Redaguoja Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.
LIETUVOS ŠAULIAI, KAIP KARIAI
BALYS BRAZDŽIONIS
Laisvam pasauly išsiblaškę buvę Lietuvos šauliai pradeda atsikurti. Jau įregistruoti keli šaulių klubai. Jie jau turi savo vėliavas, ženklus ir eina prie uniformų įsigijimo.
Šiuo trumpu straipsniu noriu kiek paliesti praeitį. Šauliai, kaip žinom, oficialiai įsikūrė Lietuvoj 1919 m. birželio 22 d., tačiau šauliškoji idėja jau gimė kartu su nepriklausomybės paskelbimu, šauliškos idėjos vykdytojai buvo pirmieji partizanai, kurie, niekieno neverčiami, stojo kovon su vos atgimusią Lietuvą puolančiais priešais. Visą šaulių sąjungos praeitį puošia eilės narių garbingų žygių virtinė. Štai vienas šaulys, dalyvavęs kovose 1920 m. pasakoja: “Kai lenkų raitininkai grobuoniškais tikslais įsilaužė Lietuvos gilumon, 5 Troškūnų miestelio šauliai užkirto jiems kelią, norėdami apsaugoti ramius gyventojus nuo žiaurių plėšimų ir persekiojimų. Raitininkų buvo žymiai daugiau ir jie labai įniršę kovėsi; kai šauliams pritrūko šovinių, juos suėmė ir kardais sukapojo”. Daug aukų sudėta ant Tėvynės aukuro, daug šaulių ir karių savanorių paguldė galvas dėl laisvės. Vaikai nebesulaukė savo tėvų, žmonos vyrų, mergelės mylimųjų. Lietuva, atgavusi laisvę, šauliams ir kariams statė paminklus. Kažin kiek jų beliko šiandien Lietuvoj, kur raudonojo okupanto mindžiojama ir teriojama žemė neša jungą jau beveik 20 metų?
Kasgi sudarė šaulių gretas laisvoj Lietuvoj? Daug Lietuvos kariuomenės atsargos karių, jaunuoliai ir jaunuolės, moterys, karių ar šaulių šeimos narės ir šiaip kurios pamilo šaulių organizaciją. Organizacija buvo kaip kariuomene, beveik kaip Amerikoj esanti National Guard, kuri drausmės ir tvarkos požiūriu tvarkėsi pagal kariuomenės nuostatus. Jos tikslas buvo: karinis mokymas bei sportas ir plati tautinė bei kultūrinė veikla. Uniforma ta pati, tik ženklai skirtingi, nuo reguliarios kariuomenės. Tūkstančiai mūsų tautos sūnų ir dukrų perėjo šauliškas eiles ir daug jų veikloje pasireiškė. Užimant Lietuvą 1940 m., daugelis šaulių nenešė ginklų atiduoti, o paslėpė giliai, kur kas išmanė ir, kai tauta sukilo 1941 m., tų ginklų reikalingumas buvo gyvybės klausimas, todėl šaulių daugiausia ir krito kautynėse Kaune, ir kitose Lietuvos vietose.
Skaityti daugiau: Tremties Trimitas
LIETUVĖ MOTINA
K. KODATIENĖ
O, Motina, tas brangus vardas —
Pasauly skirtas tau vienai.
Vėjo sparnais teskrenda aidas...
Kai lūpos taria jį šventai.
Tūkstančiai organizacijų, milijonai vaikų širdžių gegužės mėnesį visame pasaulyje su didžiausia meile reiškia pagarbą motinai.
Jau gilioje senovėje mūsų močiutė sielojosi dėl savo vaikų, augino ir auklėjo neatitraukdamos žvilgsnio nuo lietuviškų reikalų. Senovės motina verčiau pakęsdavo medžiaginius nedateklius, kad tik nebėgti iš namų į darbą ir nepalikti vienų vaikų. O, jei ką vargas spyrė kartu nešdavos, vesdavos ir vaikus, kad savo budrią akį ir laike darbo užmesti galėtų.
