KAIP SOVIETAI IŠSUNKIA SAVO VERGŲ SMEGENIS

J. SKARDIS

Per paskutinius pora metų vakariečių kariniai ekspertai laužė galvas ir buvo nepaprastai nustebinti didesniu sovietų aviacijos triumfu sensacingai parodymu 1955 metų Maskvos oro parodoje. Toje Maskvos oro parodoje vakariečiai stebėtojai buvo ligi susijaudinimo nustebinti, pamatę naują didžiulį sovietų bombonešį, praūžiantį virš jų galvų, varomą keturių galingų turbo-prop motorų. Jeigu tokio dydžio lėktuvas

- bombonešis būtų buvęs varomas geriausių tuo laiku amerikiečių ar britų turbo-prop motorų, tai tokiam lėktuvui būtų buvę reikalinga mažiausiai aštuoni motorai, o be to, toks lėktuvas būtų buvęs persunkus skridimui iš viso. “Turbo-prop” pavadinimas kilęs iš to, kad dujomis varoma turbina suka propelerius. Galingumas yra beveik toks pat, kaip sprausminių motorų, tačiau sunaudoja daug mažiau kuro. Lėktuvo paimamas kuras apriboja lėktuvo skrendamąjį nuotolį, ir vakariečiai ekspertai žinojo, kad šis sovietų bombonešis, pavadintas “Meška” (The Bear) gali nuskristi milžinišką atstumą.

Nuo tos parodos Maskvoje 1955 m. šio tipo lėktuvas galima buvo laikas nuo laiko pastebėti sovietų padangėse. Šis lėktuvas buvo sovietų pasididžiavimas ir pagrindinis dalyvis š.m. gegužės 1 d. orinių jėgų parade, tačiau to lėktuvo motorų istorija vakariečiams buvo savo rūšies paslaptis, kurią pilnai atidengė š.m. vasario mėn. Austrijoje gimęs inžinierius, Ferdinand Brandner, kalbėdamas į mažą grupę aviacijos ekspertų Ziuriche, Šveicarijoje.

Naujasis motoras buvo suprojektuotas ne rusų, bet grupės vokiečių ir austrų, kurie II-rojo Pasaulinio karo metu dirbo garsioje Junkers vokiečių lėktuvų bendrovėje, o vėliau buvo rusų sugaudyti.

Skaityti daugiau: KAIP SOVIETAI IŠSUNKIA SAVO VERGŲ SMEGENIS

AR TEISINGAI KAI KURIE VOKIEČIAI REIKALAUJA BUVUSIŲJŲ 1939 METAIS VOKIETIJOS SIENŲ?

P. BLIUMAS

Kai kurie kraštutinieji vokiečių politikai vis dažniau pradeda reikšti savo pretenzijas į buvusias Trečiojo Reicho ir Adolfo Hitlerio valdymo laikais užgrobtas svetimų kraštų žemes. Nors Vokietija tebėra padalinta, trečdalis jos teritorijos tebeneša nežmonišką bolševikų okupaciją, jos gyventojai persekiojami ir žudomi, bet tiems vokiečių politikams vėl prireikė Sudetų, Silezijos, Dancigo, Mažosios Lietuvos ir net lietuviškojo Klaipėdos krašto, prie Lietuvos valstybės galutinai prisijungusio 1923 metais sausio mėnesį.

Visa laimė, kad dabartinė kanclerio Adenauerio vyriausybė laikosi nuosaikios ir išmintingos, buvusiųjų 1937 metais Vokietijos sienų atžvilgiu, politikos. Kitaip tie karštuoliai vokiečiai tuojau vėl pradėtų joti į rytus, anot jų pačių žodžių: “Wir reiten nach Osten”, arba “Drang nach Osten”.

Prieš pradedant tokį žygį, jie turėtų gerai pastudijuoti savosios valstybės nešvankaus kūrimosi istoriją: tada jie sužinotų, kad vokiečiams nepriklauso ne tik sudėtai, Mažoji Lietuva, prūsai, ar lietuviškasis Klaipėdos kraštas, ir jie ypač galėtų įsitikinti, kad ir didžiosios Vokietijos sostinė — slaviškojo vardo Berlynas yra ne vokiečių, bet jų išžudytų slavų žemėje pastatytas. Negi tie vokiečiai iki šio laiko nebūtų sužinoję, kad senovėje vokiškosios žemės prasidėjo tik už kokio šimto kilometrų į vakarus nuo Berlyno, už Elbės upės?!

