Partizanai: Istorija ir dabartis

AUGINO TĖVAS SAVANORĮ

STASYS BUTKUS

(Pradžia sausio men. Karyje)

PASIDARAU MOTERŲ ADVOKATU

Iki manęs mūsų miestelyje moterims, nemokančioms rašyti, laiškus rašydavo viena moteris ir vargonininkas. Jie imdavo už laiško parašymą po 25 arba 30 kapeikų. Daugiausia rašydavo į Ameriką sūnums, vyrams arba broliams ir į kariuomenę sūnums. Laiškų parašymu daugiausia rūpindavosi moterys — motinos, bet ne vyrai — tėvai.

Pramokęs rašyti, ir aš pradėjau moterims rašinėti laiškus. Kainos už parašymą nenustačiau. Kiek duodavo — tiek būdavo gana. Dažniausiai gaudavau už laiško parašymą po 15 kapeikų. Po 10 arba 20 kapeikų rečiau. Vadinas, dvigubai pigiau, negu senieji “raštininkai”, todėl juos nukonkuravau. Be to, moterims būdavo drąsiau savo vargus išpasakoti (kad parašyčiau laiške) vaikui, negu suaugusiam. Pagaliau buvau išsidirbęs šabloną rašyti. Pirmąjį puslapį pradėdavau ilgais sveikinimais, paskutinįjį baigdavau ilgais atsisveikinimais, o tik 2 ir 3 pusl. prirašydavau, ką moterėlės norėdavo parašyti. Jeigu jų pasakojimų neužtekdavo dviem puslapiam, tai prirašydavau visokių naujienų iš savo parapijos. Miestelyje gyvendamas girdėdavau visas parapijos žinias.

— Tai vaikelis! — girdavo patenkintos moterėlės. — Prirašė visus pilnus lapus. Man nereikėjo daug pasakoti.

Po parapiją sklido mano garsas ir mano klijentūra didėjo. Per metus uždirbdavau už laiškų rašymą po 50 rublių. Susirašinėdavau su Amerikoje gyvenančiu St. Makauskiu. Jis mane pamokė, kaip teisingai užrašinėti adresus į Ameriką ir kokia tvarka. Daugelis mažai raštingų amerikiečių taip užrašydavo savo adresus, kad Dieve apsaugok! Ne kaip rašoma angliškai, bet kaip sakoma. Ir būdavo: Bruklyn, Čikaga, Najork, Filadelfija ir t.t. Arba rašydavo rusiška tvarka. Pirma rašydavo ne pavardę, numerį, gatvę, miestą, bet miestą, gatvę, numerį vardą, pavardę. Daug tokių laiškų žūdavo.

Makauskio pamokytas, pradėjau negerus adresus taisyti. Miestų pavadinimus patikrindavau iš pašto antspaudų. Tik su gatvėmis būdavo sunkiau. Turėdavau rašyti taip, kaip parašyta. Nebuvo kur patikrinti. Tuo būdu sumažėjo dingstančiųjų laiškų skaičius.

Kartą girdžiu, kaip aklas miestelio gyventojas Stravinskas aiškina kaimo moterėlei, nusiskundusiai, kad jos sūnus Amerikoje negaunąs jos laiškų:

— Nueik, moterėl, pas Butkiuką. Jis tau gerai užrašys adresą. Jeigu nebus aišku iš laiško, tai jis adresą užrašys iš pečventės (vadinas, pašto antspaudo).

Skaityti daugiau: AUGINO TĖVAS SAVANORĮ

NEREIKALINGI POPIERGALIAI

Pereitų metų pabaigoje Darbininke tilpo straipsnis iš pasikalbėjimo su ką tik atvykusiu iš Lietuvos į Vak. Vokietiją pareigūnu, apie dabartines nuotaikas valdininkų ir gyventojų pavergtoje Lietuvoje. Tarp kitko, tame straipsnyje sakoma, kad pavergtoje Lietuvoje lietuviai pareigūnai, nors jie, kai kurie, ir būdami komunistų partijos nariai, yra korektiški ir nori pasilikti lietuviais. Ir tikrai, atrodo, kad vis dėlto savo tautietis pareigūnas, kiek jam sąlygos leidžia, visada sušvelnins padėtį savo tautiečiui prieš okupantą.

Todėl, perskaičius Darbininke minėtą Straipsnį, taip ir prisimena vienas atsitikimas, kurį aš norėčiau patiekti mieliems Kario skaitytojams.