Vargo mokykloje, šiaudinėje pastogėje prie ratelio išmokė jos vaikus lietuviško rašto. Spaudžiamos ir persekiojamos, sugebėjo duoti vaikui religinį ir tautinį pagrindą, tinkamai juos paruošė atgimstančiam laikotarpiui. Ant kuklių motinų rankų ilsėjosi ir išaugo mūsų mokslininkai, menininkai, valstybės galvos, narsūs kariai, anų laikų tautos žadintojai: Basanavičius, Kudirka, Maironis ir kt.
Motinos davė mūsų tautai didvyrius,pačios dažniausiai pasilikdamos nežinomos — nuošalyje. Šiame kuklume ir glūdi lietuvės motinos spindinti didybė.
Savame krašte pasilikusi motina, ar tolimame Sibire išvežta ir dabar — didvyrė. Persekiojama, gainiojama savo principuose tvirta, kaip uola.
O, mes sesės šaulės, kurios esame užsigrūdinusių motinų dukros, ar mes galėtume susvyruoti, suklupti lietuviškumo sargyboje? Jei sunkiausiais sutemų laikais Lietuvos vaikai išliko lietuviais, tai didžiausias nusikaltimas būtų dabar juos prarasti gyvenant laisvės krašte. Ar turėtume sąžinės palikti juos aklus lietuviškam raštui, kai nieks jo nedraudžia, o pelyjanti knygynų lentynose lietuviška knyga prašyte prašosi būti perkama.
Nėra didesnės pareigos dabartinei lietuvei motinai, kaip išauginti savo vaikus gerais lietuviais, dorais žmonėmis.
Skaityti daugiau: Šaulės Tremtyje
Džiugo ilgesys. J. Juodžio pav.
DŽIUGO KALNAS TELŠIUOSE
(IŠ MŪSŲ SENOVĖS PADAVIMŲ)
Senų senovėje, sako padavimas, toje vietoje, kur dabar Telšių miestas pastatydintas, gyveno narsus medžiotojas Džiugas. Kartą iš tolimos šiaurės, perplaukę Baltijos jūrą, į Žemaitiją buvo atplaukę iš Skandinavijos, greičiausia iš Švedijos, narsūs kariai. Žemaičiai tuoj susibūrė į karinius dalinius ir narsiai kovojo su užpuolikais visą dieną ir naktį. Kraujo daug išlieta. Sužeistų ir užmuštų — kalnai! Bet visgi žemaičiai savo narsumu toli pralenkė žuvėdus ir jų gausius, gerai ginkluotus pulkus išblaškė. Gyvi likę bėgo į ten, iš kur jie buvo čia atkeliavę: prie Baltijos jūros, prie laivų, Žemaičiai paėmė be galo daug karinio grobio, daug belaisvių. Nežinia kuriuo būdu į nelaisvę pateko ir žuvėdų mergelė: ji buvusi žuvėdų vado duktė. Jos grožio nei aprašyti, nei apsakyti neįmanoma: ir saulė šviesiau nešvietė, kaip jos akys mėlynosios; ir nakties metu dangaus žydruma, su mirksinčioms žvaigždėm, nebuvo tiek žavinga ir viliojanti, kaip tos mergelės akys...
