Tremties trimitas
Redaguoja Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.
JONINIŲ LAUŽAMS LIEPSNOJANT
Lietuvos Saulių tremtyje žodis broliams ir sesėms lietuviams Saulių Sąjungos metinės šventės proga.
Nepriklausomai Lietuvai!
(Lietuvos Šaulių Sąjungos šūkis)
Toli nuo Tėvynės uždegdami savo tradicinius Joninių laužus, šauliai ir šaulės giliai lenkia galvas prieš bendros idėjos draugus, paaukojusius savo gyvybes dėl Lietuvos laisvės, ir su dideliu skausmu širdyje prisimena šiuo metu baisioje komunistų vergovėje kenčiančius brolius ir seseris.
Žuvusiųjų kraujo testamentas ir tyliai krintanti Tėvynės skausmo ašara šventai ir nepamainomai įpareigoja tremtyje iš naujo besirikiuojančias šaulių gretas savo troškimus, mintis, jėgas, darbą ir pastangas skirti
NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI.
Šauliai sveikina ir reiškia nuoširdžią pagarbą Vyriausiajam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui, Lietuvos Diplomatijos Šefui ir visiems Lietuvos Diplomatams, Pasaulio Lietuvių Bendruomenei, Amerikos Lietuvių Tarybai ir visoms organizacijoms bei asmenims, dirbantiems Lietuvos išlaisvinimui.
Šauliai spaudžia rankas Savanoriams-Kūrėjams, Ramovėnams, Vyčio Kryžiaus Kavalieriams, Lietuvos Laisvės Kovų Invalidams, buvusiems Lietuvos Kariuomenės kariams, visiems lietuviams, tarnaujantiems Jungtinių Amerikos Valstybių ir kitų Vakarų Galybių ginkluotosiose pajėgose, Amerikos Lietuvių Legijono nariams ir Lietuvos Kunigaikštienės Birutės Draugijos narėms.
Šauliai linki visokeriopos sėkmės naujiesiems knygnešiams ir tautos žadintojams — lietuviškosios spaudos darbuotojams ir dėkoja visiems mūsų laikraščiams ir žurnalams, kurių skiltyse šauliškoji mintis randa jaukų bei šiltą prieglobstį.
Šauliai taria "ačiū!” visiems, bet kuriuo būdu pagelbėjusiems Sąjungos atsikūrime, ypač Lietuvos Nepaprastam Pasiuntiniui ir Įgaliotam Ministeriui Washing-tone D. Gerb. Ponui POVILUI ŽADEIKIUI.
Šauliai tvirtai tiki, jog kančia ir vargas mūsų tautos nepalauš ir nesunaikins, bet užgrūdins kaip plieną ir padės sulaukti laisvės ir laimės valandos;
Šauliai tiki, jog ta valanda tikrai ateis, ir mūsų tautos budeliai išgirs jiems lemiamus žodžius:
“Tavo darbus ir kelius
Taip skriaudingus, atkaklius,
Ant svarstyklių jau pasvėrė
Dievo teisė amžina Ir atrodo, kad gana
Žemė ašarų prigėrė!”
(Maironis)