ANTROJI PASAULINI KARĄ PRANCŪZIJA PRALAIMĖJO 1936 METAIS

K. M. JUOZAS ŠARŪNAS

Liūdno likimo ištikti, mes, ypač Lietuvos kariuomenės buvę kariai, skaitydami kiekvieną spaudoje pasirodančią istorinės vertės žinelę, vis jieškome priežasties, kodėl Prancūzija, kurią mes skaitėme galinga valstybe, kur nemažas skaičius ir mūsų karininkų baigė karo akademiją, taip greitai pralaimėjo prieš Vokietiją. Visais istoriniais dokumentais pasiremiant, jau galima tvirtinti, kad gen. Gamelenas, buvęs vyriausia Prancūzijos kariuomenės vadas, karą pralaimėjo jau 1936 metais.

Gen. Gamelenas buvo filosovo Henri Bergsono (Lenkijos žydo) filosofijos šalininkas, gerbėjas, dėl ko jo karinė ir politinė kūryba sumenkėjo. Būdamas ne ambicingas žmogus, skeptikas, karingumo netekęs karys, negalėjo išnešti toli siekiančių ir rizikingų sprendimų. Atsakomybę mėgo uždėti ant politikų pečių. Buvo vienas iš kariuomenės vadų tarpo, kuris tenkinosi ir tik pildė politikų pageidavimus. Neturėjo pareigos jausmo ir griežto pasipriešinimo net tokioms politikų direktyvoms, kurių pildymas — jo paties įsitikinimu — net kenkė valstybės saugumui. Su ramia širdimi sutiko karines vadovybes pavesti civiliniams, kurie parinko net laiką pradėti karą. Veltui gen. Gamelenas dėl jam po karo primestų apkaltinimų, savo trijų tomų apologijoje, stengėsi pasiteisinti augščiau visko iškeldamas civilinę vyriausybę.

Aiškiai yra konstatuojama, kad Prancūzija pralaimėjo karą 1936 m. kovo mėn. 7 d., bet ne 1938 m. rugsėjo mėn. 33 d. Miunchene. Nuo 1935 — 1939 m. Prancūzijos ambasadorium Varšuvoje buvo p. Noel, kuris duoda pakankamai aiškius įrodymus, kad nurodytų metų kovo mėn. 7 d. pas jį buvo atvykęs Lenkijos užs. reikalų ministeris Beckas, kuris savo vyriausybės vardu, Prancūzijos draugingos valstybės atstovui pareiškė: Jei, sulaužydama sutartį, Vokietija bandys įvesti kariuomenę į demilitarizuotą Pareinio kraštą ir tą faktą Prancūzija paskaitys už casus belli, tai Lenkija, kaip Prancūzijos sąjungininkė, pagal susitarimą, tuojau ją parems ginklu.

Skaityti daugiau: ANTROJI PASAULINI KARĄ PRANCŪZIJA PRALAIMĖJO 1936 METAIS

AUGINO TĖVAS SAVANORĮ

STASYS BUTKUS

(Pradžia sausio mėn. Karyje)

IŠ NUMIRUSIŲ PRISIKĖLĖ 1920 m. pradžioje mūsų pulko štabas apsistojo Plungėje. Jau pavasarį, vieną pavakarį, štabo raštinėje pasilikau vienas ir rašiau. Nusileidžiančios saulės spinduliai švietė kambariuose.

Ir štai įeina į štabą keista ir labai suvargusi žmogysta. Lazda sunkiai pasiramsčiuodama. Daugiau panaši į lavoną, negu į gyvą žmogų. Tarp saulės spindulių atrodė lyg vaiduoklis. Vienam pasidarė lyg nejauku.

Padavė man voką su raštais iš Karo Ligoninės Kaune. Perverčiu juos ir randu, kad tai yra mūsų pulko mokomosios kuopos eil. Jonas Barčius, sunkiai sužeistas kovose su bolševikais, nustojęs viso 100 proc. darbingumo (nes paraližuota visa dešinioji pusė), paleistas visai iš kariuomenės ir atsiųstas į pulką gauti iš kariuomenės paleidimo dokumentus.

