Kuprinės pabiros

NEVISAD PAGEIDAUJAMI DRAUGAI

Mūsų lietuviškoji patarle kai kada sako: “Viešpatie, apsaugok nuo draugų! O nuo priešų aš pats apsiginsiu”. Dievaž, iš tikriausio gyvenimo patyrimo pasakysiu, kad tie žodžiai kilę iš išmintingiausių lūpų. Iš tikrųjų, nuo priešų gali apsiginti. Davei kumščiu pašonėn, paėmei pagalį, o jeigu savo pačiomis jėgomis neįveiki, pašaukei policininką, ir viskas tvarkoje. Bet kaip apsiginti nuo geriausiųjų savo draugų? Šios priemonės netinka, o kitokių dar niekas neišrado.

O gerieji draugai tau visokiausių šunysčių ir kiaulysčių prikrečia. Sakysime, pasiskolina iš tavęs pinigų, ir nebandyk paprašyti grąžint. Užgausi geriausią draugą. Arba, nueini į restoraną su gerais draugais išgerti. Geri, sąskaita didėja, ir kai jau netoli 50 ar 70 dolerių sumelė priauga, žiūrėk, po vieną draugą pradeda nykti nuo stalo. Pagaliau pasilieki vienas ir apmoki visą sąskaitą.

Na, sakysime, susirandi gražią, kaip lėlę, mergaitę. Užsimezga meilė, malonūs susitikimai. Į pasimatymus visad laiku ateina. Minutė į minutę. Tiesiog angelas! Ir pagaliau supažindini ją su savo geriausiu draugu. Ir kągi! Po kiek laiko tavo meilė pradeda vėluotis į pasimatymus. Kuo toliau, tuo daugiau vėluojasi, kol pagaliau jos visai nebesulauki ir pagauni su tavo geriausiu draugu kokiame nors kine ar kitur maloniai bečiulbant. Prirašytumei visą jaučio odą draugų šunysčių, bet neapsimoka. Užteks ir šių kelių pavyzdžių.

Ne aš vienas tokios nuomonės apie savo geriausius draugus. Mano geras prietelis Simas Barblaitis irgi nekitokios. Kartą vienoje Brooklyno gatvių pagaunu už rankovės beskubantį Simonėlį ir sulaikau:

— Bene, prieteliau, į kokį valdybos posėdį ar susirinkimą taip skubi?

Prietelis Simas sustoja, atsikvepia, ranka perbraukia per savo rasotą kaktą, ir kaip kirviu atkerta:

—    Raulai, jau trys metai, kai į susirinkimus nebevaikščioju!

—    Tai, Simai, atšalai nuo visuomeninio darbo! Taip negražu! — norėjau pradėt jį graudenti. Bet jis sulaikė mano kalbą ir pradėjo save teisinti neblogiau kaip koks advokatas.

—    Girdi, prieteliau Raulai, — pradėjo kalbėti Simas. — Prieš trejetą metų ir aš uoliai lankiau susirinkimus, priklausiau prie keletos organizacijų, ir kitokias visuomenines pareigas atlikdavau. Bet dabar!.. Per tuos geruosius draugus teko nutraukti.

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

Karys 1957 m. 1-2 Turinys, metrika

 

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybes kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Ameri kos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 1 (1328)    SAUSIS—JANUARY    1957 

V. Augustinas—Lietuvos kariai Trakų griuvėsiuose 1943 m.  Viršelis

Nr. 2 (1329)    VASARIS—FEBRUARY    1957 

J. Bulika — “Karžygiams, žuvusiems už Lietuvos laisvę ties Giedraičiais, 1920 m.” — paminklas Giedraičiuose  Viršelis

 TURINYS

J. Skardis—Krauju nusidažė mėlynasis Dunojus *                             

Dr. V. Sruogienė—Gediminaitės vestuvės Bavarijoje *

T. Papartis— Šis tas apie “Prezidento Smetonos” laivą *

O. Urbonas—Parakas ir jo išradimas  *

A. Kasakaitis—Apie Rytprūsių mozūrus *

J. Bulika—Kaunas, nuotrauka *

Nelė Mazalaite—Kiškių lanka, novelė  *

E. Čekienė — Stiprinkime viltį ir ryžtą  *

P. Dirkis — Dvi reikšmingos sukaktys *

A. Bernotas — Kariai ir kariniai įvykiai pašto ženkluose ...

A. Rėklaitis — Sovietų strategija *

J. Bertulis — Žvilgsnis į netolimą praeitį *

V. Augustinas — Vasario 16 d. Kaune, nuotrauka *

J. Almis Jūragis — Vasario šešioliktoji *

J. Tumas — Bolševikų kalėjimuose ir Červenės žudynėse *

K. Stalšans — Apie lietuvius ir latvius Polocko krašte *

B. Vrublevičius — Patekome į Prancūziją *                

Istorinės nuotrupos *

Tremties Trimitas  *

Kariai ir Jaunimas  *

Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje *

Kuprinės Pabiros  *

Skaityti daugiau: Karys 1957 m. 1-2 Turinys, metrika

GEDIMINAITĖS VESTUVĖS BAVARIJOJE 15-ME AMŽIUJE

DR. V. SRUOGIENĖ

Lenkams nusavinus iš mūsų beveik visus žymiausius Lietuvos praeities asmenis, dažnai nežinome ir nesidomime, kur ir kada reiškėsi mūsų kraujo žmonės, kur toli Europoje įvairių valdovų pilyse skambėjo garsių Gediminaičių vardai...

