SŪDUVIAI — JOTVINGIAI — DAINUVIAI

PETRAS BŪTĖNAS

Matysime, yra tokia lietuvių atšaka, kurios šalies vardas trejopas Süduva-Jotva-Dainava, todėl trejopas ir jos gyventojų vardas sūduviai-jotvingai-dainuviai. Jie yra ir Mažosios Lietuvos bei Prūsų žemės rytiniai kaimynai. Net daugiau: jie kaip lietuviai pereina ir per vadinamąją D. ir M. Lietuvos ribą, taigi per dirbtinę, politinę, administracinę buv. Rusijos ir Vokietijos sieną, nueina į vakarus — į M. Lietuvą ir į Prūsų ežeryną, ir todėl, norėdami, pavyzdžiui, kalbėti apie pačią M. Lietuvą ar didžiulio Prūsų ežeryno sritį, negalime aplenkti nei jų, t.y. sūduvių-jotvingų-dainuvių. Juos ir tą jų trivardį gerai supratę, tegalėsime geriau orientuotis ir M. Lietuvos, Prūsų ežeryno bei Prūsų žemės reikaluose ir galėsime lengvai pripažinti, kad “M. Lietuva” iš vardo tėra tik sutartinis įvardas (terminas), o iš tikrųjų — kad M. Lietuva tėra visos Lietuvos neskirtingas ir natūraliausias geografinis ir etnografinis tęsinys. M. Lietuvos ir Prūsų ežeryno srities dalykus yra lengviausiai suprasti, juos imant nuo šiaurės ir rytų, t.y. nuo D. Lietuvos, o ne nuo pietvakariu ir vakarų, kaip visados yra ėmę svetimieji kronikininkai ar tyrinėtojai, ir todėl jie dažnai i dirbtinius sprendimus nukrypę ir kaip reikiant nebeišsipainioję. Užtat prie M. Lietuvos ir Prūsų ežeryno srities prieiname iš rytinės pusės, kur sūduvių-jotvingų-dainuvių gyvenama, ir su jais pirmučiausia čia susipažįstame.

Skaityti daugiau: SŪDUVIAI — JOTVINGIAI — DAINUVIAI

DEBESYS

V. KAREIVA

Jonas Gedrimas vos tik nusiėmė parašiutą po rytinio skridimo, kai aerodromo budėtojas pašaukė prie telefono. Jis nekantriai paėmė ragelį:

—    Pilotas Gedrimas, klausau!

—    Čia eskadrilės vadas. Gedrimai, tu tuojau pat išskrendi į Palangą. Už penkiolikos minučių prisistatyk grupės vadui. Supranti!

—    Suprantu. Prisistatysiu grupės vadui!

Pakabino ragelį kaip širdį ant vinies. Koks galas dabar nutiko? Kodėl prisistatyti pačiam grupės vadui? Po skridimo vėl skridimas. Į Palangą! Kodėl jam, ne kitam? Viskas paslaptinga...

Jisai vėl užsimovė piloto šalmą, prisisegė parašiutą. Ak, tu parašiute, kiek tu mane privarginai pradžioje lakūno karjeros, kol išmokau tave sulankstyti ir sudėti taip dailiai, kaip koks tipelis fantazinę nosinaitę. Už tai tu atsilygini saugumu mano gyvybei.

Mechanikai velka iš angaro jam lėktuvą. Pila benziną. Tikrina motorą, vairus. Rūpestingi vyrai, tie mechanikai, nelyginant, auklės. Viskas priklauso nuo jų darbo: pasieksi uždavinį ar nutūpsi su varnomis...

Grupės vadas majoras Pikturna sėdėjo kabinete už stalo.

—    Tamsta majore, tamstos įsakymu atvykau! — prisistatė pilotas.

—    Gerai, Gedrimai. Štai gauni pakietą, kurį privalai nuvežti ir įteikti Palangos aerodromo komendantui asmeniškai. Slapta ir skubu!

—    Klausau!

Ranka prie šalmo. Sukinys aplink. Įsakymas vykdomas.

Skaityti daugiau: DEBESYS

Tremties Trimitas

Redaguoja Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.

VIENUOLIKTOJI VALANDA

(ATVIRAS LAIŠKAS VISIEMS LŠST NARIAMS IRNARĖMS “TREMTIES TRIMITO” REIKALU)

Brangūs Broliai ir Sesės Šauliai!

TREMTIES TRIMITO gyvenime išmušus vienuoliktai ai valandai, kreipiuosi į Jus, prašydamas broliškos pagalbos ir paramos.

Ryšium su spaustuvės kainos pakėlimu ir kitais finansiniais sunkumais, kiekviename KARIO numeryje TREMTIES TRIMITUI nemokamai tegalime gauti tiktai po 2 puslapius, žodis “nemokamai” reiškia, kad tuos du puslapius kiekviename numeryje ir toliau sutinka finansuoti KARYS. Jei norime turėti ką nors daugiau, už tai turime užsimokėti mes patys.

Nuo pat pradžios LŠST LCV Darbo Prezidiumo pavedimu tvarkant TREMTIES TRIMITO puslapius, man teko susidurti su KARIO Redakcijos ir Administracijos nepaprastai dideliu ir nuoširdžiu rūpesčiu šaulių reikalais. Jie tikrai padarė viską, kas tik buvo galima, kad TREMTIES TRIMITAS išsilaikytų. Už tai KARIUI priklauso visos Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje gili padėka. Tačiau ateityje mes patys privalom parodyti daugiau iniciatyvos ir pagrindinę TREMTIES TRIMITO finansinę naštą perimti į savo rankas, ne vien dėlto, kad jinai KARIUI tampa per sunki, bet, visų pirma, todėl, kad yra visiškai nešauliška sėdėti sudėjus rankas ir žiūrėti, kaip mums priklausantį darbą dirbame ne mes patys, bet kiti.

Be abejo, visi sutiksime, jog turėti tiktai po du puslapius TREMTIES TRIMITUI neužtenka.Sąjungai augant ir stiprėjant, į tiek vietos nėra galima sutalpinti net pačios reikalingiausios medžiagos. Didesnis puslapių skaičius yra neišvengiamas ir neatidėliojamas būtinumas.

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas

BOLŠEVIKŲ KALĖJIMUOSE IR ČERVENĖS ŽUDYNĖSE

J. TUMAS
(Tąsa)

2 p. D. L. K. Algirdo pulko vadas plk. J. Tumas savo kabinete 1938 m.  Iz. Girčio nuotr.

Šio kolchozo moterys, ypač senesnio amžiaus, buvo mums nepaprastai geros ir gailestingos.

Petruičiui pavalgius, ir mes nuėjom į kolchozą. Jame buvo sustoję keliolika šeimų, pabėgusių iš Minsko ir Puchovičių, todėl mes nakvynei vietos negavom. Kolchozo gyventojai mums patarė pernakvoti mokykloj, kuri buvo apie pusę kilometro nuo kolchozo. Išėjom į mokyklą, bet pusiaukelėj tarp mokyklos ir kolchozo radom prie stačių lentelių tvoros pastatytą skiedromis dengtą pusę stogo. Tarp tvoros ir stogo susidarė savo rūšies pašiūrė, kurioje nutarėm pernakvoti. Buvo jau vakaras ir saulė leidosi. Mes buvom pavargę ir rengėmės gulti, bet gudas sulaikė, pamatęs ateinantį nuo mokyklos ginkluotą raudonarmietį. Aš pažiūrėjau per pašiūrės antrą galą ir pamačiau iš priešingos pusės, nuo miško ateinantį kitą raudonarmietį be ginklo. Netrukus abu susitiko arti mūsų pašiūrės ir pradėjo kalbėtis. Jų pasikalbėjimą mes girdėjom ir sužinojom, kad mokykloje yra koks tai komisaras ir iš norinčių pernakvoti mokykloje reikalauja parodyti dokumentus. Bijojom, kad jie nepanorėtų nakvoti mūsų pašiūrėj, bet ačiū Dievui, abudu, keikdami komisarą, nuėjo į kolchozą. Mes džiaugėmės, nenuėję į mokyklą, būtumėm pakliuvę.

