POV. DIRKIS
Praeitais metais sukako 70 metų nuo “Aušros” atsiradimo, o šiais metais susina 30 m. nuo jos leidėjo Dr. J. Basanavičiaus mirties. Mano manymu, vienas ryškiausių pilietinio susipratimo žymių yra prisiminimas savo tautos ar jos garbingų sūnų sukakčių. Dar nėra tos dienos, kad neskaitytume panašių nekrologų, tačiau užverčiami gyvenimo lapai nebūna vien tik prisiminimai, jei paliekami nepamirštami darbai ar pavyzdžiai, kurie niekad iš tautos istorijos neišbraukiami. Dr. J. Basanavičiaus nuveikti darbai, savo tautos iškėlimas bei prikėlimas, paliko gilius pėdsakus lietuvių tautos judėjime. Jis su savo “Aušra” suvaidino labai didelį ir svarbų vaidmenį laisvos Lietuvos iškilime.
1795 m. Lietuva prarado valstybinį savarankiškumą, tauta paskendo glūdžios nakties tamsoje. Pirmas mūsų tautos išniekinimas įvyko 1796 m., kai rusų care Kotryna davė parėdymą Lietuvos teritoriją padalyti į gubernijas ir vieton Lietuvos vardo vartoti: “Severo-Zapadny Kraj”, o tautą pakrikštyti į “svetlovolosi-goluboglazi narod litovski”. Tačiau lietuvių širdims tie nauji pavadinimai buvo svetimi, tolimi ir nesuprantami ir jokia jėga, jokia priespauda neprigydė jų širdyse. Tauta savo simboliškų, garbingų vardų — Lietuva, lietuvis — neišsižadėjo.
Nežiūrint beviltiškos padėties, troškimas nusikratyti pavergėjų — rusų diena iš dienos augo ir stiprėjo. Pirmiausia tas troškimas iššaukė 1831 ir 1863 m. ginkluotus sukilimus, kuriuose tūkstančiai jaunų patriotų nuėjo į pražūtį, nepasiekę tikslo. Tačiau tų kovų kančios, vargas, ašaros ir kraujo klanai tautos laisvės troškimą užgrūdino.
Skaityti daugiau: DVI REIKŠMINGOS SUKAKTYS
ANT. BERNOTAS
Kiekviena tauta ir valstybė gerbia ir brangina savo karius, atkovojusius arba apgynusius jos laisvę ir nepriklausomybę; jiems pagerbti ir atminti stato paminklus, muzėjus, jų vardais pavadina miestus, gatves ir aikštes, taip pat atskirus kariuomenės dalinius.
Jau kelios dešimtys metų, kai atsirado paprotys savo karius bei atskirus karinius įvykius pagerbti pašto ženkluose.
Pašto ženklas tėra tik pakvitavimas, rodantis, kad pirkėjas įmokėjo paštui tam tikrų sumą pinigų ir turi teisę, užlipinęs šį pakvitavimą, siųsti laišką arta kitokį siuntinį į bet kurią jo norimą vietą ir paštas jį pristatys adresatui. Jeigu šame pašto pakvitavime tebūtų tik pažymėjimai apie įmokėtą pinigų sumą, tai toks pakvitavimas ir liktų pakvitavimu ir niekas juo toliau nesidomėtų, kaip niekas nesidomi ir nerenka kino ar tramvajaus bilietų. Tačiau pašto ženkluose yra piešiniai, kurie, be savo meninės vertės, dar turi daugybę kitokios vertės.
Iš piešinių pašto ženkluose galima viską sužinoti: kiekvienos tautos ir valstybės istoriją, geografiją, gamtą, pažinti pačią tautą, žinoti jos turtus, papročius, ką ji brangina, ką vertina, kuo domisi ir t.t. Taip pat galima rasti, kokius savo karius, arba kitus svarbius karinius vykius, arba karus ši tauta ar valstybė labiausiai prisimena ir brangina.
