Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

Plk. ltn. Aleksandras Andriušaitis, Stutthofo vokiečių kaceto polit. kalinys, šiuo metu profesoriaująs Syracuse u-te, dėstydamas rusų kalbą, buvo atvykęs į Čikagą dalyvauti savo dukters Aleksandros sutuoktuvėse su inž. Eug. Likanderiu.

A. ir K. Grinai, neseniai susilaukė pirmagimio sūnaus, kurį pakrikštijo Jono Antano vardais. Ant. Grina yra neseniai atitarnavęs kariuomenėj, kur beveik visą laiką išbuvo Europoje. Šiuo metu jis studijuoja

J. Vedegys Argentinoje, Buenos Aires, per Liet. kariuomenės minėjimą buvo surengęs turtingą parodą, kurioje pavaizdavo lietuvių kariuomenę, partizanus ir senuosius laikus.

A. ir K. Petrulių sūnus Alfonsas tarnauja JAV kariuomenėje, Vokietijoje, netoli Frankfurto.

Dr. Kaunas Ciceroje turi nuosavą rezidenciją ir gražų pastatą, kuriame įrengtas moderniškas daktaro kabinetas. Prieš porą metų daktaras buvo pašauktas į JAV kariuomenę.

Pvt. Vainius Sparkevičius, Philadelphia, Pa., atliko 8 savaičių karinį apmokymą Ft. Knox, Ky. Ta proga jo atvaizdą įsidėjo vietos laikraštis The Guide.

Edvardas Kupreišis tarnauja JAV kariuomenėje. Dabartiniu laiku yra New Yorke.

A. a. Jurgis P. Višniauskas, 65metų, gyv. Plymouth, mirė sausio 5 d. Veteranų ligoninėje. Palaidotas sausio 8 d. šv. Kazimiero parapijos kapinėse, Muhlenburg. Velionis iš Lietuvos atvyko prieš 50 metų ir gyveno Larksvillėj ir Ply-mouthe. Buvo I-jo pasaulinio karo veteranas.

Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje

Kuprinės pabiros

PABŪGO KELIAUTI Į MĖNULĮ

(Iš senų nubirusių atsiminimų)

1919 m. vieną naktį Kėdainiuose ant tilto stovėjo du jauni Lietuvos kareiviai vilkaviškiečiai:    Antanas

ir Abremkis.

Tylią naktį Abremkis susirūpino pasidaryti prityrusiu kareiviu ir pradėjo gundyti Antaną:

—    Niu, Antan, tu ir aš juk esame kareiviai, turime šoituvus ir kulkas, bet dar nesame iššovę nė vienos kulkes. Pabandykime!

Iškart Antanas nesutiko šauti ir atkalbėjo Abremkį, kad tai draudžiama. Išgirdęs šūvį, atbėgs sargybos viršininkas. Galime gauti daboklės už nereikalingą šaudymą.

—    Niu, koks tu be galvos, Antan, sakysime, kad į mus šovė, štai, iš už anų trobų, ir bus gut.

Ilgai Įkalbinėjamas Antanas nusileido. Abremkis panoro abiem šauti salve. Antanas “sutiko”, bet Abremkiui nepastebint, išėmė iš savo šautuvo šovinį.

—    Tu, Antan, skaityk: viens, du, trys, o paskui abu šoisim.

Pasidėjo šautuvus ant tilto barjerų ir po komandos “trys” iššovė. Tylią naktį Abremkio šūvis skardžiai nuaidėjo, net pats Abremkis nusigando ir pradėjo drebėti. Netrukus atbėgo ir sargybos viršininkas su kitu kareiviu. Sargybiniams lengva buvo pasiteisinti, kad į juos šovė iš už trobų, nes Abremkio išgąstis ir drebėjimas atrodė labai įtikinąs. Net jų šautuvų netikrino.

Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros

MYLĖTI IR KENTĖTI

KUN. DR. ST. VALIUŠAITIS

Daug yra pasaulyje brangių, žymių, garsių žmonių. Vieni jų visą savo gyvenimą pašvenčia ligoninėse, laboratorijose, kiti pražūsta prie storų apdulkėjusių knygų, dar kiti žūsta gindami savo krašto, tėvynės laisvę.

Tokių didvyrių vardai ne tik aukso raidėmis surašomi tautų istorijų knygose, bet ir su pagarba perteikiami kartų kartoms, kad iš praeities stiprybės semtųsi.

Tačiau vienas vardas, vienas asmuo, pats didžiausias pasaulio didvyrių formuotojas, labai dažnai yra nutylimas, pamirštamas.

Tasai vardas yra kupinas nepaprasto grožio, stiprybės, švelnumo ir meilės. Jo, kad ir tolimą aidą išgirdęs žmogus, nejučiomis nuskrenda į nebesugrąžinamos saulėtos kūdikystės metus, o širdis paskęsta gražiausiuose prisiminimuose. Tame varde slypi visa meilė, kuri tik gali tilpti žmogaus širdyje, visas švelnumas, koks tik galima pasiekti šioje žemėje, visas savęs išsižadėjimas, savęs užmiršimas, koks tik galima įsivaizduoti.

Tas vardų vardas, tas labai dažnai visų pamirštamas asmuo yra Motina.

Motina kiekvienam žmogui yra brangi ne tik už žemiškos gyvybės davimą, bet ir už nuolatini sielojimąsi savo vaikų fizine ir dvasine gerove.

