Kuprinės pabiros
NEPATINKA VIENODA STATYBA
Du naujieji ateiviai traukiniu važiuoja ir pro langus stebi Amerikos gamtovaizdį. Važiuoja pro vieną naujai pastatytą miestelį, kurio namai beveik vienodi.
— Va, žiūrėk, Juozai, visi namai kaip vienas. Man būtų nuobodu čia gyventi, — pastebi Simas.
— O man būtų visai neįmanoma čia gyventi, — atsako Juozas. — Pasigėręs ir per šimtą metų čia savo namų nesurasčiau. D. P.
KEIČIASI MANDAGUMO SUPRATIMAS
Seniau:Koks jis mandagus. Užleido senam žmogui vietą atsisėsti.
Šiandien: Koks jis mandagus.
Užleido mano vaikui vieta atsisėsti.
K. S.
NEREIKĖJO GYDYTOJO
— Kur mano akys buvo, kad už tokio asilo ištekėjau! — supykusi barasi žmona. — Ištikrųjų turėjau būti akla.
— Džiaukis, žmonele, gavusi tokį vyrą, — ramina vyras. — Už manęs ištekėjusi ir be akių gydytojo pasveikai ir praregėjai. D. P.
LAIDOTUVIŲ KOPLYČIOJE
Senutė Veronika karštą vasaros dieną užėjo į vieną laidotuvių koplyčią savo mirusios pažįstamos aplankyti. Koplyčioje oras vėsinamas. Sukaitusiai Veronikai patiko. Kreipiasi į drauge atėjusią dukrą:
— Dukryte, kaip čia gera, vėsu. Jeigu aš vasarą mirsiu, būtinai čia mane pašarvokite. Nereikes man prakaituoti. K. S.
KAS KAM RŪPI
Tėvas, žiūrėdamas pro langą į smarkiai ir ilgai pilantį lietų, nusikeikė:
— Jau, turbūt, dangus prakiuro, kad taip be perstojimo pila.
Tai išgirdęs jo mažasis Vytukas, pribėgęs prie tėvo, patarė:
— Tėveli, tu užlopyk skylę danguje, kad angeliukai neiškristų.
D. P.