Štai nedideliame Bavarijos Landshuto mieste (apie kurį esame patyrę ne tiek iš geografijos pamokų, kiek tremties metu per buvusią ten lietuvių tremtinių stovyklą) bent iki Antrojo Pasaulinio karo kasmet vykdavo karnavalinio pobūdžio vaidinimai, triukšmingai atkuriantieji “1475 m. Landshuto vestuves”. Maža kas iš mūsų įsisąmonina, kad per tuos masinius vaidinimus atvirame danguje, istorinėje Trausnitzo pilyje ir senamiesčio gatvėse, kuriuose dalyvaudavo apie 900 dalyvių, trimitų garsams lydint, paradavusių spalvingais viduramžių drabužiais ir vaizdavusių kunigaikščius, riterius, damas, miestiečius ir valstiečius, kad per tuos masinius vaidinimus, sutraukdavusius minių minias žiūrovų, turistų — pagrindiniai asmenys buvo jaunavedžiai: Bavarijos hercogas Jurgis Turtingasis ir Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio duktė Jadvyga — Gediminaitė. Taip, toji “Liebreizende Tochter des Koenigs von Polen” buvo Jogailos anūkė, Lietuvos Patrono, Šventojo Kazimiero sesuo.

Čia tenka truputį įžengti į kaikam nuoboduliu dvelkiančią geneologijcs sritį ir susipažinti su mūsų Gediminaitės šeima. Jos tėvas buvo Didysis Lietuvos Kunigaikštis ir drauge Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis, Algirdo anūkas ir Gedimino proanūkis, kuris kieta ranka valdė Lietuvą per ištisus 52 metus (1440 — 1492), o jos motina — Elzbieta, Šventosios Romos Imperijos vokiečių tautybės imperatoriaus Albrechto II Habsburgo duktė. Ši karališkoji pora turėjo 12 vaikų — šešis sūnus ir šešias dukteris. Tai buvo: 1. Vladislovas (Čekijos ir Vengrijos karalius), 2. Kazimieras (šventasis), 3. Jonas Albrechtas (Lenkijos karalius), 4. Aleksandras (Didysis Lietuvos Kunigaikštis ir Lenkijos karalius), 5. Žygimantas (Didysis Lietuvos Kunigaikštis ir Lenkijos karalius, žinomas “Senojo” vardu), 6. Fridrichas (kardinolas), 7. Jadvyga (Bavarijos kunigaikštienė, apie kurią čia kalbama), 8. Ona (Pomeranijos kunigaikštienė), 9. Sofija (Brandenburgo kunigaikštienė, paskutinio Kryžiuočių ordino magistro Albrechto motina), 10. Elzbieta (Lignico kunigaikštienė), 11. Barbora (Saksonijos kunigaikštienė) ir Elzbieta II (anksti mirusi).

Kaip matome, visi sūnūs buvo labai iškilę, vieni žemės, kiti dangaus karalystėje, o dukterys, kurių auklėjimu rūpinosi pati motina vokietė, ištekintos už vokiečių sritinių valdovų.

Skaityti daugiau: GEDIMINAITĖS VESTUVĖS BAVARIJOJE 15-ME AMŽIUJE

KRAUJU NUSIDAŽĖ MĖLYNASIS DUNOJUS

J. SKARDIS

Neramiai banguoja Vysla. Kraujais nusidažė, lietuviškose dainose apdainuotas, mėlynasis Dunojus. Kruvinų Kremliaus batų prispaustų pavergtųjų žmonių nesustabdomas ir vis augantis laisvės troškimas prasiveržė ir virto didžiule neramumų banga, riedančia vidurine ir rytine Europa. Ir sunku ją nugalėti net masiškai sutelktiems komunistų tankams ir mongolų durtuvams...

Nepaprastai susijaudinę ir susidomėję sekame žinias ir stebime šių didvyriškų išsilaisvinimo bandymų eigą. Ne vienas mūsų širdyse ar atvirai koliojame ir smerkiame savo laiku vakariečių — pasaulio vadų — padarytas klaidas, jų nuolaidas komunistams ir prieš Antrąjį Pas. karą buvusių laisvų Europos tautų, jų tarpe ir mūsų Tėvynės, išdavimą nelemtojo atminimo Stalinui.

