MAJORUI KOSTUI LIAUDANSKUI 75 METAI


Mjr. Kostas Liaudanskas

Šių metų vasario 21 d. K. Liaudanskui sukako 75 metai amžiaus. Sukaktuvininkui pagerbti susidarė komitetas iš ramovėnų, birutininkių, LB apylinkės, tautininkų, Tautinių namų valdybos ir Dramos sambūrio. Pagerbimo vakaras įvyko kovo 21 d. Lietuvių Tautiniuose namuose.

Vakarą trumpu, bet turiningu, žodžiu atidarė A. Latvėnas, Lietuvių Tautinių namų valdybos pirmininkas, ir programą pravesti pakvietė birutininkę V. Irlikienę.

Ramovėnas teisininkas S. Paltus apibūdino K. Liaudansko karo tarnybos ir visuomenės veikloje atliktus darbus. Pačiam kalbėtojuil prieš įstojant į karo mokyklą, teko tarnauti K. Liaudansko kuopoje. Dabar, po daugelio metų, likimas lėmė susitikti ir dirbti įvairiose organizacijose, tik visiškai skirtingose sąlygose.

Žodžiu sukaktuvininką sveikino: dr. J. Bielskis, Lietuvos garbės konsulas, dr. P. Pamataitis — respublikonų partijos, A. Mironas — ramovėnų, L. Valiukas — rezoliucijoms remti komiteto, A. Skirius — LB apylinkės vardu.

Skaityti daugiau: MAJORUI KOSTUI LIAUDANSKUI 75 METAI

Kronika

Prezidento ANTANO SMETONOS minėjimas Ročesteryje

Vasario 16 d. priėmimas Lietuvos Pasiuntinybėje, Vašingtone. Ponia O. Kajeckienė sega gėlę poniai Angier Biddle Duke, ambasadoriaus protokolo šefo žmonai.    Photo De Kun.

Sausio 12 d. vietos L.V.S. Ramovės skyrius iškilmingai paminėjo buvusio Lietuvos prezidento Antano Smetonos 20 metų mirties sukaktuves:

Sekmadienio rytą per lietuvišką radijo valandėlę kalbėjo plk. Pr. Saladžius, skyriaus garbės pirmininkas. Pamaldo e, kurios įvyko šv. Jurgio parapijos bažnyčioje, ramovėnai su skautais dalyvavo organizuotai su savo vėliavomis. Tai dienai pritaikintą pamokslą pasakė kun. A. Račaitis.

Po pistų parapijos salėje įvyko iškilminga akademija, kurią atidarė skyriaus valdybos pirmininkas Valerijonai Vitkus, sugiedant JAV ir tautos Himnus. Paskaitą apie velionies gyvenimą bei jo nuopelnus lietuvių tautai bei valstybei skaitė Jonas Miškinis. Meninė dalis buvo pradėta A. Vaičiūno giesme “Kritusiems šauliams”, kurią sugiedojo LB vyrų choras, vadovaujamas Jono Adomaičio. Giesmė buvo išklausyta susirinkusiems atsistojimu pagerbiant žuvusius už Lietuvos laisvę. Sudainavus kelias dainas skautėms, Pranas Puidokas įspūdingai padeklamavo ištrauką iš Putino poemos “Kunigaikštis Žvainys”. Pabaigai vyrų choras nuotaikingai sudainavo “Pajūrio dainą”, “Gaudžia trimitai”, ir “Mes žengiam”.

Skaityti daugiau: Kronika

ŽODIS MOTINOS DIENAI

FELIKSAS BOČIŪNAS

Taip prasmingas Motinos minėjimas buvo pradėtas Amerikoje, Philadelphijoje 1908 m. ir po šešetos metų, kongreso nutarimu, gegužės mėnesyje jau visame krašte buvo minima Motinos diena. Tai buvo vienas iš didžiųjų žmogaus asmenybės sužibėjimų tų asmenų tarpe, kurie suprato ir iškėlė tą mintį.

Motina jos dieną iškeliama ne tik kaip gyvybės davėja. Gimdymo biologinis vyksmas yra gamtos pasisakymas ne tik žmoguje. Tačiau tik motina, nuo pat pradžios, veikia kūdikį savo dvasia, kuria jame asmenį. Su meile ir pasišventimu — tik motinais jaučiamais būdais, ji savo atžalai atsiduoda, net tai atžalai tapus šios žemės keleiviu ir nutolus, negirdint motinos ilgesyje jos laiminimo, nematant jos vienatvėje džiūstančių ašarų.

Čia yra motinos didybė. Čia jos įprasminimas, ir joms skiriama ta diena.