Pomeranija, Dancigo koridorius, Mecklenburgas, Halšteinas, Brandenburgas, Saksonija ir Silezija kadaise priklausė slavų giminėms, o Pomeranijos rytinė pusė nuo Persuntės (Baltijos jūros rytų įtakas'' yra buvus baltų (aisčių) gyventa. Taigi, tos vietos priklausė: dabartinių čekų, slovakų, lenkų, ukrainiečių ir net lietuvių su prūsais protėviams. Senovėje tose vietose gyveno pamarėnai, liutiečiai, bardiečiai, lužičėnai, serbai ir sileziečiai. Dabar ten stovį dideli vokiečių miestai: Štetinas, Stralsundas, Rostockas, Liubeckas, Leipcigas, Dresdenas, Breslavas, Frankfurtas yra ne vokiečių, bet buvusiose slavų žemėse pastatyti, o toks Dancigas — vakarų prūsų žemėje.

Skaityti daugiau: AR TEISINGAI KAI KURIE VOKIEČIAI REIKALAUJA BUVUSIŲJŲ 1939 METAIS VOKIETIJOS SIENŲ?

Karinė spauda

V. Tanner, The Winter War

(Suomijos kova su Rusija 1939-40).

Buvusio Suomijos užs. reikalų min. Tannerio knyga yra reikšmingas įnašas suprasti tą nepaprastai didvyrišką suomių kovą su bolševikų imperija, kovą, kuri vyko mūsų tėvynės Lietuvos nelaimių fone.

1938    pavasarį rusų pasiuntinybė Helsinkyje pradėjo pasikalbėjimus su Suomijos užs. reik. ministerija. Apie metus laiko truko tie, rusų iniciatyva pradėti ir vedami, pasikalbėjimai, kurių tikslas buvo išgauti iš Suomijos garantijas sovietų teritorijų saugumui. Pasikalbėjimų metu paaiškėjo kaip atkakliai sovietai bandė išgauti teisę pasinaudoti kai kuriomis Suomijos teritorijos dalimis ir kaip, lygiai atkakliai, Suomija spyrėsi tiems bandymams.

1939    kovo mėn. Prancūzija ir Anglija pradėjo kalbinti Sovietų Rusiją bendradarbiauti prieš Vokietiją. Tuo pačiu metu Litvinovą pakeitė Molotovas ir Rusija pradėjo agresyvią politiką. Rugsėjo 17 d. ji užpuolė, jau vokiečių parblokštą, Lenkiją. Tačiau Suomija dar vis jautėsi saugi. Jau 1937 suomiai buvo numatę naujas sumas stiprinti savo kariuomenę, viso 2,710 mil. markių išdėstytų 1938 — 1944 metams. Tačiau iki 1939 m. rugsėjo mėn. tik maža dalis tos sumos buvo išnaudota, taip, kad kariuomenei dar vis trūko daug būtinų reikmenų. 1939 m. pavasarį buvo išleista eilė įstatymų sąryšyje su valstybės saugumu.

1939 m. rudenį Pabaltijo valstybės pasirašė su Sovietų Sąjunga draugiškumo ir savitarpės pagalbos sutartis ir įsileido sovietų įgulas. Suomijoje susidarė labai nejaukus įspūdis. Baisus nujautimas neapvylė.

Spalio 5 d. Molotovas vėl kreipėsi į suomius ir pakvietė jų atstovus Maskvon pasitarti “kai kuriais konkrečiais politiniais klausimais”. Paasikivio vadovaujama suomių komisija spalio 9 d. išvyko į Maskvą.

Skaityti daugiau: Karinė spauda

LIETUVOS KARO MOKYKLOS IX-TOSIOS LAIDOS 30-TIES METŲ SUKAKTIS

Šiais metais rugsėjo 8 d. sukanka trisdešimt metų nuo Karo Mokyklos IX-tos laidos išleidimo. Per šį laikotarpį daug kas pasikeitė. Lietuva neteko Nepriklausomybės. Tos laidos dalies jau nebėra gyvųjų tarpe. Vieni mirė natūralia mirtimi, kiti tapo okupantų aukomis.

1924 m. rugsėjo 20 d. kandidatai į Karo Mokyklą rinkosi A. Panemunėn. Atlikus patikrinamuosius egzaminus ir sveikatos tikrinimą Karo ligoninėje, dalis kandidatų nubyrėjo. Po galutinės atrankos, spalio 5 d. buvo priimti kariūnais ir paskirti į 2-rą kuopą.

