NEPRIKLAUSOMYBĖS KARE

P. GENYS

GENEROLAS PEČIULIONIS

Prieš Lietuvos priešus teko kartu veikti su a. a. gen. Pečiulionio vadovaujama baterija.

Jis buvo nepaprasto sąžiningumo ir atsidavimo tarnybai karys. Bolševikų fronte apie porą mėnesių stovėjome Antalieptės rajone. Per tą visą laiką nemačiau, kad jis būtų nusirengęs ar bent nusiėmęs diržą. Visą laiką būdavo savo sekimo punkte, jeigu kada ateidavo į bataliono štabą, tai su visa apranga nugriūdavo ant paklotų šiaudų, bet į lovą neguldavo.

Vieną kartą pradėjo šaudyti bolševikų artilerija. Pečiulionis žemėlapio pagalba nustatė jos stovėjimo vietą ir iš pirmos salvės pataikė. Vienas jų pabūklas liko sudaužytas (apie tai pranešė vietiniai gyventojai). Daugiau bolševikai nebedrįso šaudyti.

Bermontininkų fronte, dar prieš Radviliškio puolimą, jo baterija su 1 p. p. I batalionu laikė barą į vakarus nuo Radviliškio (Varnėnai -Žviniai). Buvo gauta žinia, kad prieš mus, dvaro klojime, bermontininkai laikė vežimus su sunk. kulkosvaidžiais. Pečiulionis iš pirmo šūvio pataikė į tą klojimą ir jį padegė. Visi vežimai su kulkosvaidžiais sudegė, 2 kuopa lengvai dvarą paėmė ir laimėjo grobio — arklius.

Puolant Radviliškį, Pečiulionis savo baterijos ugnimi du kartus išvijo bermontininkus iš malūno, iš kurio sunk. kulkosvaidžių ugnimi jie trukdė 1 p. pulkui pulti Radviliškį. Malūnas baterijos sviediniais buvo tiesiog subadytas.

Lenkų fronte gen. Pečiulioniui teko savą šarvuotąjį traukinį “Gediminą” sudaužyti, kurį netikėtu puolimu lenkai tada paėmė Varėnos stotyje. Stotis buvo miške ir traukinio tarnyba nebuvo pasiruošusi gintis. (Traukinys buvo sustatytas mūsų dirbtuvėse). Čia gen. Pečiulionis ypač piktai šaudė: “Jeigu nebe mūsų, tai ir ne jiems”.

14 ŽUVUSIŲ KARIŲ - SAVANORIŲ

1919 metais, pasiekus Dauguvcs upę, 1 p. pulko pirmoji kuopa apsistojo klojime ant pačio Dauguvos kranto. Be kareivių, tame klojime talpinosi ir nemažas skaičius visokių pabėgėlių, kurių tarpe, aišku, galėjo būti ir bolševikų šnipų.

Ar bolševikai patys pamatė ten kokį judėjimą, ar jiems kas nors pasignalizavo, tačiau iš Dvinsko tvirtovės jie paleido į klojimą tris sunkiosios artilerijos šūvius. Pirmas šūvis nedalėkė, antras perlėkė per klojimą, o trečias krito tarpduryje. Dalis kareivių po antrojo sprogimo metėsi laukan ir tarp jų sprogęs sviedinys keturiolika jų užmušė vietoje. Sužeistų nebuvo. Tie kareiviai, kurie liko klojime ir pabėgėliai —liko nepaliesti. Daugiau į tą klojimą bolševikai nebešaudė.

Savanorių pietūs iš lauko virtuvės, Nepriklausomybės karo metu.