Tremties trimitas

Redaguoja Lietuvos Šaulių Sąjungos Tremtyje Laikin. Centro Vald. Darbo Prezidiumas.

JONINIŲ LAUŽAMS LIEPSNOJANT

Lietuvos Saulių tremtyje žodis broliams ir sesėms lietuviams Saulių Sąjungos metinės šventės proga.

Nepriklausomai Lietuvai!

(Lietuvos Šaulių Sąjungos šūkis)

Toli nuo Tėvynės uždegdami savo tradicinius Joninių laužus, šauliai ir šaulės giliai lenkia galvas prieš bendros idėjos draugus, paaukojusius savo gyvybes dėl Lietuvos laisvės, ir su dideliu skausmu širdyje prisimena šiuo metu baisioje komunistų vergovėje kenčiančius brolius ir seseris.

Žuvusiųjų kraujo testamentas ir tyliai krintanti Tėvynės skausmo ašara šventai ir nepamainomai įpareigoja tremtyje iš naujo besirikiuojančias šaulių gretas savo troškimus, mintis, jėgas, darbą ir pastangas skirti

NEPRIKLAUSOMAI LIETUVAI.

Šauliai sveikina ir reiškia nuoširdžią pagarbą Vyriausiajam Lietuvos Išlaisvinimo Komitetui, Lietuvos Diplomatijos Šefui ir visiems Lietuvos Diplomatams, Pasaulio Lietuvių Bendruomenei, Amerikos Lietuvių Tarybai ir visoms organizacijoms bei asmenims, dirbantiems Lietuvos išlaisvinimui.

Šauliai spaudžia rankas Savanoriams-Kūrėjams, Ramovėnams, Vyčio Kryžiaus Kavalieriams, Lietuvos Laisvės Kovų Invalidams, buvusiems Lietuvos Kariuomenės kariams, visiems lietuviams, tarnaujantiems Jungtinių Amerikos Valstybių ir kitų Vakarų Galybių ginkluotosiose pajėgose, Amerikos Lietuvių Legijono nariams ir Lietuvos Kunigaikštienės Birutės Draugijos narėms.

Šauliai linki visokeriopos sėkmės naujiesiems knygnešiams ir tautos žadintojams — lietuviškosios spaudos darbuotojams ir dėkoja visiems mūsų laikraščiams ir žurnalams, kurių skiltyse šauliškoji mintis randa jaukų bei šiltą prieglobstį.

Šauliai taria "ačiū!” visiems, bet kuriuo būdu pagelbėjusiems Sąjungos atsikūrime, ypač Lietuvos Nepaprastam Pasiuntiniui ir Įgaliotam Ministeriui Washing-tone D. Gerb. Ponui POVILUI ŽADEIKIUI.

Šauliai tvirtai tiki, jog kančia ir vargas mūsų tautos nepalauš ir nesunaikins, bet užgrūdins kaip plieną ir padės sulaukti laisvės ir laimės valandos;

Šauliai tiki, jog ta valanda tikrai ateis, ir mūsų tautos budeliai išgirs jiems lemiamus žodžius:

“Tavo darbus ir kelius
Taip skriaudingus, atkaklius,
Ant svarstyklių jau pasvėrė
Dievo teisė amžina Ir atrodo, kad gana 
Žemė ašarų prigėrė!”

(Maironis)

Skaityti daugiau: Tremties trimitas

Kariai ir jaunimas

VISUOMENEI ŽINOTI

A. V. DUNDZILA

Dabartinė studentijos karta, kurios net 700 šiuo metu lanko įvairius universitetus JAV, turi stiprų lietuvišką pagrindą: dauguma yra baigę bent 4 lietuviškosios gimnazijos klases, gi didelė dalis išemigravo su didesniu lietuviškosios gimnazijos metų skaičiumi ar net brandos atestatu. Jau yra jaučiama, gi šį rudenį yra tikimasi kiek gausingesnės bangos naujų studentų, kurie neturėjo progos lietuviškąją gimnaziją lankyti ar joje išbuvo tik pirmuosius keletą metų.

JAV pragyventi metai nepajėgė nustelbti lietuviškosios gimnazijos skiepų. Šiuometinė studentija, tiek savo kalba, tiek galvojimu yra neišskiriamai prisišliejusi prie lietuviškosios dvasios kamieno. Kiek kitokia galvosena bei vidinės savybės veikia tą jaunuomenę, kuri lietuviškosios gimnazijos paragavo nedaug, gi savo pagrindinį išsimokslinimą gavo amerikiečių mokyklose. Pastarieji tik išimtinais atvejais lietuvių kalbą raštu ir žodžiu laisvai tevartoja, gi jų galvosena, lietuviškųjų vertybių skalė yra žymiai pakitusi.