Apgailestaujame ir kartu priekaištaujame kai kuriems dabartiniams vakarinių demokratijų vadams už dar visai neseniai padarytus, tačiau nepildomus tautų išlaisvinimo pažadus, už jų neryžtingumą. Esame nusivylę visai ne vietoje ir ne laiku padaryta ir pasaulio akyse sutepusia vakariečių veidą, intervencija Egipte.

Kodėl britai su prancūzais vieton Egipte, neįsikišo, nepadarė ginkluotos intervencijos Vengrijoje?

Už tokių minčių atvirą pareiškimą britiškuose kraštuose tave, pabėgėlį nuo komunizmo, jei ir neapšauks komunistu, tai gali apkaltinti prieš britus nusistačiusiu, arba palaikys paprastu išsišokėliu. Vienas kitas gudresnis vietinis gyventojas, gal ir nieko bloga nemanydamas, bet neturėdamas ką atsakyti į vakariečiams daromus priekaištus, gali paklausti apie mūsų pavergtą kraštą. Sako, skaitome, kad lenkai bruzda, kad vengrai sukilo ir kovoja, bet nieko negirdėti ir spaudoje nematyti apie Pabaltijo kraštus, apie Lietuvą?!

Gal taip yra, kaip sovietai stengiasi pasaulį įtikinti, kad mūsų kraštas pats įsijungė į Sovietų Sąjungą? O žmonės ten dabar yra patenkinti gyvenimu. Nebereikalo, esą, apie tai pasakojo ir Kanados Royal banko prezidentas, praėjusią vasarą lankęs Sovietų Sąjungą. Ir ne jis vienas tokios nuomonės buvo! O gal lietuviai pabėgėliai yra fašistai, krašto išnaudotojai, būdami mažuma, negarbingai paliko savo kraštą prieš raudonajai armijai įvedant “demokratinę” santvarką?

Skaityti daugiau: KRAUJU NUSIDAŽĖ MĖLYNASIS DUNOJUS

ŠIS TAS APIE “PREZIDENTO SMETONOS” LAIVĄ

TEODORAS PAPARTIS

Jeigu būtų kam nors naudinga arba patarnautų mūsų karo laivyno kūrimosi istorijai, tai mielai sutinku pasidalinti mintimis, kurios dar yra užsilikusios atmintyje. Daug mūsų laivyno kūrimosi istorijos žinių jau nuėjo užuomaršin. Mano šios žinios, žinoma, bus nevisai pilnos, nes užrašai ir dienoraštis žuvo II Pasaulinio karo metu. Labai būtų malonu, kad, perskaitęs šį mane rašinėlį, atsirastų asmuo, kuris mano šias žinias papildytų arba patikslintų, jeigu berašydamas būsiu kur nors suklydęs.

Atvadavus Klaipėdos kraštą ir prijungus jį prie Lietuvos, mūsų kraštas pasidarė jūrų valstybė, todėl buvo svarbu turėti savo tautinį, nors ir nedidelį, prekybos ir jūrų sienos apsaugos laivyną. Labai dažnai tuometinėje mūsų spaudoje šis klausimas karts nuo karto buvo keliamas ir gvildenamas. Bet Lietuvos vyriausybė, besvarstydama augščiau minimą klausimą, matyt, susidurdavo su kai kuriais sunkumais ir patį klausimą nudelsdavo spręsti ateičiai. Tačiau Lietuvos teritorijos jūrų siena reikalavo turėti stipresnę apsaugą, todėl ir kilo gyvas reikalas įsigyti nors ir nedidelį jūrų sienos apsaugos laivyną. Neturint atitinkamos jūros sienos apsaugos laivyno, kitokiomis priemonėmis nebuvo galima užkirsti kelio iš jūros gabenamai kontrabandai. Iš atviros jūros į mūsų krašto gilumą patekdavo kontrabandinių prekių, ypač alkoholinių gėrimų. Su šia negerove kovoti Klaipėdos Krašto Pasienio Policijos turimi laiveliai buvo per silpni ir pasenę. Buvo skubus reikalas pirmoje vietoje aprūpinti Klaipėdos Krašto Pasienio Policijos jūros sienos apsaugą nors vienu pajėgesniu karo laivu, kuris galėtų sėkmingai bet kuriuo laiku išplaukti į jūrą ir užkirsti kelią gabenamai į mūsų kraštą kontrabandai.

Skaityti daugiau: ŠIS TAS APIE “PREZIDENTO SMETONOS” LAIVĄ

Daugiau įrašų...

  1. PARAKAS IR JO IŠRADIMAS
  2. APIE RYTPRŪSIŲ MOZŪRUS
  3. J. Bulika—Kaunas, nuotrauka
  4. Nelė Mazalaite—Kiškių lanka, novelė

Subkategorijos