Įsakymas 1863 metų sukilėliams
1863 m. balandžio 23 d.
Mogilevo vaivadijos viršininko L. Zveždovskio sukilėlių būrių viršininkams dispozicija.
Apskrities karinis viršininkas, gavęs iš vaivadijos karinio viršininko pranešimą apie jo apskrityje sukilimo dieną, privalo iki nurodytos dienos surinkti vyrus, kurie pasižadėjo stoti su ginklu. Susirinkimo punktas turi būti paskirtas negyvenamoje vietoje, arba netoli nuo tokios vietos, kuri tinka kariniams veiksmams.
Pirmiausia, reikia žmones paskirstyti į grupes, susidedančias iš kelių žmonių, laikinai apgyvendinant juos, neva kokiu tai reikalu, dvaruose, karčiamose, 5-6 verstų atstume nuo susirinkimo vietos. Žmonės iš tolimų vietų gali atvykti vežimais, pakeliui pasiimdami savo pažįstamus, ir, tokiu būdu, grupėmis po 4-5 žmones, keletą valandų iki sukilimo pradžios, prisistatyti paskirtoje vietoje.
Smulkius nurodymus turi duoti apskrities civilinis viršininkas, žinąs vietas ir žmones, pasirengusius žygiui. Šis parėdymas reikalauja atydaus ir skubaus vykdymo, nes gali turėti svarbių pasekmių. Už apsileidimą ir neapdairumą kaltininką laukia mirties bausmė.
Kiekvienas sukilimo dalyvis privalo, pagal galimybę, būti vienodai apsirengęs atitinkama uniforma, kuri bus nustatyta kariuomenėje, būtent: milo munduras be virvelių, kelnės — kas kokias nori, batai su augštais aulais, kepurė paprasta. Gera turėti milinę. Ateityje bus išduoti spalvuoti atlapai, apikaklė ir kepurė — ulanka. Su savim pasiimti ginklą ir dar vieną atsargai tiems, kurie jo neturi. Stengtis įsigyti dvivamzdį, arba vienvamzdį šautuvą, kulipkų, parako, pistonų, aštrų durklą — peilį, o kas neturi jo — nedidelį kirvuką su ilgu kirvakočiu, revolverį, arba pistoletą. Pasiimti juodos duonos sausainių atsargą — 4 svarus žmogui, truputį druskos, gabalą virtos mėsos ir gertuvę (fliagą) degtinei, kad užtektų vienam žmogui dviem dienom.
Susirinkus žmonėms į paskirtą vietą, karinis viršininkas privalo juos paskirstyti į būrius po 25-30 žmonių, tuoj pat paaiškinti karišką tvarką, būtent, kad eilė susideda iš 6-8 žmonių, tokių eilių gali būti 3-4; sustatytos viena už kitos sudarys būrio vorą. Pirmosios ir paskutiniosios eilės sparnuose paskirti puskarininkiu vieną iš gabesnių vyrų. Prieš būrį — vieną karininko, o gale — vieną kapralo pareigoms. Keletą taip sudarytų būrių kovos metu sustatyti vienon eilėn, o žygio metu — vieną už kito. Tarp būrių visuomet palikti 8 žingsnių tarpą, kad būrys nesusimaišytų su kitu.
Dalinio vadas lengvai gali duoti uždavinį kiekvienam būriui paskirai, o, reikalui esant, išrikiuoti būrį į grandinę, atakuojant priešą visu frontu. Prie kiekvieno dalinio turi būti raitųjų komanda (10-20 žmonių), žiūrint vietos sąlygų. Rekomenduojama, kad mažos grupės būtų raitos, o nemokančius joti vežti lengvais vežimais, po 5 žmones; vienas iš jų važnyčiuoja, o kovoti privalo visi.
Sukilėlių daliniai dieną ir naktį nuolatos privalo būti labai atsargūs, kad nebūtų užpulti iš netyčių. Atsargumo dėlei žygio metu laikytis šios tvarkos: dalinyje turi būti avangardas iš 3-5 raitelių, 200 - 300 žingsnių voros priešakyje. Jie privalo žvalgytis ar nesislepia kur priešas, ar nėra pasalūnų, ar negresia kur koks pavojus ir ką pastebėjus, privalo tuoj pranešti dalinio viršininkui. Šalia einantis patrulis iš 2-3 žmonių seka artimas vietas, kur gali slėptis priešas.
Sustojus poilsio, tuoj išskirti žmonių apsaugai ir išsiųsti žvalgyti kelius, iš kur yra laukiamas priešas. Užimant kaimą ar dvarą, būti labai atsargiems ir nieko neišleisti iš sustojimo vietos, kad nepraneštų priešui.
Nakvynei talpintis klojimuose, daržinėse ir stengtis, kad visi būtų vienoje vietoje. Prie ginklų palikti sargybą. Dalinio vadas išsirenka sau apsaugą, kuri jį visur lydi. Kovų būdas turi būti partizaninis, išskyrus tuos atvejus, kai sutelkiamos stambios jėgos. Dalinys privalo būti judrus, postoviui sustoti vienoje vietoje neilgiau vienai dienai, kilnotis iš vienos vietos į kitą paskubomis ir dideliais atstumais.
Sukilėlių daliniai turi nuolatos neduoti priešui ramybės. Staigiai pulti silpnesnį, trauktis nuo stambesnių priešo jėgų, kad nepatyrus didelių nuostolių, pulti iš pasalų. Pulti transportus, paštą, diližanus, paimti rusų valdiškus pinigus, susirašinėjimą, naikinti telegrafo laidus, griauti tiltus, naikinti rusų sudarytas atsargas, išvaikyti rusų civilinę administraciją, deginti žemiečių teismų bylas ir t.t. Kur leidžia galimybės —užimti apskrities miestus, įstaigose rusus keisti savaisiais. Kaimuose, miesteliuose skelbti tautinius manifestus ir traukti žmones į kovą. Vaivadijos civilinio viršininko potvarkius vykdyti, ypač mokesčių rinkimą atlikti be delsimo. Savų dalinių papildymui verbuoti piliečius, o ten, kur atsisako eiti savanoriškai — imti rekrūtus, švelniai elgtis su gyventojais, nežiūrint jų kilmės ir luomo. Pranešimus apie veiksmus ir kita ką siųsti apskr. civ. viršininkui. Pinigus, gautus išlaidoms, smulkiai atsiskaityti ir todėl prie apskr. karinio v-ko turi būti iždininkas, kuris vestų ataskaitą. Pinigus, paimtus iš priešo, įnešti į kasą, apie ką pranešti man.
Mogilevo vaivadijos karo viršininkas
Liudvikas Topor (Kirvis— slapyvardis)
Iš lenkų kalbos vertė A. Grigaitis