Žvilgterėjus į šiuometinės studentijos skerspjūvį, krinta į akis veiklumas, lietuviškumo akcentavimas (neskaitant atskirų atvejų) bei tradicinis, iš Lietuvos atsivežtas nuomonių pasidalinimas — švelniai išsireiškiant — partinis grupavimasis.

Šiems teigimams paremti yra visa eilė pavyzdžių: tiek StudentųSąjungoje, tiek atskirose organizacijose vyrauja darbai, kaip tai įvairūs šalpos fondai, spauda — pradedant LITUANUS, atskirų žurnalų leidimu bei redagavimu, baigiant akademiniais skyriais bei bendradarbiavimu perijodinėje spaudoje. Eina atskirų, spontaniškų darbų vykdymas — Jaunimo Peticija, literatūros konkursai ir pan. Kiekviename susibūrime skamba lietuviška daina, kuri liudija lietuviško žodžio bei melodijos nepaprastai gilų įaugimą. Nesunku pastebėti griežtą bandymą gryną lietuvių kalbą vartoti, yra sielojamasi, rūpinamasi, ugdomi sumanymai, darbai Lietuvos laisvinimo reikalais, keliamos, studijuojamos lietuvybės išlaikymo problemos. Visiškai natūralus yra pasiskirstymas grupėmis, kurių tarpe laikas nuo laiko kyla aistringų išsišokimų, neinančių į gerąją pusę. Pastarasis pasiskirstymas ir yra tas lietuviškųjų partijų tradicijų tęstinumas.

Tuo pačiu pažvelgiant į jaunuosius, dabar pradedančius studijuoti kolegas, iškyla keletas ryškių skirtumų. Nėra paslaptis, kad yra gan sunku pritraukti jaunuosius darban — yra paplitęs posakis, kad atėję “duonos ir žaidimų” tenori. Jiems kur kas einasi sunkiau su lietuvių kalba, ypač, rašyba. Lietuviška daina jiems tėra girdėta scenose ir dažnai trūksta dainos žodžių, vengia prisidėti prie traukiamų melodijų. Neabejotinai pozityvus reiškinys yra tas, kad jaunieji nevengia lietuviškų studentiškų organizacijų, kur jie ir yra mielai laukiami.

Skaityti daugiau: Kariai ir jaunimas

Karys 1956 m. 10-11 Turinys, metrika

 

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Nr. 10 (1326)    LAPKRITIS—NOVEMBER    1956 

Nr. 11 (1327)    GRUODI S-DECEMBER    1956    

T U R I N Y S

P. Plechavičius sveikina karius *

K. T. Dubysa — Karys ir laisvė *

P. L. — Blaiviai apsižvaigius *

P. Alšėnas — Apie kareivius *

Dr. V. Sruogienė — Lietuvos sukilėlė Emilija Platerytė *

A. Novaitis — Niekeno žemėje *

J. Ruokis — Mūsų dienos Šiauliuose *

K. Kepalas — Apie graikų ir lietuvių kalbų panašumą *

J. A. Jūragis — Laisvei auštant *

J. Bulika — Karių kapai, nuotrauka *

A. Balčiūnas — Karinėje stovykloje  *

T. A. P. — Kalėdų dovana *

P. L. — Pranas Vaičaitis, Zanavykų krašto dainius *

Dr. V. Sruogienė — Lietuvos prekyba su Vakarais *

A. Novaitis — Rytoj ar poryt *

O. Urbonas — Dėl Katkevičiaus pergalės ties Salaspiliu *

V. Mingėla — Sovietų Rusija — tautų kalėjimas *

A. Sodaitis — J. Kiaunė — Sukaktuvininkas *

V. Jonikas — Vėlinės  *

V. Maželis — Eglutė, nuotrauka *

Ksenofonas — 10.000 žygis *

Tremties Trimitas  *

Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje *

Kariai ir jaunimas *

Kuprinės Pabiros *

Skaityti daugiau: Karys 1956 m. 10-11 Turinys, metrika

Kuprinės pabiros

STEBUKLINGOSIOS ADATOS

Kartą Vokietijoje susitiko vienas amerikietis reporteris su atvykusiu sovietiniu pareigūnu, žodis po žodžio, ir abu įsivelia į gilesnes kalbas.

—    Pasakyk, mister, kodėl pas jus trūksta net tokio, rodos, menkiausio, bet žmonėms reikalingiausio dalykėlio, sakysime, adatos? — klausia amerikietis.