Pradedu j ieškoti pulko archyve Jono Barčiaus. Pagaliau didžiojoj alfabeto knygoje randu jį. O Dieve mano! Dar nejaukiau pasidaro.

Turbūt, ir mano plaukai pasišiaušė. Tik negaliu matyt jų. Prieš mane sėdi žuvęs ir palaidotas žmogus. Knygoje per Jono Barčiaus pavardę perbrauktas raudonas kryžius ir gale parašyta: Nuo žaizdų miręs 1919 m. rugsėjo 3 ar 4 d. (gerai nebeatsimenu) Zarasų ligoninėje ir palaidotas Zarasų kapinėse.

Skaityti daugiau: AUGINO TĖVAS SAVANORĮ

DIDĮJĮ INVALIDŲ GLOBĖJĄ PRISIMENANT

B. TVARKŪNAS

LIETUVOS LAISVĖS KOVŲ INVALIDAS

Š.m. rugsėjo mėn. 15 d. sukanka 5 metai, kai mirė a.a. gen. V. Nagius-Nagevičius, didis invalidų globėjas. Čia noriu sustoti ties jo nuopelnais besirūpinant invalidų reikalais.

1919 m. gruodžio mėn. 29 d. Lietuvos vyriausybės atsišaukimas, kviečiąs savanorius stoti į kariuomenę Motinos Tėvynės gintų, žaibo greitumu sklido visame krašte ir jau pirmomis 1919 m. sausio mėnesio dienomis drąsus savanoriai iš visų Lietuvos vietų būriais traukė į besikuriančią Lietuvos kariuomenę. Jau sausio pradžioje jie stojo kovon su į Lietuvą besiveržiančiais bolševikais, kovo m. pastojo kelią lenkams ir rudenį bermontininkams. Tos didvyriškos kovos pašalino Lietuvai grėsusius pavojus ir užtikrino ramų valstybės atstatymo darbą. Tačiau Laisvės kovos pareikalavo ir daug aukų. Daugybė savanorių žuvo kovoje su priešais ar mirė nuo žaizdų, o kiti Tėvynės laisvei paaukojo savo sveikatą, likdami invalidais. Iš ligoninių skirstėsi kas sau su medinėmis kojomis, lazdomis, ramentais, be rankų, akli ir šiaip Įvairiai sužaloti.

Skaityti daugiau: DIDĮJĮ INVALIDŲ GLOBĖJĄ PRISIMENANT

PRIEŠ DVIDEŠIMT ŠEŠERIS METUS

1933 m. liepos m. 15 d. minios žmonių visais keliais rinkosi į Kauno aerodromą sutikti atskrendančius iš Amerikos Darių ir Girėną. Visų džiaugsmingi žvilgsniai buvo nukreipti į vakarus. Išlaukus kelias valandas ir neturint jokių informacijų neramių minčių kupini temstant visi pradėjo skirstytis. Sekanti diena atnešė liūdną žinią apie šių drąsuolių mirtį.

Ir vėl pasipylė minios žmonių į Kauno aerodromą nuliūdusiais veidais tyliai komentuodami įvykį. Atskridęs iš vakarų lėktuvas padaręs ratą nusileido ant tako. Iš jo buvo iškelti du neįprastos formos karstai su a.a. Dariaus ir Girėno palaikais. Kelių dešimčių tūkstančių minia vienu metu tyliai susikaupė, o vėliau pradėjo graudžiai verkti. Neperdedant galiu tvirtinti, kad tą dieną liūdesys ir ašaros buvo apėmę visą Kauną, o laidotuvių dieną ir visą Lietuvą, nes visos laidotuvių apeigos buvo transliuojamos per Kauno radio.

Tuo savo drąsiu ir sunkiu žygiu ir gyvybės auka jie laimėjo garbingą vardą lietuvių tautos ir pasaulio aviacijos istorijoje.