Skaityti daugiau: KARIAI IR KARINIAI ĮVYKIAI PABALTIJO VALSTYBIŲ PAŠTO ŽENKLUOSE
JUOZAS BERTULIS
Jau 38-is kartus, išgirdę kariuomenės trimitą, mes renkamės. 1918 m. vasario 16 d. Lietuva pasiskelbė nepriklausoma. Kai kas galvojo, jog betrūksta, kad mus pripažintų užsienis ir jau visi užmegs santykius kaip su nepriklausoma valstybe. Bet aplinkybių realūs faktai tokiems optimistams pratrynė akis. Patys pamatė, kad naiviai buvo galvota. Juk Lietuvoje dar tebeviešpatavo okupacinė vokiečių valdžia, kuri apie Lietuvos nepriklausomybę ir užsiminti neleido. O čia dar iš visų pusių ir bermontininkai, ir bolševikai, ir lenkai tarsi vilkai tykojo tą jauną, bet apetitingą valstybėlę praryti. Negana to, krašto viduje siautė lietuviai bolševikai ir POW-iakai, kurie ruošėsi Lietuvą išsprogdinti iš vidaus. Pagaliau ir tie, kurie manė, kad Lietuvai kariuomenė išvis nėra reikalinga, kad užteks vien milicijos ir pasienio policijos, pamatė, jog labai klydo. Laisvė turi būti iškovota savo tautiečių jėga. Už šitą mintį ypač griežtai kovojo karininkai lietuviai, kurie buvo susigrupavę Vilniuje ir kurie valstybės saugumo reikalą ir frontą buvo gerai pažinę. Dėka jų spaudimo, 1918 m. lapkričio 23 d. buvo paskelbtas antrasis Nepriklausomybės svarbusis aktas, tai Pirmasis Lietuvos Kariuomenei Įsakymas. Juo buvo šaukiami savanoriai prie ginklo.
Nė didžiausias optimistas nesitikėjo tokio jaunuolių antplūdžio į nurodytus susirinkimų punktus. Nevienas užsienietis pradžioje vien su ironinga šypsena galvą kinknodamas pro pusiau sučiauptas lūpas pratardavo žodį: “Gerai, bandyti galima”. O tuo tarpu patys, kaip žemaičiai sakydavo, biesą manė. Ir tie tautinės dvasios įžiebti, basi, klumpėti, naginėti vyrai, savo drąsa mums laisvę iškovojo. Ir tiktai tada užsienis jau nebegalėjo mus nepripažinti de jure. Humaniškiausia buvo Amerika: ji mus pirmutinė pripažino be jokių sąlygų. Giliausia mūsų pagarba jai.
Skaityti daugiau: ŽVILGSNIS Į NETOLIMĄ PRAEITĮ
A. RĖKLAITIS
Visa Sovietų politika ir strategija yra nukreipta į likusių laisvų kraštų pavergimą. Įkvėptas pasaulio užvaldymo idėja, Kremlius dabartiniais žygiais yra pasišovęs paimti savo kontrolėn Vidurio Rytus, ekonomiškai pasmaugti Europą, dominuoti Aziją, izoliuoti JAV.
Subversyvi penktos kolonos veikla laisvuose kraštuose ir vietiniai, arba mažieji karai pasaulinės reikšmės strateginėse vietose, yra raudonųjų politikų ir strategų veiksmingiausios priemonės, siekiant išplėsti savo įtaką visuose pasaulio žemynuose.
Vakarų atsakingi asmenys mano, kad Sovietų stiliaus III Pasaulinis karas vyksta jau dabar pavidale vietinių karų įvairiuose pasaulio kraštuose. Toki karai yra Kremliaus politikos ir strategijos išdava. Tokių karų pagalba komunizmas yra daug laimėjęs. Tiesioginiai Sovietai bijo į tokius karus įsivelti. Jų tikslas yra sudaryti tokias sąlygas, kad kiti kariautų, ir kovų rezultatais pasinaudoti. Tokių karų metu Kremlius visada stengiasi Sovietus vaizduoti JAV sąjungininkais, arba bent pajėgiais draugais.
Dabar vykstąs įvairiuose kraštuose Sovietų stiliaus III Pas. karas grąso laisvajam pasauliui mirtimi. Tūkstančiai laisvės kovotojų žūsta nuo Sovietų ginklų. Amerikos ir kitų laisvų kraštų kariai, Korėjos karo metu, buvo žudomi Sovietų gamybos ginklų. Rytų Europos laisvi kraštai buvo pavergti komunizmo diktatūron taip pat Sovietų ginklų pagalba. Laisvės kovotojų sukilimai prieš okupantus Lietuvoje, Rytų Vokietijoje, Lenkijoje ir, pastaruoju metu, Vengrijoje buvo žiauriausiu būdu numalšinti Sovietų ginklų.
Skaityti daugiau: SOVIETŲ STRATEGIJA
