JIE TURI TARNAUTI PAVERGĖJAMS

EDVARDAS ŠULAITIS

Prieš kiek laiko į mūsų rankas pateko nestora — 125 puslapių knygelė “Sportas Tarybų Lietuvoje”, išleista Valstybinės politinės ir mokslinės literatūros leidyklos Vilniuje, 1955 m.

Ši J. Macaičio redaguota knygelė, kurioje telpa visa eilė atskirų autorių straipsnių, yra skirta “tarybinio” gyvenimo 15 metų (1940 -1955) sukakčiai paminėti. Joje yra daugumoje pasigyrimai iš “tarybinio” laikotarpio ir nepriklausomojo Lietuvos sportinio gyvenimo niekinimai.

Knygelės įžangos pirmame sakinyje jau matome bolševikišką šablonišką išsireiškimą: “Štai jau penkiolika metų, kai Lietuvos darbo žmonės nusibloškė nuo savo pečių išnaudojimo jungą, ryžtingai pasuko tarybiniu keliu”.

Ir toliau, atrodo, viskas yra paimta iš komunistų partijos vadovėlio, tik kai kur įrašant žodį “Sportas” ir “Fizinis auklėjimas”. Čia skaitome:

“Komunistų partijos Centro komitetas savo istoriniu 1948 metų gruodžio 27 dienos nutarimu nubrėžė platų kelią fizinei kultūrai ir sportui toliau vystyti. Fizkultūrinis judėjimas turi būti masinis; vis augščiau turi kilti sportininkų meistriškumas; sąjunginių respublikų sportininkų uždavinys — pasiekti visasąjunginį lygį; mūsų šalies sportininkai turi iškovoti tarybiniam sportui pasaulines pergales pagrindinėse sporto šakose — tokie pagrindiniai uždaviniai buvo iškelti nutarime”.

Čia reikia atkreipti dėmesį į paskutinįjį “nutarimą”, kuriame sakoma, jog lietuviai turi iškovoti komunistams pasaulines pergales, t. y. tarnauti svetimiesiems ir dar ne paprastai, bet prievarta (“turi”). Taigi šis nutarimas tikrai liks istorinis, kaip Lietuvos sportininkų nužmoginimas ir jų pavertimas bolševikų “kilnių” tikslų įrankiu.

Skaityti daugiau: JIE TURI TARNAUTI PAVERGĖJAMS

KLEMENSAS POPELIUČKA

1892. VI. 16 — 1948. X. 25. 10 metų mirties sukakties proga

VLADAS MINGĖLA

Būtinąją karo tarnybą atlikdamas, dar 1927 m., pažinau Klemensą Popeliučką, tuomet pulkininką leitenantą. Iš Šiaulių srities buvau paskirtas į technikos pulką, o po apmokymo telegrafo-telefono kuopoje buvau prikomandiruotas prie Karo technikos inspekcijos raštininko pareigoms eiti. Taigi, nuo liepos 14 d., tų pat metų, dažnai matydavau pik. leitenantą K. Popeliučką, kuris buvo karo technikos inspektorius. Vėliau ši, karo technikos dalims vadovaujančioji, įstaiga buvo pavadinta — Karo technikos valdyba, ir K. Popeliučka ėjo karo technikos viršininko pareigas. 1928 m. jis buvo pakeltas į pulkininko laipsnį. O vėliau (apie 1934 m.) K. Popeliučką buvo pakeltas į brigados generolo laipsnį.