Narsusis medžiotojas Džiugas vos tik pamatė šią žemiškąją deivę, tiesiog apstulbo, apsvaigo. Jis pamilo šią svetimųjų atėjūnų žuvėdų dukrą. Jo meilei nebuvo jokių ribų. Taip karštai ir audringai Džiugas pamilo šią svetimą mergelę, kad nebodamas tautiečių nepasitenkinimo, tą pačią dieną iš nelaisvės pagrobė mergelę ir išsivežė į savo namus. Jis apsivedė ir svaigo laimės džiaugsme. Bet neilgai jis gyveno su savo deive — ir už saulę šviesesne, ir už nakties žydrumą žavingesne — jaunąja žmona. Žemaičiai nebojo meilės burtų. Jiem nesuprantama buvo, kaip gali jų narsiausias karys ir vadas vesti svetimtautę? Juo labiau nelaisvėn patekusi mergelė buvo laikoma verge... O su verge juk nevalia savo likimo surišti... Išvykus kartą Džiugui medžioklėn, įnirtę žemaičiai, visu būriu užpuolė Džiugo sodybą, kur gyveno jo jaunoji gražuolė žmona... įpykę užpuolėjai negailestingai ją nužudė. Grįžęs Džiugas rado savo mylimą — negyvą ir šaltą.
Skaityti daugiau: Kariai ir jaunimas
A. Šulgaitė
VASAROS NAKTĮ
Užsnūdo po lietaus apsunkusios alyvos,
Vėjelis pievų smilgose vos vos šiurena.
Mėnesienoj atgyja ūkanos negyvos,
Tyliai tarpusavyje kuždas obels senos.
Pro mėnesieną, pro alyvas tylumoje
Artėja ilgesys ir žada sielai šventę .. .
Tylu. Ramu. Toli giria tamsuoja.
Vos girdimi rasos lašeliai krenta.
Juozas Mikštas
LIETUVOS GINTARĖLIUI
Gintarėli skaistus, gintarėli geltonas,
Gintarėli pakrančių šventos Lietuvos,
Pasakyki, ar mano buities kapitonas
Ilgesy su savim vis prie vairo kovos? .. .
Gintarėli brangus, gintarėli tėvynės,
Aš tave, kaip relikviją, pirštais imu .. .
Vandenynais, kalnais, dykumom kelią skynęs,
Suradai tu mane, ir širdy taip ramu . ..
Skaityti daugiau: Poezija
ČIKAGOS VYRAI KARINĖJ TARNYBOJ
Pvt. M. V. Vaišvila ir Pvt. Rimas Izokaitis pabaigė marinų apmokymą San Diego, Calif. Abu kartu buvo parvažiavę namo atostogom.
SP3 Antanas Jarunas, US Army, neseniai grįžo iš Tolimųjų Rytų; buvo Korėjoj ir Japonijoj. Jis buvo paskirtas prie US Army Far East Garbės Sargybos. Dabar randasi Camp Polk, La.
Cpl. Rimvydas J. Rapšys, US Marines, grįžo į civilinį gyvenimą, Marinuose ištarnavęs virš 4 metų. Dar anksčiau yra buvęs Korėjoj, Japonijoj ir Okinawoje. Neseniai buvo grįžęs iš Š. Afrikos — Maroko, kur išbuvo 20 mėnesių, ir ten matė vietinius neramumus. Aplankė Londoną, Ispaniją ir kitas šalis Europoje.
A 12 C Leonardas Angeleika, USAir Force. Dabar tarnauja Vokietijoj. Yra buvęs Prancūzijoj, kuria labai nusiskundė.
Jonas Tarvenis, staff sergeant, šiomis dienomis grįžo iš Vakarų Vokietijos, ištarnavęs Dėdės Samo karinėse pajėgose 30 metų ir tris mėnesius.
Sveikatos sumetimais jis nusprendė pasitraukti iš tarnybos ir pailsėti ilgesniam laikui. Neseniai jam buvo padaryta akių operacija.
Jonas Tarvenis gimė Vyduklės valsčiuje, Raseinių apskrity, gruodžio 10 dieną, 1900 metais. Jis atvyko į šią šalį būdamas dvylikos metų amžiaus. Išaugęs jis įstojo į
SP 3 Antanas Jarunas Korėjoje, kur ėjo sargybos pareigas pasienio demilitarizuotoje zonoje.
karo tarnybą ir 19 metų praleido užjūryje.
Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
