P. BLIUMAS
Besiartinančio rytmečio šviesa nugalėjo nakties tamsybes. Išaušo skaistus Velykų rytas. Miestuose, miesteliuose ir bažnytkaimiuose sugaudė bažnyčių bokštuose varpai. Jų aidas, sklisdamas per laukus ir klonius, skelbė žmonėms džiaugsmingą naujieną:
“Kristus kėlės, — mirtis krito!..”
Visur neįprastas žmonių judėjimas: vieni pėsti, kiti važiuoti, skuba į bažnyčias. Net ir tie, kurie tik retkarčiais jose pasirodydavo, šį rytą nesutingo savo kasdienybėje. Visų akys ir širdys nukrypo į bažnyčių bokštus, kuriuose be paliovos gaudė Velykų varpai. Netrukus bažnyčios buvo pilnos žmonių, iš kurių krūtinių išsiveržė džiaugsmingos giesmės žodžiai: “Linksma diena mums nušvito, — aleliuja, aleliuja, aleliuja!..”
Kristaus prisikėlimas iš mirusiųjų įrodo Jo dievybę. Jis savo prisikėlimu patvirtino ir mūsų tikėjimo tikrumą. Šv. Paulius savo laiškuose korintiečiams rašo:
“Jei Kristus neprisikėlė, tai mūsų pasakojimai apie tai yra tušti, — taipgi būtų tuščias ir jūsų tikėjimas”.
Ir pats Kristus sako apie savo prisikėlimą: “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kiekvienas, kuris gyvendamas tiki mane, tas ir miręs gyvens manyje amžinai. Aš jį prikelsiu paskutiniojo teismo dienoje”.
Neveltui šiandieną visame pasaulyje tiek galingai gaudžia bažnyčių varpai ir skelbia amžinosios Kristaus prisikėlimo tiesos pergalę. Velykos — krikščioniškojo pasaulio džiaugsmo, atsinaujinimo ir atgimimo dvasioje šventė. Vely-
Velykinis altorius Kaune 1957 m.
Nuotrauka gauta iš Lietuvos
kos ateina kartu su pavasariu, kai saulutė prikelia gamtą vėl naujam gyvenimui. Kristaus prisikėlimas, sutramdęs mirties ir pikto viešpatavimą pasaulyje, prikėlė ir žmogų naujam — dvasiniam gyvenimui ir atskleidė jo tikrąją gyvenimo prasmę.
Dabar pasaulyje tiek daug kančios, neteisybių ir ašarų tik todėl, kad žmonės atmeta Kristaus dieviškąjį mokslą ir amžinojo gyvenimo viltį, tedievindami laikinąjį ir pilką materializmą.
Velykų varpų garsai tepažadina mūsų širdis naujam — dvasiniam prisikėlimui. Jų aidas testiprina mumyse Dievo, savosios kenčiančios lietuvių tautos ir artimo meilę. Juk ir mes pradėjome skęsti materializmo bangose. Mumyse įsigalėjo pavydas, neapykanta ir tarpusavio rietenos. Mes jau baigiame pamiršti, kas esame, kokios mūsų pareigos savosios pavergtos tautos ir Tėvynės Lietuvos atžvilgiu. Kaikurie nuėjome tiek toli, kad nebesusikalbame su savo vaikeliais gimtąja kalba. O kiek mūsų jaunųjų sesučių ir broliukų paskęsta svetimtaučių šeimų bangose?!
Skaityti daugiau: KRISTUS KĖLĖS - MIRTIS KRITO!
PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS
Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais
Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais
Nr. 3 (1350) KOVAS - MARCH 1959 
Lietuvos kariūnai pavasariui auštant ...Viršelis
Nr. 4 (1351) BALANDIS - APRIL 1959
TURINYS
P. Bliumas — Kristus kėlės — mirtis krito *
M. Šimkus — Į praeitį pažvelgus *
A. Bernotas — Proklamacijos *
Dr. V. Sruogienė — Antanas Vydas *
P. Alšėnas — Laiko ir darbo reikšmė *
A. Ringys — Žygiuojame Dauguvos link *
S. Dirmantas — Katras yra didesnis? *
A. G. — Gusaru pulke *
R. Kisielius — Naktis ant Nemuno *
J.Mac. — Nereikalingi popiergaliai *
S. Butkus — Augino tėvas savanorį *
Tremties Trimitas *
Šaulė Tremtyje *
Veteranų Veikla *
P. Dirkis — Karys ir mes *
Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje
Redaktorius Zigmas Rauiinaitis
Redaktoriaus pavaduotojas Stasys Butkus
Skaityti daugiau: Karys 1959 m. 3-4 Turinys, metrika
