BENDRUOMENĖ RINKIMUOSE

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Gegužės 8/9 ir 15/16 dienomis JAV lietuviai rinko savo atstovus į JAV LB tarybą dešimtajai kadencijai ir į Pasaulio Lietuvių seimą šeštajai kadencijai. Tarybos kadencija — treji metai, PLB seimo — penkeri. Atstovam kandidatus galėjo raštu siūlyti ne mažiau kaip dešimt lietuvių, ne jaunesnių kaip 18 metų amžiaus. Jokių kitų apribojimų nebuvo. Nežiūrint tokių palankių kandidatam siūlyti sąlygų, apskritai ne tik nebuvo kandidatų pertekliaus, atseit, bent keleriopai daugiau, kaip kad nustatyta atstovų, bet faktiškai Pietryčių rinkiminėje apygardoje atsitiko taip, kad buvo tik keturi kandidatai, o po balsavimo paaiškėjo, kad pagal rinkimų taisykles ir apygardos balsuotojų skaičių šiai apygardai priklauso penki atstovai. Tokios nesąmonės priežastis — rinkimų taisyklės. Jų 50 str. sako:

— Apskaičiuodama LB apygardos išrinktųjų LB Tarybos narių skaičių, Vyriausioji Rinkimų Komisija sudeda visose LB apygardose visų balsavusiųjų skaičių ir gautąją sumą padalina iš renkamojo LB Tarybos narių skaičiaus, iš kurio padalinus atskirų LB apygardų balsavusiųjų skaičių, gaunamas į LB tarybą išrinktųjų atitinkamos LB apygardos atstovų skaičius.

Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖ RINKIMUOSE

LAIKO RĖŽIAI VALDŽIOJE IR ŽMONĖSE

Keli okupuotos Lietuvos atspindžiai beletristikoje

VYTAUTAS VOLERTAS

Svarbiau už grumstą

Okupuotos Lietuvos gyvenimas, išskyrus partinę viršukalnę, jau ne naujiena. Kol negalėjome su žmonėmis susiliesti, mūsų politikai, ekonomistai ir sociologai sudarinėdavo vaizdus iš ten leidžiamos oficialios, griežtai prižiūrimos spaudos ir cenzūruotų laiškų. Paveikslai būdavo dėliojami spėliojant, pristigdavo detalių, atsirasdavo abejonių. Vėliau, prasivėrus vienokiems ir kitokiems langams į aną pusę, nustebome tų montažų, suklijuotų iš pripuolamų žinių, iš logikos išvadų ir iš interpretacijos, tikslumu. Šiomis dienomis net smulkmenos prieinamos. Prakiuro pylymas, už jo sienų sutvenktas turinys beveik nemaskuojamas, pasakų laikotarpis baigėsi. Anksčiau tikėję bolševizmo teorija ir todėl pakėlę net žiaurias praktikos klaidas išbudo. Užtvankos paviršiaus negalima pridengti nuo savų žmonių, jo neįmanoma paslėpti nuo svetimųjų. Šioje pusėje yra buvoję ir administracijos, ir teatro, ir miesto, ir kolūkio žmonės. Anapus ne vienas iš mūsų sutiko tėvus, brolius, gimines, kunigus vargdienius, už religijos saugojimą baudžiamus, kunigus turtuolius, už pataikavimą atlyginamus.

Tik partijos centro komitetas sėdi po marškomis. Sargai, metalo vartai, tvoros ir sienos ne vien Kremlių supa. Mūsų Griškevičius (pirmasis partijos sekretorius) su būriu palydos taip pat slepiasi tamsoje.

Be periodinės spaudos, be pokalbių ir spėliojimų yra dar vienas pažinimo šaltinis. Tai grožinė literatūra. Okupuotos Lietuvos rašytojas, nors daugiausia partijos narys, instruktuojamas Rašytojų draugijos komisarų, sąlygojamas leidyklų, varžomas uždarbio, bandė ir bando prasikalti ledą ir, iš eketės kyštelėjęs galvą, sušukti tiesą. Šį neramų elgesį rodo net Vytautas Petkevičius savo romane Grupė draugų (Vagos leidykla, 1979) pokalbiu tarp užkietėjusio, sentikio bolševiko, Tado Karoso, ir kylančio rašytojo, Kęsto Alsio:

“— Žinai, knaisiokis po savo sąžinę, — netikėtai užsiplieskė Karosas, — tik būk toks malonus ir niekam neskelbk tų savo atradimų. Neapibendrink! Ir taip jau nėra kuo kvėpuoti.

Skaityti daugiau: LAIKO RĖŽIAI VALDŽIOJE IR ŽMONĖSE

INFORMACIJA ANGLIŠKAI KALBANTIEMS

Baltų biuletenis, išeinąs kas du mėnesiai, užsisakomas: Post Office Box 29657, Los Angeles, CA. 90029. Prenumerata — $25.00 metams.

