VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI
KARIO REDAKCIJAI,
J. R. A. Kudirka — Australia
JUOZAS ALMIS JŪRAGIS
Ne popiery, ne pergamente,
ne rašalu buvo rašyti
mūsų krašto
laisvės raštai.
Kovos ugny
tarp šūvių salvių,
trenkiant šrapneliams ir granatoms,
ryžtingoje atakoje
krūtinėmis užtverę priešo gaujoms taką,
krauju palaistę žemę, amžiais protėvių purentą,
narsieji savanoriai
parašė mūsų LAISVĖS DOKUMENTĄ.
Tas žodis. Mirties ir kraujo žodis
plačiai pasauly suskambėjo.
Laisvės idėja
per kraują kūnu tapo—
Lietuva kėlėsi iš kapo . . . . . . . . . .
Vasario šešioliktoji—
simbolis laisvės, simbolis kraujo aukos.
Broli!
Kai oru svetimu alsuoji,
ar tu nepasiilgsti savo žemės,
lankų panemunėse, krantų Dubysos,
žavingų reginių į Kauną
nuo Aleksoto šlaitų?
Ar tau nesivaidena
auksiniai Vilniaus bokštai?
Broli!
Ar tu nepasiilgsti laisvės savo kraštui?
Ar neatsiliepia širdis šventiesiems Laisvės Varpodūžiams?
Ar tau jau nieko nebesako kryželiai tų,kurie už laisvę mirė?— — —
Vasario šešioliktoji—
diena šviesių, diena skaudžių prisiminimų!
Brangioji sese!
Ar tu nepasiilgai žalios darželio rūtos,
kuri skaistumą tavo reiškė?
Ar tau nesisapnuoja naktimis
kuklių našlaičių akys ir žydintys bijūnai?
Ar tu prisimeni, kaip pynei vainikus gėlių
papuošti nuotakai,
į karą einančiam kareiviui
ir žuvusių kapams?. . .
Ar tu nepalikai tenai, tėvynės žemėje,
įpynusi į vainikus savo sielos dalelę?
Argi tavęs nepašaukia sugrįžti gimtos sodybossenas kryžius,
palikęs vienas, be vainikų, be gėlių, begerbiančios maldos? . ..
Vasario šešioliktoji —
simbolis mūsų tautos ryžto!
Broli!
Atsimeni dienas jaunystės,
kai darnioje rikiuotėje
tu ginklą spaudei karštam delne
ir priesaikos žodžius kartojai:
— Kaip Dievas mano liūdininkas
— Lietuvos šalį gint prisiekiu,
— Jos laisvę, nepriklausomybę,
— Jokios aukos nesigailėdamas.
— Jeigu reikės, numirsiu ją mylėdamas!
— Kaip Dievas mano liūdininkas! — ——
Ta priesaika šventa.
Kiekvieno mūsų širdyje ji amžiams įrašyta!
Senovėje pasakė mūsų kunigaikštis:
— Greičiau geležis sutirps į vašką,
— ir vanduo pavirs uola,
— negu atšauksim duotą žodį! —
Vasario šešioliktoji—
diena didžiųjų pažadų prisiminimo!
Tenepavirsta mūsų priesaikos uola į vandenį,
ir geležis duotųjų pažadų vašku tenesutirpsta!
Būkim tvirti, kaip geležis ir uolos!
Kaip Dievas mūsų liudininkas!— — —