Birželio 30 d. auštant įėjom į mišką, kuriuo keletą kilometrų žingsniavom į vakarus, sutikdami nemažai pabėgėlių. Išėję iš miško prie kolchozo Ivanovka, pamatėm augštą geležinį tiltą per upę. Abiejuose tilto galuose buvo pastatyti sunkūs kulkosvaidžiai, raudonarmiečiai tikrino praeinančių dokumentus. Tas kelias į vakarus mums buvo uždarytas, todėl pasukome atgal i Palčini, bet ten nesustojom. Pro tą kolchozą iš vakarų į rytus ėjo platus vieškelis, kuriame tą dieną buvo didelis judėjimas. Mes nenorėjom prie to vieškelio ilgiau pasilikti, buvo pavojinga. Savo drabužiais ir neskustomis barzdomis mes labai skyrėmės nuo vietinių gyventojų, ir kreipėm į save visų dėmesį. Nors buvo karštas oras, bet slėpdamas savo karišką uniformą, aš buvau apsivilkęs žieminį paltą ir pastatęs jo apykaklę. Žmonių klausiamas, kodėl nenusivelku palto, atsakydavau, kad sergu ir man šalta. Tuo laiku aš prisiminiau profesorių I. K. ir mintyse jam dėkojau, kad neleido man paltą numesti. Tada jis man buvo labai reikalingas.

Už dviejų kilometrų nuo Palčini, pietų pusėje, matėsi Molotovo vardo kolchozas. Mes ten ir nuėjom. Gale kolchozo mus sutiko kelios moterys, joms vėl reikėjo aiškintis, kas mes esam. Atsisėdom ant žvyrduobės krašto pailsėti. Petruitis skundėsi, kad jam labai bloga ir toliau eiti negalės. Moterys patarė mums eiti į kolchozo fermą (pieninę), kur galėsim gauti pieno ir patokos (dirbtinio medaus). Petruitis nenorėjo eiti ir į fermą, bet likti kurį laiką prie žvyrduobės, o vėliau eiti į mišką.

Skaityti daugiau: BOLŠEVIKŲ KALĖJIMUOSE IR ČERVENĖS ŽUDYNĖSE

Kariai ir Jaunimas

LIET. STUD. S-GOS SUVAŽIAVIMAS

Lapkričio 29 — gruodžio 1 d. New Yorke Įvyksta visuotinis Liet. Stud. S-gos suvažiavimas. Pagrindiniai posėdžiai vyks puošniame Statlerio viešbutyje, W. 33 St. ir 7 Ave., New Yorke. Suvažiavimo programoje bus centrinės valdybos ir skyrių valdybų pranešimai, pasitarimai ir diskusijos veiklos klausimais, krepšinio rungtynės tarp šių metų Š. Amerikos lietuvių krepšinio nugalėtojo Brooklyno Atletų Klubo ir Čikagos studentų komandos Lituanica, susipažinimo vakaras Brooklyno Piliečių Klubo salėje, K. Ostrausko paskaita, Dr. A. Vasio paskaita ir kt. Suvažiavimo kulminacinis taškas bus iškilmingas banketas, kuris įvyks šeštadienį Statlerio viešbučio Skytop salėje. Pagrindinis kalbėtojas banketo metu bus Lietuvos ministeris Washingtone p. J. Kajeckas. Po trumpos oficialiosios dalies bus meninė programa, pietūs ir šokiai. Banketas yra rengiamas Lituanus žurnalo pagerbimui, ir, jei liks pelno, jis bus paskirtas šio žurnalo leidimui. New Yorko ir apylinkių visuomenė kviečiama bankete dalyvauti.

Savažiavimui rengti yra sudarytas komitetas: R. Kezys (pirm.), I. Banaitytė, K. Paprockaitė, L. Pettrauskaitė, A. Grigaitis, V. Jakas, V. Ramanauskas, K. Skrupskelis, J. Ulėnas, V. Virbickas ir V. Vygantas.

Liet. Stud. S-gos Centrinė Valdyba ir suvažiavimo rengimo komisija kviečia visos Amerikos lietuvius studentus suvažiavime gausiai dalyvauti.

SKAUTŲ RINKIMAI

Šiuo metu vyksta rinkimai į augščiausius Lietuvos Skautų S-gos organus. Rinkimuose dalyvauja virš 200 skautų skaučių vadovų iš viso pasaulio. Bus išrinkta 18 asmenų į LSS Tarybą, po 3 į LSS Garbės Teismą ir Kontrolės Komisiją, po vieną Seserijos ir Brolijos Garbės Gynėją. Taipogi bus išrinkti Seseririjos ir Brolijos Vyriausi Skautininkai ir jų pavaduotojai. Šį vadovų korespondencinį suvažiavimą tvarko iš Hartforde, Conn., sudaryta skautininkų komisija, kuriai vadovauja s. V. Nenortas. Balsavimo lapai turi pasiekti komisiją iki gruodžio 1 d.

Skaityti daugiau: Kariai ir Jaunimas

Subkategorijos