Partizanai: Istorija ir dabartis

KĄ GALVOJA RUSŲ GENEROLAI?

J. Skardis

Vakariečių kariniai vadai jau seniai suprato, kad sovietų galvojimas yra visiškai skirtingas nuo pokarinio vakariečių galvojimo. Buvo manyta, kad rusai yra sustingę ir apsikasę II-ojo Pasaulinio karo patyrimuose ir nesugeba suprasti painiavos, kurią įnešė karybon naujieji branduoliniai ginklai. Tačiau jau šią vasarą JAV Gynybos departamento analizuotojas ir sovietų karinės literatūros specialistas Raymond L. Garthoff savo kruopščioje studijoje apie sovietų karinę doktriną, pareiškė visai skirtingą nuomonę.

Savo knygoje “Soviet Strategy in the Nuclear Age” (sovietų branduolinio amžiaus strategija) R.L. Garthoff sako, kad sovietų karinė doktrina nuo Stalino mirties 1953 m. yra padariusi milžinišką šoksnį — nuo durtuvo amžiaus į termobranduolinį amžių. Šis sovietų šoksnis neatvedė tačiau sovietų generolų arčiau prie dabartinės JAV karinės doktrinos, o faktinai tik nukreipė rusus visai kita kryptimi.

R.L. Garthoff, kurio knyga yra pagrįsta šimtais paaiškinimų, nurodymų ir informacijų iš sovietinės karinės spaudos, ir paremta jo asmeniniais pasikalbėjimais su sovietų karininkais, šitaip aprašo sovietų įsivaizduojamą ateities karą:

Pirmieji strateginiai smūgiai padaryti modernių sprausminių bombonešių, tarpkontinentinių ir vidutinių nuotolių raketų ir povandeninių laivų vairuojamų raketų sunaikins abi puses. Tačiau abipusiškas sunaikinimas, sovietų nuomone, nereikštų abiejų pusių pralaimėjimą. Pirmieji smūgiai sunaikintų daugumą priešo strateginių oro ir vairuojamųjų raketų bazių. Didesnieji miestai ir pramonės centrai taip pat sunkiai nukentėtų. Gali būti panaudoti net radiologiniai ir bakteriologiniai ginklai.

Tačiau šis milžiniškas abipusis sunaikinimas greičiausiai sunaudotų didesnę dalį atitinkamų tolimo veikimo oro jėgų ir vairuojamų raketų taip kad tolimesni šių ginklų veiksmai abiejose pusėse kaip ir nebeegzistuotų. Čia gi prasidėtų pati kritiškoji ir sprendžiamoji karo fazė, kurią silpnoji ar blogai pasirengusioji pusė pralaimėtų. Tačiau, reikia manyti, karas bus vedamas tarp gerai pasirengusių didžiųjų pasaulio galiūnų ir šioji karo fazė dar nenustatys laimėjančios ir pralaimėjančios pusės.

Taktinės oro jėgos ir raketos, kurių tikslas yra priešo karinių jėgų sunaikinimas apytikriai ligi 1000 mylių atstumo nuo kariaujančių valstybių sienų, irgi smogtų abipusius branduolinius smūgius. Gi pats svarbiausias dalykas kuris galėtų visą karą pasukti sovietų pageidaujama kryptimi ir iš karto parodytų abiejų kariaujančių pusių karinių jėgų nesibalansavimą, tai būtų sovietų žemyno kariuomenės persvara.

Komunizmo grėsmė pasauliui — atominės raketos parade Maskvoje, Raudonojoje aikštėje

Skaityti daugiau: KĄ GALVOJA RUSŲ GENEROLAI?

MINTYS METŲ PABAIGAI

Edv. Šulaitis

1958 metai jau eina prie pabaigos. Eina nesulaikomais žingsniais, palikdami žmones, valstybes, karalius, eilinius žmones, tuos, kurie visko turi ir tuos, kurie gyvena nedatekliuje. Ir vėl ant sienos kabinsime naują kalendorių, plėšime vieną po kito jo lapus, laukdami savo svajonių išsipildymo, žydresnės ateities. Žiemos sniegą pakeis pavasario žalias želmuo, vėliau karštos saulės spinduliai ir pagaliau, nugeltę rudens lapai. Ir taip, kaip mašinos ratuose — viskas suksis laikrodžio tikslumu: be nukrypimų ir išimčių.

