MŪSŲ JĖGOS IR DARBAI — TĖVYNES IŠLAISVINIMUI

ĮSPŪDINGOS CLEVELANDO RAMOVES VĖLIAVOS ŠVENTINIMO IŠKILMES

BALYS AUGINAS

Sukaktuvinį Lietuvos Kariuomenės Atgimimo keturiasdešimtmečio jubiliejų Clevelando Ramovės skyrius paminėjo dvigubu iškilmingumu: atšventė ir Kariuomenės Šventę ir savo skyriaus vėliavos įsigijimą. Abejos iškilmės praėjo nepaprastai pakiliai, jaudinančiai ir įspūdingai. Ypatingai žiūrovus ir visus iškilmių dalyvius paveikė gražios, prasmingos ir jautriai atliktos vėliavos šventinimo iškilmės.

Į Lietuvių salę sugužėjo nemaža žmonių dalyvauti tokiose retose iškilmėse —juk vėliavos šventinamos ne kasdien, o antra - kiekvienas norėjo pagerbti mielus buvusius karius, bešvenčiančius savo tradicinę šventę. Tačiau šį kartą be įprastinių kuklių minėjimo žodžių, scenoje vyko skyriaus vėliavos šventinimas. Vėliava —brangi relikvija. Juo brangesnė ji kariui, kuriam ji vaizduoja laisvės simbolį. Už tą išorinį laisvės žymenį karys nesigaili paaukoti ir gyvybę. Vėliava įprasmina tikslą, ji ir yra tas dvasinis ryšys, kuris jungia į vieną kūną besiburiančius ir surištus šventąja priesaika.

VĖLIAVOS ĮSIGIJIMAS

Jau senokai buvo kilusi mintis Clevelando Ramovės Skyriui įsigyti savą vėliavą, kaipo ištikimybės karinei idėjai ir savo krašto neatsižadėjimo simbolį. Šis klausimas ilgokai buvo diskutuojamas susirinkimuose, aiškintasi praktiškoji ir idėjinė to sumanymo pusė. Trūko ir lėšų ir ryžto. Vis tiktai naujajai valdybai vadovaujančio jos pirmininko gen št. mjr. A. Jonaičio iniciatyva, pastangomis ir pasiryžimu, visi vėliavos įsigijimo sunkumai buvo nugalėti ir, nepaprasto kruopštumo ir užsispyrimo dėka, pavyko pagaliau troškimą įgyvendinti. Ir štai, šios vėliavos šventinimo apeigos sutapo su Kariuomenės Švente. Tai padaryta apgalvotai -kad vėliavos įsigijimas sutaptų su brangia kario širdžiai Lapkričio 23-čiąja. Iš vienos pusės šioji šventė kasmet primintų Clevelando ramovėnams ir jų siaurą “parapijinę šeimos šventę’. Taip jau pasaulyje yra kad iš mažos šeimos vartų išeinama į valstybinio gyvenimo vieškelius.

Vėliavą įsigijome ne taip sau - sugalvojom ir... nusipirkom. Ne, buvo posėdžių posėdžiai irmaži posėdėliai, užėmė daug laisvalaikio valandų, suteikė daug rūpesčių. Reikėjo ir tinkamos medžiagos, ir darbininkų, kurie galėtų “iš idėjos” dirbti (tuo sutaupydami kuklaus iždo skatikus svarbesniems “būtiniausiems” reikalams). Be to, teko jieškoti projekto ir jo meniško apipavidalinimo. Todėl visiems šiems darbams išrinkta vėliavos komisija. Jon įėjo: dail. V. Raulinaitis (jis ir projekto atlikėjas ir meniškieji “smegenys”), Edv. Karnėnas (vadovas) ir ponia Iz. Jonaitienė, kurios rankose gimė toji lietuviškomis grožio varsomis suspindusi mūsų įkūnytoji svajonė.

Negalėtume praeiti tylomis ypačiai pro dail. Raulinaitį ir Ponią Jonaitienę. Jiems, be abejo, didžiausiu dėkingumu plaka visų ramovėnų širdys. Negalėtume nė išskaičiuoti, kiek nemigo ir darbo valandų paaukojo ši malonioji ponia išsiuvinėdama ir “įkvėpdama gyvybę” tam paprastam negyvam medžiagos gabalui, kuris nūnai byloja prasmingais lietuviškais ženklais, tautinėmis emblemomis ir šventąja protėvių kalba užrašytu šūkiu. Tai - mūsų pasididžiavimas ir įkūnytų troškimų vaisius.