Minėtai laidai mokslas buvo prailgintas, įvestas trijų metų mokymas. Pats mokslas paskirstytas į tris kursus: ruošiamąjį, jaunesnįjį ir vyresnįjį. Iš kurso į kursą pereinant reikėjo laikyti egzaminus. Laike trijų metų, dėl įvairių priežasčių dalis kariūnų apleido mokyklą.

Trijų metų bėgyje taip pat pasikeitė dalis ir kadro karininkų bei lektorių: vieni buvo perkelti i kitas kariuomenės dalis, kiti išsiųsti studijuoti į užsienius į įvairias Karo Akademijas. Be to, keli išėjo atsargon. Kadro karininkais tada buvo šie karininkai:

gen. ltn. J. Galvydis-Bykauskas — Karo mokyklos v-kas;

mjr. Pr. Kaunas — inspektorius, vėliau mokyklos v-kas;

kpt. Kynas — inspektorius; majorai V. Geštautas, J. Jackus, Juozaitis, Rekašius; kapitonai: J. Kazitėnas-Kaziutis, k. Talevičius, kpt. gyd. A. Petraitis; vyr. leitenantai: A. Pabedinskas, V. Karvelis, F. Neveravičius, K. Dulksnys, Valušis, K. Dabulevičius, A. Urbšas, Tarulis Jankauskas; leitenantai: J. Tapulionis, Žitkevičius, Mačys, Draugelis; ir vyr. ltn. Požėla — mokyklos adjutantas.

Skaityti daugiau: LIETUVOS KARO MOKYKLOS IX-TOSIOS LAIDOS 30-TIES METŲ SUKAKTIS

Tremties Trimitas - 1957m. 8

šaulių gretos jų šventėje Nepriklausomoje Lietuvoje

V. Augustino nuotr.

Redaguoja Lietuvos šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.

LEISKIT Į TĖVYNĘ!

(ŠVIESIAM ŠAULIO PROF. DR. BERNARDO KODAČIO ATMINIMUI)

Pereitame numeryje trumpai paminėjome šaulio prof. dr. Bernardo Kodačio mirtį. Tačiau TREMTIES TRIMITAS negali atsisveikinti su vienu pirmųjų šaulių Sąjungos organizatorių bei jos įkūrimo dalyvių trumpa korespondencine žinute. Todėl čia norime giliau pažvelgti į šviesią Velionies asmenybę ir gyvenimą, o ypač į tuos jo gyvenimo faktus, kurie šauliams ir plačiajai visuomenei yra beveik nežinomi.

Paminėjus Bernardo Kodačio vardą, dauguma pagalvos apie jį kaip apie žymų astronomą, mokslo žmogų, Kauno ir Vilniaus observatorijų direktorių, Lietuvos delegatą tarptautinėse geodezinėse konferencijose Helsinkyje, Stockholme, Rygoje, Berlyne, Danzige ir net Maskvoje, arba prisimins jo nuopelnus šaulių Sąjungai, ypač jos kūrimosi dienomis ir vėliau Klaipėdos sukilimo metu. Tačiau visai nedidelis žmonių skaičius teprisimins jį, kaip knygnešį, ir tiktai labai mažam artimųjų būreliui iškils prieš akis jo ilgas ir dramatiškas kelias į Tėvynę, turėjęs jo charakterio formavimui bei visam gyvenimui lemiamos reikšmės.

Lietuvoje buvo mėgiama daina “Leiskit į Tėvynę”. Tremtyje jinai tapo kasdieninė širdies malda:

Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus,

Ten pradžiugs krūtinė, atgaivins jausmus...

Čia jausmai man žūva, kalinė širdis,

Leiskit į Lietuvą, akys ten nušvis!

“Joks žmogus nėra atskiras vienišas padaras. Daug siūlių ir saitų sieja jį su visa tauta. Kiekvieno žmogaus gyvenimo aprašymas yra mažas savo tautos kultūrinės padėties veidrodis. Ir mano gyvenimas yra mano tautos, berods, mažytėlis, bet visgi veidrodis, kuriame atsispindi jos būvis ir buitis’’.

(Bernardo Kodačio žodžiai)

Skaityti daugiau: Tremties Trimitas - 1957m. 8

Daugiau įrašų...

  1. Tremties Trimitas - 1957m. 7
  2. Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
  3. Kariai ir Jaunimas
  4. Kuprinės pabiros

Subkategorijos