Bolševikams okupavus 1940 metais Lietuvą, gal po mėnesio, buvau atleistas iš tarnybos. Mat, tarnavau vienoje iš jiems — bolševikams nemėgstamų žinybų. Atsargumo sumetimais nenorėdamas tėviškėje rodytis, pats pasilikau V. mieste, nes mažai dar kas ten mane pažinojo, o šeimą išsiunčiau į tėviškę. Taip pat išsiunčiau ir visus baldus bei kitus reikmenis, pasilikdamas tik savo drabužius. Tiesa, tenka priminti, kad atleidžiant mane iš tarnybos, sąmoningai negrąžinau buv. tarnybos liudijimo, tikėdamasis, kad neilgai truks Lietuvos okupacija ir gali būti tada jis man reikalingas. Taip jį ir turėjau pamiršęs, tarp kitų popiergalių piniginėje.

Skaityti daugiau: NEREIKALINGI POPIERGALIAI

Tremties Trimitas

Redaguoja V. A. Mantautas, 38 Sawtell Ave., Brockton 39, Mass.

BRANGI SUKAKTIS

Šių metų kovo mėn. 5 d. Šaulių Sąjunga mini 30-ties metų sukaktį nuo jos Įkūrėjo ir ideologo, pirmojo Viršininko ir Pirmininko, VLADO PUTVINSKIO-PUTVIO mirties. Drauge su šia sukaktimi, šauliai mini ir jo žmonos EMILIJOS PUTVIENĖS, Šaulių Moterų Garbės Vadės, mirtį. Emilija Putvienė žuvo bolševikų nukankinta Sibire ir tiksli jos mirties data nėra žinoma.

Brangiajai sukakčiai TREMTIES TRIMITAS paskirs specialų, padidintą numerį. Čia tiktai keliais sakiniais norime prisiminti, jog visas Vlado Putvio gyvenimo kelias buvo garsiųjų Cicero žodžių įgyvendinimas: “Žmogus yra gimęs ne sau vienam, bet Tėvynei ir saviesiems”. Nuo jaunų dienų pradėjęs jieškoti kelio į lietuvybę ir už pagaliau rastąjį užmokėjęs savo ir savo šeimos širdies kraujo kaina, Vladas Putvys gyveno tik Lietuvai, Jos šviesios ateities idėjai, Jos amžinumui, Jos garbei ir laimei. Caro valdžios persekiotas, kalintas, ir vėliau ištremtas į Rusiją, jis ir tolimam Rusijos užkampyje neprarado tvirto tikėjimo į geresnes dienas lietuvių tautai. Dirbdamas Šaulių Sąjungoje ir dėl intrygų, ir Lietuvos priešų ant jo pilamų pamazgų kuriam laikui pasitraukęs iš Šaulių Sąjungos vadovybės, jis neapkarto, neprarado dvasinės pusiausvyros, bet išliko stiprus dvasioje, ir vėliau grįžo prie savo mylimos Sąjungos vairo su ta pačia malonia šypsena, giliu ir šviesiu, tačiau realiu optimizmu ir nesugriaunamu įsitikinimu, jog Lietuvos potencija yra didelė, ir Jinai, kaip sakalas, kils virš debesų...

Per anksti ir netikėtai nuėjęs į kapus, šis dvasios milžinas su savim į Amžinybę nusinešė daug svarbių minčių, daug tautos ideologijos deimantų, kurie būtų turėję didelės svarbos ne tik šauliams, bet ir visiems lietuviams. Tačiau ir iš to, ką jis spėjo mums palikti, Šaulių Sąjungai ir Lietuvai lieka be galo turtingas dvasinis palikimas ir jo niekad nemirštantis šauksmas — “nėr kito kelio, nes ir anapus gyvenimo ribų nerasi skaistaus kampelio, jei skausmu ir darbu neišsikovosi čia, Tėvynės laukuose”.

Tau, Didysis Šauly, sunki dabar žemė, kurioje Tu ilsiesi, nes ją mindo pavergėjų kojos. Tačiau tai LIETUVOS žemė, ir Tu žinai, kad jinai savyje slepia naujos, skaisčios ateities daigus. Tu žinai, kad jinai vėl sudrebės nuo Tavo taip mylėtų LAISVOS LIETUVOS karių ir šaulių žingsnių, kad joje vėl dygs, augs, skleisis ir bus atkakliai ginamas švelnus NEPRIKLAUSOMYBĖS žiedas.

Su tuo žinojimu širdyje, Pirmasis Šauly, ilsėkis ramybėje!

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas