Jie kovoja už sąžinės ir tautos laisvę!

Ar jų didelė auka neįpareigoja ir mūsų?

VYTAUTAS SKUODIS geologas; 7 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

ANASTAZAS JANULIS vargonininkas; 3.5 m. griežto režimo lagerio

GEMMA-JADVYGASTANELYTĖ sekretorė; 3 m. bendro režimo lagerio

JULIUS SASNAUSKAS sargas; 1.5 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

MEČISLOVAS JUREVIČIUS darbininkas; 3 m. griežto režimo lagerio

VIKTORAS PETKUS literatas; 3 m. kalėjimo, 7 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

ONA VITKAUSKAITĖ technologė; 1.5 m. bendro režimo lagerio

POVILAS PEČELIŪNAS lietuvių kalbos mokytojas; 3 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

BALYS GAJAUSKAS elektrikas; 10 m. specialaus režimo lagerio, 5 tremties

ANTANAS TERLECKAS ekonomistas; 3 m. griežto režimo lagerio, 5 tremties

VYTAUTAS VAIČIŪNAS inžinierius; 2.5 m. bendro režimo lagerio

GENOVAITĖ NAVICKAITĖ gail. sesuo; 2 m. bendro režimo lagerio

ALGIRDAS STATKEVIČIUS medicinos daktaras; uždarytas psichiatrinėj ligoninėj

Teisybės! Viešpatie... — Tautoms taikos ir laisvės! Taikos, tiesos ir laisvės mūsų šventajai Tėvynei, Rūpintojėlių Motinai ir kankinei mūs’ kraujo!

B e r n a r d a s   B r a z d ž i o n i s
 “Credo”

HEROJIŠKOSIOS SPAUDOS DEŠIMTMETIS

VEDAMASIS

1972 m. kovo 19 d. pasirodė pirmasis“Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos” numeris. Vakartį pasaulį iki šiol jau yra pasiekę 50 jos numerių. Penkiasdešimtasis numeris, turįs 1981 m. gruodžio 8 dienos datą, skiriamas “Geram Kristaus kariui ir Lietuviškosios Helsinkio grupės nariui, paaukojusiam savo gyvenimų ir gyvybę už Bažnyčios ir Tėvynės ateitį a. a. kun. Broniui Laurinavičiui”.

Kronika, kukliai ir atsargiai pradėjusi savo misiją— būti kovojančios tautos ir Bažnyčios balsu, per dešimtmetį tapo vienu iš pagrindinių dabartinės pavergtos Lietuvos tikrovės liudytoju. Ir šis sukaktuvinis LKBK numeris Lietuvių Informacijos Centro dėka jau yra pasiekęs ir plačiąją skaitančią visuomenę laisvajam pasauly.

Skaityti daugiau: HEROJIŠKOSIOS SPAUDOS DEŠIMTMETIS

Į Laisvę 1982 85(122)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ................................................. 2

Algimantas S. Gečys: Lietuvos laisvinimo veikla:

                    Kaip yra ir kaip galėtų būti ................. 7

Anatolijus Kairys: Rašytojų tyla ................................ 21

Dr. Bronius Nemickas: Apgaulės ir smurto sąmokslas .............. 24

Prezidento Proklamacija ......................................... 29

Balys Gaidžiūnas: Partizano mirtis .............................. 30

Vytautas Vaitiekūnas: Bendruomenė rinkimuose .................... 31

Vytautas Volertas: Laiko rėžiai valdžioje ir žmonėse ............ 36

Bronius Zumeris: Du lietuviai — du draugai, o Tėvynei tik vargai  47

Nauji leidiniai.................................................. 68

Vedamasis ....................................................... 71

PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1982 85(122)

“Į LAISVĘ” 1981 METAIS AUKOJO:

M e c e n a t a i: A. A. St. Barzdukas — 100 dol.; Dr. V. A. Dambrava — 100 dol.; Dr. J. Uleckas (Kanada) — 100 dol.; A. Pladys — 70 dol.

