MINTIES JĖGA IR DVASINĖ ŠVIESA

Prof. Antano Maceinos 75 metų sukakties proga

V. AKELAITIS

Žymaus lietuvių filosofo, teologo, pedagogo, poeto, visuomenininko, Lietuvių Fronto ideologo prof. dr. Antano Maceinos (g. 1908 m. sausio 27 d. Bagrėnų k., Ašmintos vis., Marijampolės aps.) gimtadienis ir deimantinė amžiaus sukaktis buvo tyliai palydėta praeitin. Pats Sukaktuvininkas dėl jau senokai sušlubavusios širdies gimtadienį praleido dabartinėje gyvenamoje vietoje Muensteryje, Vokietijoje.

Prof. dr. Antanas Maceina,

Dr. Antanas Maceina, Kauno, Freiburgo ir Muensterio universitetų proferosius, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos narys-mokslininkas savo veikalais, studijomis jau Lietuvoje gilinosi į pedagogikos, kultūros ir religijos filosofiją, socialinius bei politinius klausimus. Filosofiniai jo veikalai rodo jį esantį filosofu analitiku. Bet jį priskirti kokiai vienai filosofinei krypčiai nėra taip jau paprasta, arčiausiai turbūt jam tiktų krikščioniško egzistencializmo epitetas.

Jo 17 atskirų darbų - veikalų, parašytų lietuvių kalba, gausūs straipsniai žurnaluose ir periodikoje (“Į Laisvę” bendradarbis) Lietuvoje ir išeivijoje, du veikalai ir studijos vokiečių kalba ir du jo poezijos rinkiniai, anot dr. J. Girniaus, Sukaktuvininką “padaro reto produktyvumo autoriumi”. “Krikščioniškosios pilnatvės šviesoje Maceina ieško atsakymo į amžinąsias problemas, kad tuo būtų atsakyti mūsų laiko rūpesčiai” (LE, XVII).

Antanas Maceina savo gilią mintį veikaluose ir straipsniuose dėsto gražiu ir stilingu žodžiu, sklandžia lietuvių kalba. “Jis yra filosofas, sugebąs sklandyti minties augštumose, bet pajėgiąs nusileisti iki gatvės žmogaus, iki kasdieninės tikrovės ir prabilti suprantamu žodžiu. Tai reta dovana, nes paprastai tie, kurie savo studijose pakyla į filosofines augštumas, nebepajėgia sugrįžti kasdienybėn, o kasdienybės žmogus nepajėgia pakilti iki filosofinės augštumos. Ir taip atsiranda praraja, kurios negali peržengti nei abstraktus filosofas, nei kasdienybės žmogus. Toks filosofas užsidaro universitetuose, bibliotekose, o kasdieninis gyvenimas nuplaukia savo vaga (k. dr. Pr. Gaida, TŽ — 4/1719, 1983).

Skaityti daugiau: MINTIES JĖGA IR DVASINĖ ŠVIESA

JAUNIMO SĄJUNGA IR JAUNIMO KONGRESAS

Stud. REGINA STANČIKAITĖ

Jaunimo Sąjunga yra jaunoji Lietuvių Bendruomenės dalis. Nors PLJS-gos tikslai yra tie patys kaip ir PLB, bet Jaunimo Sąjunga dar siekia skatinti lietuvių kilmės jaunimo veiklą ir atstovauti jaunimo interesus Lietuvių Bendruomenėje.

Jaunimo Sąjungai pasauliniu mąstu vadovauja PLJS-os valdyba. Kraštų Jaunimo Sąjungos ir kraštų Jaunimo Sąjungų vienetai apylinkėse sudaro veiklos centrus. Aukščiausias Sąjungos organas yra atstovų suvažiavimas.

Jaunimo Sąjunga palaiko ryšius su LB, kad galėtų geriau suderinti LJS ir LB veiklą.

Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongresas yra pasaulinis lietuvių jaunimo susibūrimas. Kongresai, kaip žinome, vyksta kas treji ar ketveri metai.

Jau nuo 1982 m. pradžios veikia V PLJ kongreso akademinės programos komisija. Iš įvairių pasisakymų komisija susidarė vaizdą, kur išryškėjo aiškus pageidavimas, kad per šį kongresą didžiausias dėmesys būtų kreipiamas į veiklos problematiką. Dažnai pasikartoją pasisakymai: Nebežinome ką veikti, neturime naujų idėjų kaip veikti — buvo akstinas, kad ateinantis kongresas koncentruotų savo dėmesį ne į filosofinių gairių nustatymą, bet į konkretumą.

Skaityti daugiau: JAUNIMO SĄJUNGA IR JAUNIMO KONGRESAS

KO AŠ TIKIUOSI IŠ KONGRESO

Stud. GINTA PALUBINSKAITĖ

Kuo greičiau artėja kongresas, tuo labiau aš jo laukiu! Turiu nujautimą, kad su tokia bendra tema kaip “Suprask, iš kur kilęs; kad žinotum, kas esi; kur eiti, ir kaip ten patekti”, kongresas man bus nepaprasta naudingas.

Kadangi niekada nesu dalyvavusi Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongrese anksčiau, turiu prisipažinti, kad remiu visas savo viltis grynai tuo, ką esu skaičiusi ar girdėjusi.

