Lietuviai Kariai Laisvajam Pasaulyje

—    Praeitų metų pabaigoje Prienų “specialioje” ligoninėje pasimirė lietuvis patriotas partizanas Jonas Vaitkus, kilęs iš Raseinių apskr. Turimomis žiniomis, jis po paskutinės bolševikų okupacijos Raseinių apylinkėse buvo suorganizavęs partizanų būrelį ir kovėsi su įsibrovėliais okupantais. Vienų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, ir dalinai suparaližuotas ilgus metus gulėjo Raseinių ligoninėje, o išvežtas į tą “specialią” Prienų ligoninę tuoj pasimirė.

— Juozas Šilimaitis, atvykęs į Čikagą aplankyti savo motinos, išskrido į Pietų Vietnamą, kuriame išbus 8 mėn. Atsiųstame laiške rašo, kad esąs netoli Saigono, kur labai karšta ir dažnai lyja.

—    Kęstutis Kuraitis, marinas, yra Pietų Vietname, iš kur vasario mėn. pradžioje parvyks į Čikagą, o vėliau žada išvykti į Australiją kur tęs mokslus. P. Vietname jis išbuvo vienus metus.

— Jonas Vyšniauskas, viršila, buvo sunkiai minos sužeistas P. Vietname. Jo tėveliams, Clevelande, karinė įstaiga pranešė, kad gyvybei pavojaus nėra.

— Iš Waukeegan, Ill. JAV kariuomenėje tarnauja šie lietuviai: J. Butkus, E. Grįžas, P. Markūnas ir K. Triukas. Baigęs apmokymą, K. Triukas jau kovoja Pietų Vietname. Ten anksčiau nuvykęs yra waukeganiškis Itn. P. Šaulys, kuris buvo jau kartą sužeistas.

—    Jonas Šalčius, gyv. Mančester, Conn., baigęs Georgeton universitetą įstojo į karininkų mokyklą Quantico, Vir. Jo brolis Viktoras tarnauja aviacijoje ir yra išvykęs į Japoniją.

—    Adv. Albertas Winevičius, II Pasauliniame kare buvo sužeistas ir neteko regėjimo, bet ir aklas būdamas pasiekė augšto mokslo. Jis gyvena Miami, kur paskirtas Amerikos valdžios teisėju.

—    Algis Šiugžda, nesenai grįžo iš P. Vietnamo, ten išbuvęs vienus metus sunkvežimio šoferiu. Buvo sustojęs Čikagoje ir ta proga kalbėjo per S. Barčus radio, smulkiai nupasakodamas apie karą.

—    Aviacijos kpt. Frank Bastis buvo parvykęs į Pewaukee, Wis. pas savo tėvelius šventėms. Kovo mėn. 1 d. jis išeis į atsargą.

—    Petras Gytis, jau beveik 20 metų tarnauja JAV kariuomenėje. Kilęs iš Čikagos.

Skaityti daugiau: Lietuviai Kariai Laisvajam Pasaulyje

Karinės Žinios

—    Nuo rugsėjo mėn. vidurio Gudijos ir Ukrainos plotuose sovietai vykdė rudens manverus, kurie baigėsi spalio mėn. 1 dienos paradu Kieve. Paradą priėmė Kremliaus trys didieji. Ta proga, kalbą sakė Gynybos komisaras A. Greško. Vedamoji mintis buvo nukreipta prieš amerikiečius, iškeliant sovietų politinį pramatymą ir demonstraciją “visa triuškinančios karinės jėgos, kuri manevrų metu parodė augštas kvalifikacijas, tvirtą moralę, savim pasitikėjimą ir pilnutinį technišką pasiruošimą vykdyti komplikuočiausius kautynių uždavinius.”

Dviejų savaičių manevrus sekė sovietų sąjungininkų atstovai, jų tarpe Mongolijos ir Šiaurės Korėjos. Manevrų tema — "rytinės jėgos turėjo sulaikyti “vakarinių” jėgų įsiveržimą ir jas išstumti atgal. “Rytiečių” jėgos savo uždavinį atliko.

Šių manevrų metu buvo ypatingai išryškinta tankų veiksmai (ankstyvesniame KARIO numeryje jau tilpo žinutė apie sovietų šarvuotas jėgas ir galimybes ateities kare). Apie 4000 tankų “rytinių” jėgų pusėje buvo įvesta į tas “kautynes” (tokį tankų skaičių sovietai metė II karo metu prieš vokiečius prie Kursko; tose kautynėse vokiečiai neteko apie 2000 tankų. Kursko tankų kautynės laikomos didžiausios kari} istorijoje. Kurskas yra į šiaurę nuo Charkovo). Šiuose manevruose buvo panaudotos ir taktinės raketos, kurios veikė greitai ir efektyviai didesniuose atstumuose, nukreiptos į “vakariečių” rezervus ir jėgų telkinius.

Reikia tikėtis, kad spaudoje pasirodys daugiau smulkmenų apie anuos manevrus ir daugiau paryškins kitų ginklų rūšių veikimą, bei bendradarbiavimą. Šiuo metu, žinios paimtos iš TASS’o yra labai bendros.