Garbės prenumeratoriai: Po 50 dol.: A. Grinienė, A. Mažiulis Dr. M. L. Namikas, Dr. A. Razma, Dr. B. Znotinas. J. Mikonis — 40 dol. Kun. S. Morkūnas — 32 dol. Po 30 dol.: V. Akelaitis, J Damušis. Po 25 dol.: K. Bružas, Dr. J. Kižys, J. Kojelis, Dr. V. E. Majauskas, K. Račiūnas, M. Sodonis. Po 20 dol.: J. Ambrizas, Dr. G. K. Batukas, J. Baužys, R. Bureikienė, kun. M. Gyvas, Pr. Karalius, V. Kazlauskas, St. Kungys, E. Milkauskas, A. Pargauskas, V. Rociūnas, J. Vidmantas, J. Žilionis.

Skaityti daugiau: “Į LAISVĘ” 1981 METAIS AUKOJO:

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Lietuvos sienų problemose.

Dr. J. Balys, straipsnyje “Lietuvos sienų problemos”, peržvelgęs Europos valstybių neišspręstas etnines nuoskaudas (ĮL Nr. 84) įtaigoja, kad mums nedera siekti atgauti savas žemes, siekiančias toliau šiandieninių okupacijos administracinių ribų. Jis kreipiasi į “liaudį” pagalvoti apie tai, nes, girdi, “akademinį išsilavinimą turį asmenys šitokiems siekiams nepritaria”. Jis lengva širdimi palieka jas kaimynams, ieškodamas, bet nerasdamas įtikinančio pateisinimo šitokiam išankstiniam duosnumui kitiems, kai tauta veda žiaurią kovą už išsilaikymą ateičiai.

Pagal JB, istorinės teisės sienų nustatyme nieko nereiškia. Tarptautinių organizacijų sprendimai taip pat nieko nereiškia. “Kiti argumentai, kaip istoriniai, etnografiniai, ekonominiai, neturi lemiamos reikšmės. O teisinių išvedžiojimų ir pretenzijų tai niekas nepaiso”. Čia pat JB prieštarauja pats sau pripažindamas, jog “Gerai, kad lietuviai susigriebė laiku suorganizuoti savo kariuomenę ir išnaudojo politines aplinkybes”. Taigi gerai. Ta kariuomenė, tačiau, nesusiorganizavo be idealistinės atramos ir nenukrito iš dangaus “politinių aplinkybių išnaudoti”. Jos vadai, kariai, politikai ir visuomenė tikėjo tautos istoriniams, etnografiniams ir kitiems argumentams atstatyti nepriklausomybę nors ir labai grėsmingose aplinkybėse. Jais vadovaudamiesi susiorganizavo ir išėjo kovoti ir net mirti pasiėmę stiprybės iš praeities. Taigi šie argumentai turėjo lemiamos reikšmės lietuvių tautos laisvei. Dėl kaimynų grobuoniškumo valstybei nepavyko atsistatyti pilnoje teritorijoje. Šių pastangų tąsa tenka tolimesnėms kartoms, ypač laisvajame pasaulyje gyvenantiems ir tėvynės ateitimi susirūpinusiems tautiečiams, taigi, šiuo atveju mums patiems. Lietuvos rytinės ir pietinės sienos, o taip pat mažoji Lietuva laukia reikšmingų pataisų. Tai labai sunkus uždavinys, reikalaujantis geriausių tautos sūnų rimto darbo ir neatlaidaus pasišventimo. Žinoma, tai negali būti atsiekiama jau iš anksto, nurašant lietuvių tautos gyvenimo erdvę kitiems.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

Daugiau įrašų...

  1. LIETUVOS LAISVINIMO VEIKLA: KAIP YRA IR KAIP GALĖTŲ BŪTI
  2. RAŠYTOJŲ TYLA
  3. APGAULĖS IR SMURTO SĄMOKSLAS
  4. PREZIDENTO PROKLAMACIJA

Subkategorijos