Kadangi man teko dirbti pradedant 1927 m. Karo technikos bibliotekoje, kurios vedėju ir mano mokytoju buvo kapitonas Jonas Melys, tad teko, dažniausiai bibliotekoje, beveik kasdieną gen. K. Popeliučką matyti: jis vis jieškojo jam rūpimos literatūros, — tad bibliotekoje buvo nuolatinis svečias. Jis buvo gilaus intelekto, kupinas rimties, be galo teisingas žmogus. Tuščios didybės jame, tikiu, niekas negalėjo pastebėti. Ir karininkai ir kareiviai jį, tik paviršutiniškai pažindami, nepaprastai gerbė. Ypačiai karininkai jo teisingumą iškeldavo. Jis nebuvo vien įstatymų raidės vykdymo pareigūnas. Jis mylėjo žmogų-lietuvį. Nelaimėn įpuolusį karį jis neskandindavo nors jis ir būtų kuo nusikaltęs tai “įstatymų raidei”. Jo humaniškumas plačiai buvo žinomas. Bet dėlto jo autoritetas tik kilo.

Skaityti daugiau: KLEMENSAS POPELIUČKA

KRISTUS KĖLĖS - MIRTIS KRITO!

P. BLIUMAS

Besiartinančio rytmečio šviesa nugalėjo nakties tamsybes. Išaušo skaistus Velykų rytas. Miestuose, miesteliuose ir bažnytkaimiuose sugaudė bažnyčių bokštuose varpai. Jų aidas, sklisdamas per laukus ir klonius, skelbė žmonėms džiaugsmingą naujieną:

“Kristus kėlės, — mirtis krito!..”

Visur neįprastas žmonių judėjimas: vieni pėsti, kiti važiuoti, skuba į bažnyčias. Net ir tie, kurie tik retkarčiais jose pasirodydavo, šį rytą nesutingo savo kasdienybėje. Visų akys ir širdys nukrypo į bažnyčių bokštus, kuriuose be paliovos gaudė Velykų varpai. Netrukus bažnyčios buvo pilnos žmonių, iš kurių krūtinių išsiveržė džiaugsmingos giesmės žodžiai: “Linksma diena mums nušvito, — aleliuja, aleliuja, aleliuja!..”

Kristaus prisikėlimas iš mirusiųjų įrodo Jo dievybę. Jis savo prisikėlimu patvirtino ir mūsų tikėjimo tikrumą. Šv. Paulius savo laiškuose korintiečiams rašo:

“Jei Kristus neprisikėlė, tai mūsų pasakojimai apie tai yra tušti, — taipgi būtų tuščias ir jūsų tikėjimas”.

Ir pats Kristus sako apie savo prisikėlimą: “Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kiekvienas, kuris gyvendamas tiki mane, tas ir miręs gyvens manyje amžinai. Aš jį prikelsiu paskutiniojo teismo dienoje”.

Neveltui šiandieną visame pasaulyje tiek galingai gaudžia bažnyčių varpai ir skelbia amžinosios Kristaus prisikėlimo tiesos pergalę. Velykos — krikščioniškojo pasaulio džiaugsmo, atsinaujinimo ir atgimimo dvasioje šventė. Vely-

Velykinis altorius Kaune 1957 m.

Nuotrauka gauta iš Lietuvos

kos ateina kartu su pavasariu, kai saulutė prikelia gamtą vėl naujam gyvenimui. Kristaus prisikėlimas, sutramdęs mirties ir pikto viešpatavimą pasaulyje, prikėlė ir žmogų naujam — dvasiniam gyvenimui ir atskleidė jo tikrąją gyvenimo prasmę.

Dabar pasaulyje tiek daug kančios, neteisybių ir ašarų tik todėl, kad žmonės atmeta Kristaus dieviškąjį mokslą ir amžinojo gyvenimo viltį, tedievindami laikinąjį ir pilką materializmą.

Velykų varpų garsai tepažadina mūsų širdis naujam — dvasiniam prisikėlimui. Jų aidas testiprina mumyse Dievo, savosios kenčiančios lietuvių tautos ir artimo meilę. Juk ir mes pradėjome skęsti materializmo bangose. Mumyse įsigalėjo pavydas, neapykanta ir tarpusavio rietenos. Mes jau baigiame pamiršti, kas esame, kokios mūsų pareigos savosios pavergtos tautos ir Tėvynės Lietuvos atžvilgiu. Kaikurie nuėjome tiek toli, kad nebesusikalbame su savo vaikeliais gimtąja kalba. O kiek mūsų jaunųjų sesučių ir broliukų paskęsta svetimtaučių šeimų bangose?!