Sumiega slėniai, pamiškės ir laukų lygumos, visa gamta, pailsusi nuo sunkių dienos darbų, skęsta rytmečio sapnuose, tik vienų viena motina nemiega. Ji budi prie savo sergančio kūdikio lovelės.

Laikrodis jau seniai suskaitė dvylika, o ji dar nė negalvoja sumerkti akių, ji viena gyva, poilsiui apmirusioj gamtoj, ji viena taip gali padaryti, nes tik į jos širdį patsai Dievas įrašė sekančią darbų tvarką: Mylėti ir Kentėti.

Skaityti daugiau: MYLĖTI IR KENTĖTI

Karys 1957 m. 5-6 Turinys, metrika

 

PASAULIO LIETUVIŲ KARIŲ - VETERANŲ MĖNESINIS ŽURNALAS

Įsteigtas Lietuvoje 1919— Nepriklausomybės kovų— metais

Atgaivintas Jungt. Amerikos Valstybėse 1950 metais

Nr. 5 (1332)    GEGUŽĖS—MAY    1957 

V. Augustinas — Verpėja, Ateities klišė  Viršelis

Nr. 6 (1333)    BlRŽELIS-LIEPA, JUNE-JULY    1957 

V. Augustinas — Nepr. Lietuvos karo lakūnai .. Viršelis

   T U R I N Y S

Kun. Dr. S. Valiušaitis — Mylėti ir kentėti *

Dr. V. Sruogienė — D. L. K. Algirdas ir Maskva *

C. Oman — Karinės istorijos reikalu *

J.  Tumas — Bolševikų kalėjimuose ir Červenės žudynėse *

Mag. Hist. K. Stalšans — Latgalės praeitis A. Rupainio trilogijoj *

K.  Grigaitytė — Kelio viduryje, novelė *

Kostas Kalinauskas *

Poezija *

P. Alšėnas—Skambėjo anuomet daina Žaliakalny *

P. Bliumas — Rambyno kalnas *

A. Kasakaitis — Suvalkų Trikampis *

O. Urbonas—Šaltųjų ginklų dailinimas ir ženklinimas *

T. Papartis—Kaip žuvo Stasys Varčiūnas *

Pirmieji Nepr. Lietuvos kariniai lėktuvai, nuotr. *

K.  Deveikis — Liepos, novelė *

Tremties Trimitas *

Kariai ir Jaunimas *

SOVIETŲ TANKAI BUDAPEŠTE *

P. Dirkis—A. a. Gen. E. Adamkavičius *

Kuprinės Pabiros *

Skaityti daugiau: Karys 1957 m. 5-6 Turinys, metrika

DIDYSIS LIETUVOS KUNIGAIKŠTIS ALGIRDAS IR MASKVA

DR. V. SRUOGIENĖ

 A :

Et, jūs, gudai, tikybos mainininkai,
Pirkliai nevykėliai! Ar aš galiu— — —
Rimtai kalbėt su jumis, kada
Jūs riejatėsnežinote ko norit?
Jūs siūlot Tvėrę man, bet ji seniai
Man giminė, priklauso mano valios.
Man Pskovą siūlot tartum savo lobį,
O mano Vygandas, sūnus, tenai
Dabar po krikšto Andrium pavadintas,
Jau pilnas šeimininkas... Bet ir jūsų
Vienų aš nepaliksiu vėjams vėtyti.
Jūs norit, kad krikščionys jus valdytų?
Štai, — kunigaikštis Jurgis*jums valdovas.
Jūs jam prisieksite, kaip man pačiam,
Ir mano jis vardu valdys Izborską.
Manęs gi laukia Lietuva manoji!

BALYS SRUOGA, Algirdas Izborske.

* Jurgis buvo mažai žinomo lietuvių kunigaikščio Vytauto sūnus.

 

Šiandien, žiaurios maskolių vergijos prislėgti ir dar skaudžiai atsimindami ilgą, 125 metus trukusią carų valdymo naktį, visai pamirštame apie tuos laikus, kada lietuvių ir rusų santykiai buvo griežtai priešingi.. Juk per visą 13, 14 ir dar 15-tą šimtmetį Lietuvos valdovų įtaka vyravo rusų žemėse, juk turime autentiškų dokumentų, kur Didysis Lietuvos Kunigaikštis Algirdas dėstė savo politinę platformą šiais žodžiais:

“Omnis Russia ad letvinos deberet simpliciter per-tinere” — visa Rusija turi priklausyti Lietuvai!”

Istorijoje nieko nėra pastovaus, viskas plaukia, viskas keičiasi. Ir mes nenustojame vilties, kad netrukus ateis laikai, kada godus okupantas bus nubaustas už visas skriaudas, padarytas Lietuvai ir bus iš mūsų žemės išvarytas. Tai vilčiai sustiprinti prisiminkime Didįjį Lietuvos Kunigaikštį Algirdą ir jo santykius su rusais.

“LIETUVIŲ IMPERATORIUS” ALGIRDAS

Prof. Ignas Jonynas, kuris iš mūsų istorikų bene daugiausia buvo įsigilinęs į Algirdo veiklą, visad žavėdamasis kalbėdavo apie tą mūsų valdovą ir laikė jį vienu iš didžiausių ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos valdovų.

Skaityti daugiau: DIDYSIS LIETUVOS KUNIGAIKŠTIS ALGIRDAS IR MASKVA

Subkategorijos