Geros valios žmonės nuo neatmenamų laikų žinojo motinos kilnumą, nustelbiantį kasdienines vertybes. Rastume napaprastų pavyzdžių, kaip motinos aukojosi. Nestatydama jokių sąlygų, motina atiduoda viską. Amerikiečių literatūroje randame prancūzų kilmės baladę, kurioje sakoma, kad apakusio meile vyro mylimoji buvo nepatenkinta. Pagaliau, ji pareikalavo, kad šis jai atneštų savo motinos širdį! Sūnus nužudo motiną, išplėšia širdį ir skuba atgal. Kelyje suklumpa arklys, žudikas virsta iš balno, o aplipusi žemės dumblu motinos širdis klausia: “Sūneli, ar užsigavai?”

Paul Valery, prancūzų poetas, apie Gabrielę Mistral, Nobelio laureatę, sako: “Niekas, niekada nėra anksčiau taip dainavęs apie vaiką, kaip šioji moteris”.

Skaityti daugiau: ŽODIS MOTINOS DIENAI

Karys 1964m. 5-6 - Turinys, metrika

 

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų — metais

Atgaivintas Jungtinėse Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 5 (1402)    GEGUŽIS - MAY    1964 

Pavasaris Anykščiuose ... Viršelis

Nr. 6 (1403)    BlRŽELIS - LlEPA - JUNE    1964 

V. Augustinas— Lietuvos artilerininkai ... Viršelis

  TURINYS

F. Bočiūnas — Žodis Motinos Dienai

O. Urbonas — D.L.K. Gvardijos gren. pulko kepurė

Z. Rumša — Dėl “nepaminėto sukilimo”

Vytenis — Didžiojo Kario atsisveikinimas

J. M. — Baisusis Birželis Lietuvoje

Sovietų karinė okupacija Lietuvoje

A. Žilvitis — Surandu Žaliakalny vežiką

K. Uoginis — Vergijos naktis

Z. Raulinaitis — Vaidevutis

J. Strumskis — Birželio rytas

P. Gudelis — Iš lietuvių karių veiklos Užkaukazyje

Tremties Trimitas

Šaulė Tremtyje

Kronika

Redaktorius —Zigmas Raulinaitis
Redaktoriaus pavaduotojas —Jonas Rūtenis
Kalbinę dalį redaguoja —Kazys Kepalas
Dail. literatūros dalį redaguoja —Vincas Jonikas

Skaityti daugiau: Karys 1964m. 5-6 - Turinys, metrika

LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIJOS GVARDIJOS GRENADIERIŲ PULKO KEPURĖ

O. URBONAS

Stockholmo karo muzėjus gavo iš Lenkijos “Studia i materialy do dziejew dawnego uzbrojenia i ubioru wojskowego”, atspausdintą 1963 metais Krokuvoje.

Šioje studijoje 54 ir 56 puslapiuose yra Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos gvardijos grenadierių pulko kepurė ir T. Čartoryskio, Poznanės vyskupo, 1738-1768 tautinių grenadierių kepurė.

Abi šios kepurės yra mums įdomios. Pirmoji priklausė Lietuvos grenadierių daliniui. Antroji, gi, įdomi, nes centrinėje jos dalyje rodoma lietuviška Vytis, nors ten turėjo būti Čartoryskio herbas.

Galima būtų, žinoma, prie kepurių atvaizdų pridėti po trumpą jų aprašymą ir tuo klausimą laikyti baigtu, bet Lietuvos grenadierių klausimas bendrai, jų atsiradimas ir tolesnis jų vystymasis, liktų neišaiškintas. Tas duoda man progą nukrypti nuo pirmykščios temos ir paliesti Lietuvos grenadierių klausimą tiek, kiek tas man buvo įmanoma pasinaudojant prieinama literatūra.

Grenadierių pavadinimas yra neatskiriamai surištas su rankine granata. Saksų pulkininkas Jan Fryderyk Fleming savo veikale “Der vollkomene deutsche Soldat” (tobulas vokiečių kareivis), Leipzig, 1726, taip aprašo rankinę granatą: “Rankinė granata gavo savo pavadinimą nuo granatinio obuolio. Taip kaip tie obuoliai yra pripildyti grūdų, granata yra pripildyta parako, kuris sprogdamas svaido į visas puses žalojančią ugnį” ...

Skaityti daugiau: LIETUVOS DIDŽIOSIOS KUNIGAIKŠTIJOS GVARDIJOS GRENADIERIŲ PULKO KEPURĖ

Daugiau įrašų...

  1. KAREIVO MOTINOS MALDA
  2. DĖL „... NEPAMINĖTO SUKILIMO”
  3. DIDŽIOJO KARIO ATSISVEIKINIMAS
  4. BAISUSIS BIRŽELIS LIETUVOJE IR JO ATGARSIAI TREMTYJE

Subkategorijos