Skaityti daugiau: MŪSŲ JĖGOS IR DARBAI — TĖVYNES IŠLAISVINIMUI

Tremties Trimitas

Redaguoja Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Lalkin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.

Dail. J. Juodžio paveikslas “Kęstutis prie Trakų’’, Brooklyno Ramovės dovana Laisvės Kovų Muzėjui Chicagoje.

Remdamasis LŠST Statuto Nr. 213 Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Centro Valdybos pirmininkas skelbia, jog 40 m. sukakties nuo Lietuvos Nepriklausomybes paskelbimo proga, Šaulių žvaigždės Ordino Taryba už nuopelnus Lietuvai ir šaulių Sąjungai apdovanojo šiuos asmenis:

I. ŠAULIŲ SĄJUNGOS RĖMĖJUS:

1.    Lietuvos Konsulą Dr. Petrą Daužvardj — Šaulių žvaigždės Ordinu;

2.    KARIO Redaktorių Zigmą Raulinaitį — Šaulių žvaigždės medaliu;

3.    KARIO Administratorių Leoną Bilerį — Šaulių žvaigždės medaliu;

II. ŠAULIUS IR ŠAULES: a) Šaulių žvaigždės Ordinu:

1. Stasį Barauską (Montrealio š. Kuopa);

2. Leoną Balzarą (Montrealio š. Kuopa);

3. Joną Giedriką (Wisconsino š. Kuopa);

4. Juozą Jankaitį (Toronto š. Kuopa);

5. Vaidievutį A. Mantautą (LšST Centro Valdyba);

6. Juozą Šiaučiulį (Montrealio š. Kuopa);

7. Kun. Antaną Šeštoką (Čikagos š. Kuopa);

8. Prof. Joną Šimoliūną (Wisconsino Š. Kuopa);

9.  Alfonsą Valatkaitį (LŠST Centro Valdyba) ;

10. Mariją Valiutienę (Toronto š. Kuopa);

11. Kazimierą Žilėną (LŠST Centro Valdyba);

12.  Albertą Puskepalaitį (Bostono š. Būrys);

13. Justiną Vaičaitį (LŠST Centro Valdyba).

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

Karys 1959m. 1-2 - Turinys, metrika

 

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 1 (1348) SAUSIS – JANUARY  1959 

Vilnius žiema ... Viršelis

Nr. 2 (1349)    VASARIS - FEBRUARY    1959 

Didžioji Tautos Šventė .... Viršelis

  T U R I N Y S

Z. Raulinaitis — Kario kelias *

K. Tautkus — J. T. Tryliktosios metinės *

St. Dirmantas — Mums prikiša o patys... *

S. Butkus — Augino tėvas savanorį *

J. Mikuckis — Milžinkapio pasaka *

K. Širvinta — Raudonojo teroro naguose *

E. Čekienė — Ji vėl prisikels  *

D. Tvarkūnas — Iš Lietuvos Laisvės Kovų Invalidų Draugijos praeities *

V. Sruogienė — Pasvalys *

O. Urbonas — Senovės Lietuvos kariuomenės vėliavos *

B. Auginas — Lietuvos karžygio dvasia *

p. Dirkis — Prisiminkime karius kovotojus *

Tremties Trimitas, Veteranų veikla *

Šaulė Tremtyje *

E. Šulaitis — Jie turi tarnauti pavergėjams *

V. Mingėla — Klemensas Popeliučka  *

 

Redaktorius Zigmas Raulinaitis

Redaktoriaus pavaduotojas Stasys Butkus

Skaityti daugiau: Karys 1959m. 1-2 - Turinys, metrika

Poezija, sveikinimai

VLADA PROSČIŪNAITĖ

ŠVENTASIS KŪDIKĖLIS

Vieni, vieni,

lyg be piemens paklydę avys,

 jie pražiūrėjo laukime akis į tolį.
Tu ateini,
o jie— jie dar neparuošė Tau guolio
ir vaikui nenušluostė ašarėlių, 
Šventasis Kūdikėli.

Tu ateini

po tūkstančio devynių šimtų metų,
ir mes jau nepražiūrime akių į tolį— 
milijonai mūs— mes ne vieni...
Bet mes— mes dar nespėjome paruošt Tauguolio,
nei vaikui nenušluostėm ašarėlių
per tūkstantį devynis šimtus metų,
Šventasis Kūdikėli...