Baltų Lyga turi didelių ir svarbių užsimojimų. Jiems įvykdyti reikia skubios finansinės paramos. Kovai už Baltijos valstybių laisvę jokia auka neturėtų būti per didelė!

Išeina 10 kartų per metus. Leidžia JAV L.B. Biuletenio tikslas — atnaujinti ir sustiprinti ryšius tarp lietuvių kilmės amerikiečių, juos informuoti apie lietuvių kultūrą, apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, iškelti lietuvių kilmės asmenis, akcentuoti Lietuvos troškimą vėl gyventi laisvoje valstybėje kaip laisva tauta.

Redaktorius dr. Stasys Goštautas. Prenumerata — 5 dol. metams. Adresas: Bridges, 341 Highland Blvd, Brooklyn, N.Y. 11207.

IŠTRAUKOS IŠ MŪSŲ SĄŽINĖS KANKINIŲ LAIŠKŲ

LKB Kronika Nr. 53, 1982 m, gegužės 31 d.

Iš VYTAUTO SKUODŽIO laiško, rašyto 1982 m. vasario mėn.

. .. Jau greitai metai, kaip esu čia. Nereikia norėti, kad laikas greičiau lėktų. Jis ir taip perdaug greitai bėga. Jeigu gyvenimas prasmingas ir turiningas, nors savo dvasioje jį reikia gyventi kiek galima ilgiau.... Nuoširdžiai dėkoju visiems man rašantiems..

(Doc. V. Skuodis nuteistas 7 m. griežto režimo lagerio ir 5 m. tremties).

Iš JULIAUS SASNAUSKO laiško, rašyto 1981 m. gruodžio 11 d.

"... Šiandien du metai, kai Jūs mane išleidote į tolimą ir ilgą kelionę ... Benamiui klajūnui ilgesys nutiesia kelią į namus, ir jam šilta, gera prie savo svajonių laužo.. . Todėl netiesa, kad mums viską atėmė,iš ten mes išsinešėme kažką daugiau, negu tilpo rankose ir ko neįmanoma atimti kartu su laisve.... Lyg nematomas požeminis šaltinis sugrįžimo viltis maitino netgi tada, kai viskas rodės neatšaukiamai prarasta. O dar daugiau ji užpildo dabartinį gyvenimą. Tik jos dėka šis kraštas nė vienai dienai, nė vienai valandai netaps savas. Ji ir šį vėjuotą vakarą pražysta sniego sukūriuose pačiais skaisčiausiais žiedais. Ir mes tikrai sugrįšime! Dievas surinks po pasaulį išklydusius savo vaikus ir parves į pažadėtą žemę, į Lietuvą, kad vėl būtume kartu su savaisiais. Ta viltis kiekvienam tepalengvina laukimą . ..”

(Sargas Julius Sasnauskas nuteistas 1.5 griežto režimo lagerio ir 5 metus tremties).

Iš ANASTAZO JANULIO laiško, rašyto 1982 m. sausio 17 d.

"... Pradėjau antrą pusę bausmės. Iš to sekančios lengvatossąlyginės. Vienintelė teisėta lengvata — 5 kg. siuntinys per metus. Gandas, kad, atlikus pusę bausmės, leidžia rašyti per mėnesį ne du, o daugiau laiškų neteisingas ..

(Vargonininkas A. Janulis nuteistas 3.5 m. griežto režimo lagerio).