—    Žinai, draugas, — sukasi iš nemalonios būklės sovietinis pareigūnas. — Iki šiol penkmečių planai nenumatė adatų gamybos. O pas mus viskas pagal planą. Bet dabar jau numatyti trys penkmečiai adatoms gaminti. Pirmąjį penkmetį gamins tokias pat adatas. kokias dabar kapitalistiniai kraštai naudoja. Antrąjį penkmetį gamins tokias, į kurias reikės tik siūlą įverti. Toliau pačios siūs. O tretįjį penkmetį, žinai, draugas, prigamins tikrai komunistinių adatų. pagal partijos liniją. Jau pats siūlas i adatą įsiverš, ir pati adata be žmogaus rankų siūs.

—    Tai rankos sovietiniam žmogui jau nebebus reikalingos?—nusišypsojęs “teiraujasi” amerikietis.

—    O ne, draugas! — atšauna sovietinis pareigūnas. — Rankos bus reikalingos pakelti mitinguose, balsuojant už partijos pasiūlymus.

K. O-is

MĖNULIS NETINKA

Kalbasi du augšti sovietinio saugumo pareigūnai:

—    žinai, Maksim Ivanovič, — sako pirmasis. — Amerikiečiai planuoja rakietomis pasiekti mėnuli ir jį okupuoti. Reikėtų mums pasiskubinti užbėgti amerikiečiams už akių. Tai būtų ideališkiausia vieta koncentracijos stovykloms įrengti.

—    O ne! — užprotestuoja antrasis. — Kai būtų mėnulio pilnatis, tai kapitalistiniai kraštai naktimis mūsų stovyklas kaip ant delno matytų.    K. O-is

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

P. Plechavičius sveikina karius

Lietuvių Veteranų Sąjunga RAMOVĖ Centro Valdyba    Chicago, 1956 m. lapkričio 3 d.

MIELIEJI KARIAI!

Lapkričio 23-ji yra tikrasis mūsų kariuomenės gimtadienis. Tai šviesi ir garbinga diena. Daugiareikšmė, daugiaprasmė. Toji diena visada simbolizuoja mums laisvės ilgesį, siekimą, atkakliausią kovą ir nuolatinį budėjimą. Laisvė ir kova, karys ir nepriklausomybė — integraliniai, nedalomi dalykai. Tai nėra tik praeitis, bet dabartis ir ateitis. Todėl ir Lapkričio 23-ji yra žuvusių, mirusių, gyvųjų ir tebekovojančių karių diena.

Tad nuoširdžiausiai sveikiname vieni kitus tos dienos proga. Sveikindami žadinkime savo dvasią, ryžtą, glaudžiau junkimės vienon šeimon, mūsų sąjungon, daugiau iniciatyvos, aktyvumo rodykime dirbdami kitose patriotinio nusistatymo organizacijose. Niekad nepamirškime kilniųjų ir šventų įsipareigojimų Tėvynės atžvilgiu. Tatai mus skatina ir šaukte šaukia:

1.    Didinga, graži ir garbinga mūsų protėvių mums palikta istorija,

2.    Mūsų tautos pavergimo laikmečio knygnešių, tautos žadintojų, vargo mokyklos, Aušros ir Varpo vyrų mums įkvėpta lietuvybė ir laisvės dvasia,

3.    Nepriklausomybės kovų dalyvių aukos, sudėtos ant Lietuvos aukuro 1918-20 metais,

4.    Dvidešimt su viršum nepriklausomo gyvenimo metų mūsų tautos pasiekti laimėjimai ir patyrimai, kurių vertė ir prasmė, skaičiai ir apimtis, mastas ir dydis ryškiai sako, kad mūsų Tėvynė, mūsų tauta gali klestėti ir jaustis laiminga tik laisva būdama.

5.    Mūsų tautos kankinių pralietas kraujas nacių kacetuose, Sovietų mirties stovyklose Sibire, o taip pat — Červenėje, Pravieniškėse, Rainiuose, Pagiryje, Panevėžyje ir daugelyje kitų vietų,

6.    Mūsų tautos ir jos partizanų kraujas, pralietas ir liejamas ligi šios dienos.

Šitokia prasme, šitokiais jausmais ir mintimis Lapkričio 23-sios dienos proga Lietuvių Veteranų Sąjungos “Ramovė” Centro Valdyba nuoširdžiausiai sveikina visus skyrius, savo organą “KARĮ” ir linki visada pasilikti ištikimais ir kovojančiais savo Tėvynės sūnumis ir dukromis.

P. Plechavičius      M. Rėklaitis
        Pirmininkas          Sekretorius

Daugiau įrašų...

  1. KARYS IR LAISVĖ
  2. BLAIVIAI APSIŽVALGIUS
  3. APIE KAREIVIUS, NEDAINUOTAS JŲ KOJAS IR KIT.
  4. LIETUVOS SUKILĖLĖ EMILIJA PLATERYTĖ

Subkategorijos