Šis Stepono Dariaus žygis nebuvo staigiai sugalvotas ir įvykdytas. Jis jam ruošėsi ilgai. To žygio ruošimosi pradžią reikia nukelti at-

Prie Dariaus ir Girėno paminklo Čikagoje. Iš kraštų p. p. Daužvardžiai


gal į tuos laikus, kai vyko mūsų savanorių ginkluotos kovos už Lietuvos laisvę. Tų savanorių tarpe buvo ir Steponas Darius. Iš aukso šalies jis grįžo į karo nuteriotą tėvynę, kad ginklu ją nuo priešų gintų ir savo darbu padėtų jai atsistatyti.

Skaityti daugiau: PRIEŠ DVIDEŠIMT ŠEŠERIS METUS

PLK. K. ŽUKO “ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ”

 (PASTABOS IR NUOMONĖS)

K. ALIŠAUSKAS

Buvęs mūsų krašto apsugos ministeris, išleido savo atsiminimų knygą “Žvilgsnis į praeitį”, žmogaus ir kario atsiminimai; medžiaga istorikams; 1959 M.: 476 puslapiai. Dėl šios knygos turinio noriu čia padaryti keletą pastabų. Nebeliesiu visos knygos, bet tik tuos įvykius kur man pačiam teko dalyvauti, arba vėliau juos nagrinėti - tyrinėti. Todėl ir pradėsiu nuo knygos vidurio.

Pirmiausia noriu keletą žodžių pasakyti apie knygos autorių, kokį aš jį atsimenu. Plk. K. Žukas buvo vienas iš žymesnių mūsų jaunos kariuomenės vadų Lietuvoje 1919-1920 m. Jis dalyvavo ne tik karinėje veikloje, bet ir visuomeninėje. Kai tik stojo tarnauti į 1 pėst. pulką, jis ten tuoj pasireiškė. Pamenu gerai, kad rasė laikraštyje “Lietuva” gan įdomius straipsnius. Gynė ne tik karinius reikalus, bet ir visuomeninius, tiksliau tariant, valstybinius. Jam rūpėjo stipri gerai organizuota Lietuva, pajėgi kovoti dėl savo laisvės. Šiuo keliu eidamas jis atkreipė į save visuomeninių veikėjų dėmesį. Nuo 1920 m. birželio 19 dienos iki 1921 m. balandžio 7 d. jis buvo krašto apsaugos ministeriu, 8-tuoju iš eilės. Plk. K. Žukas savo ministeriavimo veikla išsiskiria iš pirma jo buvusių kr. aps. ministerių tarpo. Susidėjusių aplinkybių dėka ir dėl savo būdo, jam teko ypatinga darbo našta šiose pareigose. Iš pirmųjų 7-nių kr. aps. ministerių, kai kurie buvo tik labai trumpą laiką. Ilgesnį laika kr. aps. ministeriais buvo:    kar. M. Velykis ir A. Merkys. Jieduir daugiausiai nuveikė. 3-čias žymesnis kr. aps. ministeris buvo plk. K. Žukas, kurio veikla žymiai skvrėsi nuo visų pirmųjų. Ministeriai, kar. M. Velykis ir A. Merkys, rūpinosi vien kariuomenės administracijos bei organizacijos reikalais. Kariuomenės vadovavimą kautynėse, dislokaciją, mokymą ir drausmę tvarkė vyr. karo vadas, kuriuo ilgesnį laiką, su protarpiais, buvo gen. S. Žukauskas. Tapus kr. aps. ministerių plk.K. Žukui, gen S. Žukauskas jau nebebuvo Vyr. karo vadu. Jisai buvo nušalintas nuo šių pareigų 1920 m. birželio 14 d. Karo vado pareigas laikinai perėmė gen Galvydis-Bykauskas. 

Skaityti daugiau: PLK. K. ŽUKO “ŽVILGSNIS Į PRAEITĮ”

Daugiau įrašų...

  1. ŠIEMET “KARIUI” 40 METŲ
  2. SIBIRO BATALIONUI 40 METŲ
  3. Sunkieji kulkosvaidžiai žygyje
  4. Nebuvo sutikęs lietuvį septyniolika metų

Subkategorijos