PETRAS BŪTĖNAS
Pasiskaitome mūsų raštuose ar šiaip laikraščiuose tebenudejuojant, kad baltai, atskiromis lietuviai, nesidomėję jūra, jos nevertinę ar neįvertinę ir kad baltų uostamiesčiai esą įkurti svetimųjų, atklydusių į baltų žemę jos užėmėjais ir pasilikėjais. Šitokia nežinau kuo rimtu, remiama mintis standartiškai ir eina iš kartos į kartą, tartum kokia bendra ir tikra verkšlenanti taisyklė. O to visko kilmė ir išvada atrodo aiški;: svetimų metraštininkų ir istorininkų taip buvo. ir yrą rašoma, ir todėl tarytum mes be rimtų argumentų turį tikėti, betikėdami ir patys turį ne kitaip rašyti.
Bet yra pastebėta svetimai istoriografijai kaip tik priešingų žinių apie baltų pilis - miestus, nors šiandien jų baltiški vardai nebebūtų skelbiami knygose, laikraščiuose ir žemėlapiuose, pvz.: Tuvangsta - Karaliaučius šiandien tik kažkokį beprasmį užkartinį rus. Kaliningrad Vardą yra gavęs S. Rusijos okupacijoje ar Kirsos pilis (Kirsa buvo vienas iš prūsų vadų), vok. Kirs + burg, kryžiuotiškai ir dabar vok. Christburg “Kristaus pilis” (Kryžiuočiams Kirsa pavirto Kristumi!), lenk. - rus. Kišpork, o dabar
lenk. Dzierzgon — du miesteliai Prūsų žemės žiemvakariuose; ir daug kitų. Kur baltai kada nors buvo įsikūrę gyvenvietę, pasistatę pilį, tai toje pačioje vietoje ir okupantai, dažnai savaip perkrikštiję jų baltiškus vardus, plėtė tas gy-venvietes ar statėsi ir savas pilis jau savo grynai okupacinės ir genocidinės politikos reikalams. Konkrečiai dėl pilių ir uostų: okupantai ir savo pilis statydavosi ten ir baltų uostus palikdavo ten, kur patys baltai pasirinktose strateginėse vietose ar laivuojamųjų upių žiočių pakrantėse jau būdavo įsirengę savo pilis ir uostus nepalyginti iš daug anksčiau.
Plačiau čia neįrodinėsiu, kad taip yra. Bet vieną pavyzdį tai čia prisiminsiu, — nors ir ne uostą, tik Gardiną prie plataus Nemuno ir staigaus jo posūkio. Gardino statymo pradžią vikriai savinasi beveik visi Lietuvos kaimynai ne-batai ir nesomai. Įsiskaitę L. E. VI. 535 . . . psl. apie senąjį Gardiną ir jo įvairių laikų statybos likinius, išvystame kovą: realų būtovinių amžių sluogsniavimąsi žemėse ir žemėje, kol, galop, prieini ir patiri, kad ir seniausias pilies miesto sluogsnis visdėlto yra tik baltų. Tuo tarpu sve-
Šiaurinių germanų (normanų - vikingų-varingų - skandinavų) iš Baltijos jūros baltų žemės puldinėjimai, prasidėję VI a. po Kr., ypač sustiprėjo naujajame geležies amžiuje 800 - 1200 metais. VI - IX amžių tarpe susikuria Lietuvos valstybė, čia matomas ir mūsų žemės Baltijos uostų tarpas tarp Dauguvos ir Vyslos žiočių.
Žemėlapio nuotrauka pagal K. H. Schroetter iš: Hagemeyer, Europas Schicksal im Osten, Breslau (Hirt) 1938, — Jomsburg, VI, 1/2 : Engel, Der Kampf um die baltischen Lande; Verlag von S. Hirzel in Leipzig.
Kitką žemėlapis tik apytikriai terodo, — taigi, jis tobulintinas. Kaiko jis ir visiškai nerodo. Į vietovardžių rašymą perdaug dėmesio prašom nekreipti. Tiksliai juos rašomus galima rasti J. Andriaus 1956 m. Lietuvos žemėlapio vardyne, o kitus ir 1950 m. Lietuvių kalbos vadove.
timoji istoriografija, net ir nuolat kažkokiu savo niekamverčiu teisingumu tuščiai besiginanti bolševikų rusų istoriografija, ir lig šiol tebėra grynai okupacinio pobūdžio; pvz. tokia pat yra ir plačiai paskleistoji S. Rusijos carinės nuomonės bolševikinės produkcijos knyga: N. N. Voronin, Drevneje Grodno, 1954 m., ir iš lietuvių kaiką yra buvusi laikinai kiek apklaidinusi. Panašiai taip pasielgta ir su kitais baltų miestais, pilimis ir uostais. Būtų geriau, nes nebūtų tiek juokinga, kad tie visokie vadinamieji “didieji” smarkiau žvilgterėtų į save ir pvz. apuostytų savo kraštų nors ir vien sostinių atsiradimą. Kas pirmi statė Berlyną, Maskvą ir Varšuvą, kol ten dar nebuvo vokiečių, rusų ir lenkų? Politikams ir diplomatams tokios žinios neperdaug būtų patogios, nes, mat, galima priešų įsigyti pvz. Pabaltijo valstybių vadavimo bylai. Nebijokim! Jie savo reikaluose sustingę ir apdiržę, — tie “didieji”. Visi mūsų tokie didieji kaimynai tebeina ir eis su savo “Drangais”: Drang nach Osten — Drang nach Westen — Drang nach Osten — Drang nach Westen!.. — ir vis, suprask, rimčiausia mina amžinąją ar kartais net ir šventąją “taiką” skelbdami. Užtektų paklausti, kodėl jie visi trys vienodai nesutiko, nesutinka ir geruoju nesutiks plačiajai ir turtingajai Ukrainai nepriklausomybės pripažinti ir duoti. Ukrainai, kurios tiesioginiai draugai tebėra ir pasiliks Pabaltijo valstybės. Ar didžiosios poltinės “lakštingalos” to nesupranta?
Skaityti daugiau: NEVERTINĘ JŪROS