 

Lietuvių Veteranų Sąjungos “Ramovė” Centro Valdyba Naujųjų Metų proga nuoširdžiai sveikina visus Sąjungos šeimos narius— Ramovėnus, mūsiį mielas ir veiklias Birutininkes, Savanorius-Kūrėjus, Šaulius ir seses Šaules, Laisvės Kovų Invalidus ir visus kitus lietuvius kovojančius ir dirbančius Lietuvos laisvės reikalui čia, laisvuose kraštuose ir ten — pavergtoje tėvynėje.

Ištvermė, nepalaužiama dvasia, karšta tėvynės meilė, gilus tikėjimas į tautos laisvės rytojų ryžtas ir vieningas visų lietuvių, darbas tėvynės laisvinimo pastangose telydi mus ne tik per ateinančius Naujus 1959 Metus, bet ir per visą laiką, kol mūsų tėvų žemė - Lietuva vėl laisva bus.

Lietuvių Veteranų Sąjungos
Ramovė 
Centro Valdyba

LINKSMŲ KALĖDŲ ŠVENČIŲ ir LAIMINGŲ 1959 METŲ

mieliems KARIO Skaitytojams ir Bendradarbiams linki

KARYS

Lietuvių Veteranų Sąjungos “RAMOVĖ“
Centro Valdybos Pirmininkui p. Generolui P. Plechavičiui
Lietuvos Diplomatijos Šefo sveikinimas.

“Aukštai Gerbiamas Ponas Generole,

Lapkričio 23 dieną sukanka 40 metų nuo Lietuvos kariuomenės atkūrimo mūsų sostinėje Vilniuje. Šia proga siunčiu nuoširdžius sveikinimus Lietuvių Sąjungai “Ramovė”, kuri jungia mūsų karius užsienyje ir atstovauja garbingas mūsų kariuomenės tradicijas.

Toji dvasia, kuri įkvėpė kariuomenės žygius bei darbus, atstatant Lietuvos valstybę, saugojant ją ir auklėjant jaunimą, tebėra gyva mūsų tautoje ir palaiko jos troškimą atstatyti Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę.

Tai prisimindamas, aš lenkiuosi prieš žuvusių už Lietuvą karių atmintį.

Prašau priimti mano gilios pagarbos žodžius.

LOZORAITIS Lietuvos Diplomatijos Šefas

 

KARIO KELIAS

Prieš penketą metų L.V.S. Ramovės New Yorko skyrius perėmė KARIO leidimo darbą. Tuo žygiu buvo išgelbėtas nuo žlugimo kpt. Simo Urbono taip energingai pradėtas šiame krašte didelis darbas.

KARIO pasirodymas Amerikoje buvo svarbus žygis. Iš pabaltiečių tik mes vieni, lietuviai, tokio pobūdžio žurnalą pajėgiame leisti. Gal todėl, kad mes turime seniausias valstybines ir karines tradicijas? Greičiausia dėl to, kad turime daugiau ryžtingumo ir geriau suprantame karinio žurnalo reikšmę ypač šiais dižiųjų karų laikais.

Galima būtų daug kalbėti apie KARIO reikšmę mūsų tautos ir valstybės gyvenime praeityje ir ateityje. Tačiau, kad būtų trumpiau, statykime sau vienintelį klausimą: kas būtų, jei 1918 m. mūsų savanoriai, eidami kovon, būtų buvę auklėti ir mokyti, sakykime, bent penkeris metus prieš jų žygį, karinio pobūdžio lietuviškos spaudos, jei jie būtų turėję progos, kartas nuo karto, pasiskaityti nors kuklų lietuvišką karinį laikraštį? Atsakymas gali būti tik vienas: jie būtų mokėję geriau kovoti! Jie būtų buvę geriau teoretiškai ir psichologiškai paruošti juos laukiantiems sunkiems karo žygiams, jie būtų padarę mažiau klaidų ir būtų turėję mažiau aukų. Galimas dalykas, ir tų pačių savanorių būtų buvę daugiaus.

Kai kurioje mūsų spaudoje pasitaiko užuominų, jog karinė spauda ir karinės organizacijos nereikalingos, jos tik ugdo militarizmą. Kai reikalas iškils, atsirasiąs ir karinis užsidegmas, taip kaip ir 1918-1919 metais jis atsirado be specialaus pasiruošimo.

Skaityti daugiau: KARIO KELIAS

Daugiau įrašų...

  1. JUNGTINIŲ TAUTŲ TRYLIKTOSIOS METINĖS
  2. MUMS PRIKIŠA, O PATYS...
  3. AUGINO TĖVAS SAVANORĮ
  4. MILŽINKAPIO PASAKA

Subkategorijos