Dr. Balys Marčiulionis, neseniai iš Europos atvykęs ekonomistas, kurį laiką pabuvęs New Yorke, persikėlė į Pennsylvaniją, kur ekonominius mokslus dėstys netoli Pittsburgho esančioje šv. Vincento kolegijoje. Marčiulionis daktaro laipsnį įsigijo Vokietijos universitetuose. Lietuvoje ekonominius dalykus dėstė Šiaulių Prekybos institute.
Plk. Kostas Žukas parašė savo atsiminimų knygą “žvilgsnis praeitin”; knygos kalbą išlygina Stasys Barzdukas; išleis “Liet. enciklopedijos” leidėjas J. Kapočius. Knyga bus tokio formato, kaip Krėvės raštai, turės apie 500 puslapių. Pasirodys apie Naujus Metus.
Buvo pagerbti lietuviai kariai
Amsterdamo Lietuvių Klubas yra įvedęs gražią tradiciją: kiekvienerių metų lapkričio pradžioje pagerbia I ir II Pasauliniuose karuose žuvusius lietuvius karius ir mirusius veteranus, šiemet žuvusius karius pagerbė lapkričio 10 d. iškilmingomis pamaldomis Šv. Kazimiero bažnyčioje. Organizuotai dalyvavo žuvusių karių motinos ir dauguma klubo narių. Be to, atvyko žuvusius ir uniformuotų karių būrys.
“Ramiai! Ginklu gerbk!” pasigirdo būrio vado komanda, ir tuo momentu, kariams lydint, į bažnyčią buvo iškilmingai įneštos JAV ir Lietuvos vėliavos bei du gražūs vainikai.
Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
ANTRASIS TOMAS KALBA
Gen. St. Raštikio atsiminimų “Kovose dėl Lietuvos” pirmąjį tomą skaityti buvo maloniau. Ten generolas aprašė savo atsiminimus iš Nepriklausomybės laikų. O tie laikai mūsų gyvenime buvo šviesūs, tad ir skaityti apie juos širdžiai miela ir lengva.
Generolo atsiminimų antrąjį tomą skaitant, jauti kitokią nuotaiką. Prislėgtą, širdžiai sunku, nemiela. Juk tai visa skaudžiais ir liūdnais pergyvenimais persunkta. Liūdnąsias dienas nemiela prisiminti, bet vis dėlto reikia. Juk tautos istorija susideda iš šviesių ir tamsių dienų. Daugelis šių generolo atsiminimų skaitytojų neteisingai yra apibūdinę: “Pirmasis tomas buvo įdomesnis”. Iš tikrųjų, ne pirmasis tomas, bet Nepriklausomybės laikai buvo įdomesni. Antrasis tomas taip pat įdomus, lygiavertis pirmajam, tik tie laikai mums skaudūs prisiminti.
Gen. St. Raštikis savo atsiminimų antrajame tome apibūdina savo ir kitų būklę okupantų priespaudoje. Aprašo paskutinį posėdį prezidentūroje, 1940 m. birželio 15 d. prezidentūroje ir Kaune, kodėl Lietuvos kariuomenė nepasipriešino raudonajai armijai, ar vertėjo laikyti Lietuvos kariuomenę, liaudies kariuomenėje, 29 rusų korpe, apie Vyriausiąją KAM likvidacinę komisiją, Lietuvos kariuomenės tragediją, NKVD agentų globoje, apie savo slapstymąsi, bėgimą per sieną ir atvykimą į Berlyną. Toliau aprašo savo gyvenimą Berlyne, savo santykius su ministru K. Škirpa, keistą vokiečių pakvietimą pasitarti Lietuvos reikalais, lėktuvu grįžimą į Kauną (jau prasidėjus karui), Lietuvos laikinojoje vyriausybėje, vokiečių bandymai generolą įtraukti į savo sumanymus, pogrindžio organizacijoje prieš vokiečius, apie lietuvių vietinę rinktinę, savo slapstymąsi nuo vokiečių, savo tarnybą Vytauto Didžiojo Karo Muzėjuje, apie išeivių spaudos priekaištus Lietuvos kariuomenei ir jam ir apie savo klaidas.
Skaityti daugiau: Karinė spauda
NEPATINKA VIENODA STATYBA
Du naujieji ateiviai traukiniu važiuoja ir pro langus stebi Amerikos gamtovaizdį. Važiuoja pro vieną naujai pastatytą miestelį, kurio namai beveik vienodi.
— Va, žiūrėk, Juozai, visi namai kaip vienas. Man būtų nuobodu čia gyventi, — pastebi Simas.
— O man būtų visai neįmanoma čia gyventi, — atsako Juozas. — Pasigėręs ir per šimtą metų čia savo namų nesurasčiau. D. P.
KEIČIASI MANDAGUMO SUPRATIMAS
Seniau:Koks jis mandagus. Užleido senam žmogui vietą atsisėsti.
Šiandien: Koks jis mandagus.
Užleido mano vaikui vieta atsisėsti.
K. S.
Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros
KARIUOMENĖS ŠVENTĖS MINĖJIMŲ ATGARSIAI
OMAHOJE
Gruodžio 1 d. Ramovės skyriaus valdyba surengė kariuomenės šventės minėjimą. Iš ryto šv. Antano bažnyčioje buvo atlaikytos pamaldos už visus žuvusius dėl Lietuvos laisvės. Vietos klebonas kun. J. Jusevičius, primindamas tą dieną, prašė visų lietuvių pasimelsti už tuos, kurie yra žuvę ar mirę dėl Lietuvos. Pamaldose dalyvavo visi ramovėnai, skautės - skautai su savo vėliavomis ir skaitlinga Omahos visuomenė.
Po pietų parapijos mokyklos salėje įvyko minėjimas. Minėjimą pradėjo skyriaus valdybos pirmininkas p. Pranas Totilas. Trumpai paminėdamas šios dienos reikšmę, jis pakvietė visus atsistoti ir pagerbti žuvusius, sugiedant “Marija, Marija...”
Paskaitą skaitė jaunosios kartos akademinio jaunimo atstovas Viktoras Arlauskas, tema “Lapkričio 23-ji istorijos bėgyje”. Paskaitininkas apžvelgė Lietuvos karius nuo pat senovės iki šių dienų. Po paskaitos pertraukos metu buvo rinkliava Lietuvos karo invalidams šelpti. Surinkta $51.50.
Po pertraukos buvo meninė dalis. Buvo suvaidinta scenos vaizdelis “Kur aš nukeliausiu...” Specialiai tai dienai parašytas ramovėno Pr. Kovo. Režisavo ir svarbiausią vaidmenį atliko V. Sederavičius. Dekoracijos Pr. Totilo. Dekoracijose, puikiausiuose vaizduose buvo atkurtas Lietuvos miškas. Tokių dekoracijų gali pavydėti ir geriausi teatrai.
Kariuomenės šventės minėjimas sutraukė pilnutėlę salę žiūrovų. Salėje matėsi ir jaunųjų žiūrovų ir senosios kartos lietuvių.
S. Misiūnas
Skaityti daugiau: Veteranų veikla