Kas mane labiausiai domina šiuo momentu, yra kongreso stovykla. Joje gali dalyvauti aštuoni šimtai asmenų. Aštuoni šimtai! Didžiausia stovykla, kurioje esu asmeniškai stovyklavusi, buvo maždaug ketvirtadalis to dydžio.

Kiekvieną kartą, kai pagalvoju, kad iš viso pasaulio pakraščių susirinks įvairaus jaunimo, kurį labiausiai riš bendra kalba, aš negaliu atsistebėti! Tai bent kalbos galia!

Maždaug prieš mėnesį kelios draugės ir aš kalbėjom, kaip smagu būtų gyventi lietuviškoj aplinkoj ilgesnį laiką, nes tada patobulėtų mūsų lietuvių kalba. Skundėmės, kad gyvenant toliau nuo namų, retai turime progą prasižioti lietuviškai, o savaitgaliais, kai tenka susitikti su tėvais, yra šiek tiek sunkiau prabilti lietuviškai ir dažnai tenka gėdintis savo suprastėjusią tarme. Aimanavom, kad, nors laiškuose susirašinėjam lie tuviškai, mūsų tarmė ir akcentas pasikeičia, kai kasdien nevartojam kalbos.

Skaityti daugiau: KO AŠ TIKIUOSI IŠ KONGRESO

KONGRESAI PRAEITYJE IR V KONGRESAS

Stud. LINAS POLIKAITIS

Šią vasarą vyksta Penktasis Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongresas Jungtinėse Amerikos Valstybėse ir Kanadoje. Jau bus penktas kartas, kai nemažas lietuvių jaunimo būrys iš viso pasaulio pusių susirinks vienoje vietoje pabendrauti, padiskutuoti apie lietuvišką jaunimo veiklą ir vėl sustiprinti viltis lietuvių kalbos ir kultūros išlaikymui.

Kaip visi turbūt žinome, šie jaunimo kongresai vyksta kas treji ar ketveri metai. Pirmasis kongresas įvyko Amerikoje ir Kanadoje 1966 metais. 1972 metais įvyko antrasis kongresas, taip pat Amerikoje ir Kanadoje. Trečiasis — Pietų Amerikoje (Brazilijoje, Argentinoje ir Uragvajuje) 1975 metais, o ketvirtasis kongresas, kuriame aš dalyvavau, įvyko 1979 metais Anglijoje ir Vakarų Vokietijoje.

Šių kongresų programa dažniausiai yra padalinta į tris dalis. Pirmiausia įvyksta stovykla, kurioje dalyvauja visi susirinkusieji. Po stovyklos vyksta studijų dienos. Studijų dienose, tačiau, dalyvauja tiktai išrinkti kraštų atstovai. Kongreso dalyviai tuo metu keliauja ekskursijose. Studijų dienoms ir ekskursijoms pasibaigus, visi kartu vėl susirenka kongreso uždarymui.

Skaityti daugiau: KONGRESAI PRAEITYJE IR V KONGRESAS

RIŠANT PRAEITĮ SU DABARTIMI

GINTAUTAS-TADAS DABŠYS

Besiruošiant ateinančiam Kongresui teko pasikalbėti su praeito kongreso atstove Danute Barauskaite -Mažeikiene. Ji pasidalino mintimis, įspūdžiais ir nuomonėmis apie savo patirtį. Kongrese, Dana sakė, buvo jaudinanti atmosfera tautiniai ir dvasiniai. Surado naujų draugų, užmezgė tebesitęsiančių ryšių. Sutiko atstovų iš kitų kraštų, net kitų kontinentų, ir visi sutiktieji vis ir visur tęsdavo kongrese iškeltas mintis ir idėjas, net pusryčiaujant ir net laisvalaikiais ar pasilinksminimuose. Visą laiką buvo ką veikti ir susikoncentruoti, kad suprastum, kas dedasi “mokykloje” (“mokykla” Dana vadino studijų dienas). Visi atstovai, kaip darni šeima, iškeltus ir iškylančius klausimus diskutavo bendrai, draugiškai ir išsamiai pagerbdami vieni kitų nuomones, nors kartais su jomis asmeniškai ir nesutikdami. Vienintelė poilsiui ir atsikvėpimui vieta — buvo baliai. Užbaigiant mano pasikalbėjimus su Dana, galima taip susumuoti — didžiuma atstovų buvo inteligentai, su kuriais buvo galima kalbėti, diskutuoti ir tuo save praturtinti — galėjei pasimokinti, kaip visame pasaulyje lietuviuose vystosi kultūrinė, politinė ir visuomeninė veikla. Ko, važiuodama į Kongresą, iš jo tikėjausi — gavau penkis kartus daugiau — pradžioje net pati jaudinausi, kaip prabilti į 120 jaunų, išsilavinusių žmonių. Tai teigiamieji (vyraujantys) įspūdžiai.

Skaityti daugiau: RIŠANT PRAEITĮ SU DABARTIMI

Daugiau įrašų...

  1. MANO LŪKESČIAI
  2. VEIKLOS PROBLEMATIKA
  3. IDĖJOS IR IŠVADOS
  4. ŠIOS PASTANGOS DAVĖ VAISIŲ

Subkategorijos