Šiandien mes linkime vieni kitiems geresnių Naujųjų Metų, kurie atneštų daugiau džiaugsmo, laimės ir kitų žemiškųjų ir sielos gėrybių. Sakome nuvalkiotas frazes, lyg jos iš tikrųjų daug ką reikštų ir būtų labai prasmingos. Apgaudinėjame save ir artimuosius su įvairiais linkėjimais, kurie turi tiek pat naudos kaip ir dažnos šventinės dovanos, savo prigimtimi kartais tuščios, be gilesnės prasmės.

Tačiau gyvenimas yra realus ir jis eina savo keliu, nežiūrint - ar mes jį norėtume matyti tokį ar kitokį. Ir nepaisant to, kiek mes gražių žodžių išsakysime, kiek malonių kortelių parašysime - jis nuo to nepasikeis, panašiai, kaip nepasikeičia politinė padėtis nuo mūsų ar kitataučių politikų tuščiažodžiavimų.

Koki buvo 1958 metai? Jie mums buvo gana brangūs, nes minėjome nemaža svarbių sukakčių. Viena iš jų - 40 metų sukaktis nuo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, kita -vienodai svarbi - Lietuvos kariuomenės 40 metų sukaktis, kariuomenės, padėjusios tą paskelbtąją Nepriklausomybę iškovoti ir išsaugoti. Šios sukaktys buvo daugelyje vietų gražiai prisimintos ir atšvęstos, tačiau nevisi jas pagerbė kas taip pat buvo laukta. Daugelyje vietovių mes matėme tam tikrų šešėlių ir asmeniškumų, vietų prie garbės stalų nepasidalinomo, matėme nesutikimų dėl minėjimuose surinkto dolerio ir kitų menkumo žymių.

Skaityti daugiau: MINTYS METŲ PABAIGAI

LIETUVOS KARIUOMENĖS VYČIO KRYŽIAUS ORDINAS

1918— 1958

P.

Šįmet Lietuvos kariuomenei sueina 40 metų, kai ji atsisteigė Vilniuje 1918 m. ir sudarė sąlygas atsikurti Nepriklausomai Valstybei.

Vykstant kovoms del laisvės gen. S. Žukauskas, kariuomenės vadas, pasirūpino, kad pasižymėjusieji kautynėse kariai būtų apdovanojami ordinu. Kariuomenės Vado sumanymas Vyriausybės buvo įvykdytas:    1919 m. Liepos 30 dieną buvo paskelbtas įstatymas pasižymėjusius karius apdovanoti Kryžium “Už Tėvynę” 1920 m. Vasario 8 d. Kryžius “Už Tėvynę” buvo pavadintas “Vyties Kryžium”.

1930 m. įstatymas buvo pakeistas ir “Vyties Kryžius” pavadintas “Vyčio Kryžiaus ordinas”.

Vyčio Kryžius turi Vyties skydą ir kryžių astuonių galų. Kryžiuose su kardais įrašyta “Už narsumą”. Vyčio Kryžiai turi Nr. ir Lietuvos kariuomenės atsikūrimo datą: 1918.XI.23.

Vyčio Kryžius yra dviejų rūšių. I-ji rūšis -su kardais - pasižymėjusiems kautynėse. II-ji rūšis - be kardų - už nuopelnus valstybei bei kariuomenei. Abiejų rūšių Vyčio Kryžiaus ordinas yra 3-jų laipsnių.

Vyčio Kryžiaus ordino I-ju laipsniu (augščiausiu) Vyčio Kryžiaus ordino Tarybos pasiūlymu apdovanoti šie įžymūs valstybininkai:

Pirmasis Respublikos Prezidentas Antanas Smetona,

Kariuomenės Vadas gen. Silvestras Žukauskas,

Belgijos Karalius Albertas,

Italijos Karalius Emanuelis III,

Italų Ministeris Pirmininkas Mussolini,

Čekoslovakijos Respublikos Prezidentas Tomas Masaryk,

Vokietijos Respublikos Prezidentas feldmaršalas von Hindenburg.

Skaityti daugiau: LIETUVOS KARIUOMENĖS VYČIO KRYŽIAUS ORDINAS