Skaityti daugiau: KRISTUS KĖLĖS - MIRTIS KRITO!

Karys 1959 m. 3-4 Turinys, metrika

 

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais

Nr. 3 (1350)    KOVAS - MARCH    1959 

Lietuvos kariūnai pavasariui auštant ...Viršelis

Nr. 4 (1351)    BALANDIS - APRIL    1959 

   TURINYS

P. Bliumas — Kristus kėlės — mirtis krito *

M. Šimkus — Į praeitį pažvelgus  *

A. Bernotas — Proklamacijos *

Dr. V. Sruogienė — Antanas Vydas *

P. Alšėnas — Laiko ir darbo reikšmė *

A. Ringys — Žygiuojame Dauguvos link *

S. Dirmantas — Katras yra didesnis? *

A. G. — Gusaru pulke *

R. Kisielius — Naktis ant Nemuno *

J.Mac. — Nereikalingi popiergaliai *

S. Butkus — Augino tėvas savanorį *

Tremties Trimitas *

Šaulė Tremtyje *

Veteranų Veikla *

P. Dirkis — Karys ir mes *

Lietuviai Kariai Laisvajame Pasaulyje

Redaktorius Zigmas Rauiinaitis

Redaktoriaus pavaduotojas Stasys Butkus

Skaityti daugiau: Karys 1959 m. 3-4 Turinys, metrika

Į PRAEITĮ PAŽVELGUS

MORKUS ŠIMKUS

Baltimores Lietuvių Tautiškas Knygynas 1958 m. spalio mėn. 11 d. paminėjo 50 metų sukaktį. Vieną, kitą senesnį leidinį pavarčius paaiškėja, kad knygyno amžius gerokai ilgesnis.

Knygyno užuomazga glaudžiai susijusi su Lietuvių Mokslo Draugystės pirmos kuopos įsisteigimu Baltimorėje 1889 m. gruodžio mėn.22    d.

Pirmuose įstatuose randame:    “JieszkinysL.  M. Draugystės yra platinti apszvietimą ir mokslus lietuviszkoje kalboje. Savo jieszkinį Draugystė pasiekti tariasi spausdindama ir platindama sziaip naudingas ir moksliszkas kningas prigimtoje kalboje. Kningius turi savo užžiūrėjime draugystės kningyną ir jos rinkliavą”. Pirmoji valdyba: perdėtinis — Jonas Szliupas, vietininkas — Ign. Bubelis, rasztininkas — Sim. Vencius, yždininkas — Jonas Stoczkus, kningius — Mare. Radavyczia.

L. M. D. 1890-1891 metų veikloje pažymėtina: dr. J. Šliupo knygos “Lietuviszkieji Rasztai ir Rasztininkai” išleidimas ir knygyno įsteigimas. 1890 m. vasario mėn. 13 d. pasiųsta į Prūsus rankraštis “Istorija lietuviszkosios raszliavos” ir 185 markės M. Jankui. Balandžio mėn.23  d. nutarta pasiųsti $30.00. L.M.D. pirmųjų metų apyskaitoje pažymėta, kad spausdinimui “Lietuviszkųjų Rasztų ir Rasztininkų” pasiųstaM.  Jankui $75.00. Jankus knygos spausdinimą uždelsė ir 1891 m. vasario mėn. 1 d. susirinkime “už suvėlinimą spaudos darbų p. Jankui ir p. Mauderodei Prūsuose isztarta tapė papeika”. Rugpiūčio mėn. 30 d. paskaitytas laiškas M. Jankaus “kuris daneszė, jog kninga Lietuviszkieji rasztai ir rasztininkai yra gatava, tik reikia aptaisymo”.

Skaityti daugiau: Į PRAEITĮ PAŽVELGUS

Subkategorijos