DU LIETUVIAI — DU DRAUGAI, O TĖVYNEI TIK VARGAI

LIETUVIŲ — LENKŲ SANTYKIŲ ISTORIJOS IŠTRAUKA

VILNIAUS UŽGROBIMĄ PRISIMENANT

BRONIUS ZUMERIS

Taip jau mūsų tautos istorijoje susiklostė, kad nuo neturinčio kur pasidėti Jogailos pasipiršimo padykusiai lenkų sosto įpėdinei Jadvygai (kurią lenkai stengiasi pravesti į šventąsias) — daugelis ėmė ir pasiklydo, tarsi džiunglėse, tarp gente lituanus ir natione polonus. Tarp dviejų stulpų, paprastai, išsitiesia kartuvės. Tarp gente lituanus ir natione polonus, mūsų nelaimei, pasikorė daug talentingų lietuvių. Ir šiandien dar kai kas pasitempia,1 ar tai dėl neturėjimo ko benusitverti, ar tai dėl švilpaujančių vėjų tuščioje galvoje.1a Maža dalis pastebėjo klaidą ir sugrįžo prie savo tautos, arba kaip buv. Seinų kunigų seminarijos rekt. Blaževičius, anot Krupavičiaus — lenkiška kepurė, lietuviška galva, skundėsi, nusidėjęs tėvynei Lietuvai: sąžinė ėdusi už sulenkėjimą. Didelė dalis tačiau nesurado kelio atgal ir nudrožė lenkų tarnybon: poetas Mickevičius, lenkiškai padainavęs: “Tėvyne Lietuva, mieliesnė už sveikatą! Kaip reik tave brangint, vien tik tas pamato, kas jau tavęs neteko . . .”lb. Sūduvių kilmės Kosciuška, kurio vardu styro aukščiausias kalnas Australijoj; didysis lenkų skulpt. Wielonski, tikras lietuvio Velioniškio (Žaliosios vis., Vilkaviškio aps.) brolis; botanikas Aleksandravičius, sūduvių ūkininko Aleksos brolis; meno kritikas Vitkevičius, žemaitis; Kondratavičius, atsiskaičiusios Lenkijos 1919 m. vasario mėn. sušaukto Steigiamojo seimo pirmininkas buvo Lietuvos kunigaikštis Ferdinantas Radvila ir daugelis kitų.

Jei kai kurie rašytojai su poetu Mickevičium ir nepagailėjo gražių žodžių paliktai tėvynei Lietuvai, tai daugelis politikų bei karių padarė nepataisomos žalos savo kilmės šaliai. Pav., Paderevskis, pasaulinio mąsto pianistas, Versalio taikos konferencijoj visu aitrumu gynė Vilniaus užgrobimo aferą, nors jo tėvas Poderys tikras lietuvis (motina lenkė). Liet. rašyt. Mykolaičio Putino pusbrolis, irgi Mykolaitis, buvo aršus lietuvių tautos priešas, Čenstachavos gimn. mokytojas. Gen. Janušaitis, sumušęs lietuvių kariuomenę ir užgrobęs Seinus, buvo lietuvio mokytojo, vedusio lenkę, sūnus. Lenkų seimo atstovas Čepinskis, lenkų valdžios ekspertas, duodavo pačias klai-klausias išvadas apie lietuvių tautą. Vilniaus vaivada Kirtiklis, persekiojęs lietuvius, buvo lietuvio ir lenkės sūnus. Vienas Narutavičius pasirašė Lietuvos laisvės aktą, o kitas buvo Lenkijos prezidentas. Lenkų korpusui sąjung. armijoje vadovavęs gen. Anders, liet. pulk. Andriaus brolis. Lenkijos gen. štabo pulk. Brazuliewicz Lietuvos pulk. Braziulio brolis. Kom. Lenkijos karo sugriautą ūkį aptvarkė žem. ūkio min. Kejstut Žemaitis, Lenkijos konsulas Brazilijai Miaczislaw Klimas. Tai tik keletas mūsų laikais. O jų visa virtinė buvo praeityje. Galime drąsiai sakyti, jog kas antras Lenkijos istorijos puslapis parašytas lietuvių. Lenkija iškilo, kai ją valdė lietuviai ir susmuko, kai vadovavo patys lenkai. Iliustracija aniems gera, bet mums skaudi. Argi ne ir šiandien panašiai darosi? Žiūrėkite: pasimaišys mūsų vyrams svetimas sijonas, tai bematant ir įsikabina tarsi piktdagio sėkla į šuns uodegą. Ir vaikai nukeliauja svetimų autų skalbti.2 Na, bet mūsų tikslas yra Pilsudskis ir Želigovskis — tikrieji mūsų sostinės Vilniaus ir trečdalio Lietuvos teritorijos3 klastingieji grobikai. “Pilsudskis ir Želigovskis supynė melą įamžinti didybės manijai”.4 Kas jie tokie? O svarbiausia — žvilgterėkim, ką jie patys apie save sako.

Juozapas Pilsudskis

Tai tikrasis Lietuvos sostinės grobikas, sukto sąmokslo ir biaurios klastos sumanytojas. Dėl savo lietuviškos kilmės Pilsudskis visą gyvenimą jautęs “pęknięce serca znac” - jautė plyštančią širdį. Vieni lenkai jį dievino už Lenkijos įkūrimą — didesnės, negu privalėjo būti, o kiti jį niekino, kad neužgrobė visos Lietuvos. Iš tikrųjų “Pilsudskis svajojo surinkti Didžiosios Lietuvos Kunigaikštijos žemes: Minską, Kijevą, Mogiliavą, Kauną, Vilnių. Privalome turėti jūrą, ir tik įsigiję lietuviškąjį Baltijos pajūrį, galėsime tikrai valdyti Baltijos krantus. Mūsų programa: užimti Lietuvą ginkluota jėga”.5

Skaityti daugiau: DU LIETUVIAI — DU DRAUGAI, O TĖVYNEI TIK VARGAI

Subkategorijos