—    NATO pėstininkų kulkosvaidžiu yra priimtas buvęs II Pas. kare vokiečių armijos MG 42, kuriam padarius kelis pakeitimus iki 1959 m. buvo pavadintas MG 42-59. Tai daugeliui pažįstamas 7.92 mm mauzerio tipo šoviniams pritaikytas vokiečių pėstininkų kulkosvaidis, sveriantis apie 25 svarus (apie 11 kg.). Greitošauda iki 1500 šūvių per minutę. Amerikiečio pėstininkų ginklų specialisto Jac Weller pareiškimu, vokiečiai II Pas. karo metu šiuo kulkosvaidžiu sėkmingai triuškino rusus iki vakariečiai nepalaužė jų pajėgumo strateginiais bombardavimais ir invazija, todėl ir vokiečių patyrimas II Pas. kare su MG-42 negali būti paneigtas. Danai savo kariuomenėje jį įvedė nuo 1962 m. Po jų sekė ispanai ir italai. Pavyzdžiui, italų pėstininkų būrį sudaro 38 kovotojai, ginkluoti keturiais MG 42-59, vienu 38 mm raketsvaidžiu, Beretta M-l pusautomatiniais šautuvais ir pistoletais. Automatiniai pistoletai yra visai iš ginklavimo išimti, visi ginklai pritaikyti 7.92 mm mauser’io šaudmenims. Britų FN naudojamas tik britų ir belgų, bet irgi tiem pat 7.92 mm šaudmenims. Reikia pastebėti, kad anglosaksai nemėgsta MG 42-59, bet likusieji sąjungininkai jį vertina, nes dėl savo ugnies galingumo, lengvumo ir nesudėtingo aptarnavimo jis yra priimtinas mažų dalinių organizacijoje ir taktiniuose veiksmuose.

Skaityti daugiau: Karinės Žinios

Nenusiminkit!

P. Geišionis

Nenusiminkit, mieli broliai,
Dar mes sugrįšim į namus.
Širdis kiekvieno trokšte trokšta 
Pasveikint tėviškėj savus.

Tautų engėjai, atėjūnai
Tėvynės amžiais neterios.
Stos naujos gretos savanorių
Išvys juos vėliai atgalios.

Nenusimink, miela sesute,
Mes susitiksim dar laisvi.
Mums užtekės skaisti saulutė.
Nušvis dienelė vėl šviesi.

Skaityti daugiau: Nenusiminkit!

Kronika

NEW JERSEY

Nors ir nebūdami gausūs skaičiumi, New Jersey ramovėnai kas metai surengia Lietuvos kariuomenės atkūrimo paminėjimą, ir neužmiršta parinkti aukų Lietuvos laisvės kovų invalidams. Šiais metais Lietuvos kariuomenės atkūrimo šventės minėjimas įvyko lapkričio 18 d. Newarke. Ta proga, lietuvių šv. Trejybės parapijos bažnyčioje kun. Petras Totoraitis aukojo iškilmingas šv. mišias už visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir pasakė dienai pritaikytą pamokslą. Po pamaldų tos pat parapijos salėje įvyko iškilmingas minėjimas su paskaita ir menine programa. Paskaitą skaitė Lietuvos Laisvės Komiteto narys Vyt. Vaitiekūnas pažymėdamas, kad tik Lietuvos kariuomenės atstatymo paskelbimo aktas pavertė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto žodžius gyvenimo tikrove. Be karių aukų visos kitos lietuvių tautos pastangos būtų buvusios nesėkmingos ano meto įvykių raidai nulemti. Pagal prelegentą net ir kovoms nurimus ginkluotųjų krašto jėgų reikšmė ne tik kad nesumažėjo, bet dar net padidėjo, nes kariuomenei atiteko pagrindinis jaunosios kartos pilietinio auklėjimo uždavinys.

Meninėje dalyje pianistės Rajauskaitės mokinė Daiva Kliučnikaitė pianinu paskambino keletą kūrinių, o p. Butvydienė-Viltis padeklamavo savo kūrybos eilėraščių, ir O. Lanienė — mūsų poetų kūrybos.

Skaityti daugiau: Kronika

LIETUVI, LIETUVE!

Penkiasdešimtą kartą minime Lietuvos Nepriklausomybės šventę. Dvidešimt aštuntą kartą minime ją nelaisvės ir priespaudos ženkle. Minime su širdgėla, skausmu, ryžtu ir ilgesiu laisvų dienų pavergtiems savo broliams ir viliamės, kad greitai jos ateis, kad laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė bus vėl atkurta.

Tai mūsų viltis.

Istorija ir gyvenimo patirtis byloja, kad laisvė dar niekam niekada nebuvo veltui duota. Laisvė visuomet turėjo būti iškovota ir išpirkta krauju ir aukomis ją mylinčių tautos vaikų. Ne išimtimi yra ir pavergtoji lietuvių tauta, visuomet už laisvę atkakliai kovojusi ir tebekovojanti su šimteriopai gausesniu pavergėju. Nuo tos laisvės kovos nėra atpalaiduota nei lietuviškoji išeivija.

Nedidelė mūsų tauta, jėgų neperdaugiausia ir jos kasdien retėja tai rusifikacijos padarinių įtakoje pavergtame krašte, tai išeivijos didžiajame tautų virinimo katile. Mes tam neturime pasiduoti. Turime išsaugoti ir išlaikyti kiekvieną lietuvį savu ir tautiniai susipratusiu, dirbančiu ir kovojančiu, kad amžiais gyvastinga, gaji ir kūrybinga liktų lietuvių tauta. Tad visas jėgas ir žinias, patirtį ir energiją, mokslą ir kūrybą turime skirti prarastos Lietuvos Nepriklausomybės atgavimui ir lietuvybės išlaikymui.

Tai mūsų pareiga.

Skaityti daugiau: LIETUVI, LIETUVE!

Subkategorijos