JIS PER GYVENIMĄ ĖJO DIDELIU ĮŽVALGUMU

KUN. STASYS YLA 1908 — 1983

BALYS GAIDŽIŪNAS

Kun. Stasys Yla kalba moksleivių ateitininkų žiemos kursuose Dainavoje. Jis tų kursų sumanytojas ir vadovas nuo 1969 iki 1982 metų.

Savų namų aplinkumoj, darbovietėse ar kelionėse, sutinkam įvairių žmonių. Būna, kad sutinki žmogų, pasisveikini, pakalbi, išsiskiriant vienas kitam paduodi rankas ar pakeli kepures ir sutiktąjį greit pamiršti. Tai susitikimai be paliekamų pėdsakų. Bet būna ir kitaip, kada sutinki dvasine jėga spinduliuojantį. Jį įsimeni, su juo vėl nori susitikti, kalbėtis. Tokį sutiktąjį pradedi branginti, jo ilgėtis ir net pamilti.

Kun. Stasys Yla, kuris mus netikėtai paliko 1983 m. kovo 24 d., buvo iš tokių dvasine jėga spinduliuojančių, kurio jieškojom ir norėjom arčiau pabūti. O jis nesibrangino, su visais, iš anksčiau pažįstamais ir pirmą kartą sutiktais, norėjo kalbėtis, pajusti ar sutiktajam nereikia kokios pagalbos. Turėjo Dievo dovaną greit suprasti, kur stygos atsipalaidavusios ir kur pertemptos. Ir mokėjo jas derinti, raminančiu žvilgsniu palydėti. Tai buvo žmogus ir kunigas, kuris ėjo visur, kur tik buvo kviečiamas ar jis pats matė reikalą nueiti. Ir mirtis jį užtiko kelionėj. Buvo nukeliavęs į Chicagą, kad ten padėtų apginti tuos, kurie šaukėsi organizuotos pagalbos. O taip pat atlikti anksčiau užsimotų darbų dalį ir mus praturtinti savo rašytu žodžiu apie dail. M. K. Čiurlionį. Iš tos kelionės į Putnamą, kur nuo 1950 m. buvo vienuolyno kapelionas, grįžo jau karste.

Skaityti daugiau: JIS PER GYVENIMĄ ĖJO DIDELIU ĮŽVALGUMU

LIETUVOS POGRINDŽIO SPAUDA

LKB KRONIKOS SUKAKTIS TAUTOS RŪPESČIŲ IR KOVOS BALSAS INFORMACIJA PASAULIUI

GINTĖ DAMUŠYTĖ

1982 m. kovo 19 dieną sukako dešimt metų nuo to laiko, kada dienos šviesą išvydo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos pirmas numeris. Nuo to laiko buvo išleista ir Vakarus pasiekė 56 numeriai. Kiekviename iš jų buvo vidutiniškai po 45 lapus įvairių žinių, iš kurių laisvasis pasaulis galėjo susidaryti vaizdą, kas vyksta sovietų pavergtoje Lietuvoje.

Penkiasdešimt šeštas numeris, datuotas 1983 vasario 14, prieš kelias savaites pasiekė Vakarus; tai reiškia, kad maždaug penki Kronikos numeriai yra išleidžiami kasmet.

Iš tikrųjų Kronikos pirmasis numeris atkeliavo su geroku pavėlavimu, būtent, 1972 - 1973 sąvartoje.

Pirmieji keturi numeriai nebuvo datuoti, bet jau penktame numeryje, pirmojo numerio data buvo paskelbta kaip 1972 kovo 19, ir ši data yra pakartotinai cituojama kaip Kronikos gimimo diena. Kovo 19 yra Juozapinės, tai ši šventė buvo parinkta dėl jos simbolinės reikšmės.

Visokiais pavidalais Kronikos originalai iš pavergto krašto keliaudavo ir tebekeliauja į laisvąjį pasaulį. Pirmieji numeriai neateidavo punktualiai ir iš eilės. Siuntėjai nebuvo dar įpratę ir kartais sovietinis saugumas pagaudavo siunčiamą Kroniką. Taip po pirmo numerio laisvuosius Vakarus pasiekė ketvirtas numeris, paskui trečias, antras, penktas. Nuo šešto numerio leidimas sunormalėjo. Ir jeigu kuris numeris pakeliui žūdavo, tuojau po to buvo išsiunčiamos pakartotinos kopijos.

Skaityti daugiau: LIETUVOS POGRINDŽIO SPAUDA

DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

V. ROCIŪNAS

(Tęsinys iš Nr. 86 (123)

Dabartiniu klebonu yra kun. Petras Ališauskas. Čia aktyviai veikia Lietuvos vyčiai. Jauniausia Šiaurės Amerikos kontinente įsteigta parapija — Šiluvos Marijos Londone, Ont. Kanadoje 1964 m. vasario 16 d. Lietuviškos pamaldos čia pradėtos laikyti 1949 m.

Senoji su naująja lietuvių imigracija per šimtmetį įkūrė arti 150 parapijų. Paprasti juodadarbiai, angliakasiai statė bažnyčias, prie jų steigė mokyklas, sales, vėliau ir smulkias įmones, užeigos namus, bankus ir t.t. Apie parapijas koncentravosi religinė ir tautinė veikla.

Iš įkurtųjų lietuvių parapijų šiandien čia dar priskaitoma 113, įskaitant ir 11 misijų. Didžiausia parapijų koncentracija yra Amerikos Rytuose. Kad galėtumėm susidaryti geresnį vaizdą, žvelkime į paskiras JAV valstybes ir miestus, kur dar veikia parapijos ar misijos. Visa informacija pateikiama duomenimis iš “The Official Catholic Directory 1982”, “World Lithuanian Roman Catholic Directory 1981”, redaguoto kun. K. Pugevičiaus, “Catholic Action of the Lithuanian in the United States: A History of the American Lithuanian Roman Catholic Federation 1906 - 1956 by Sister M. Timothy (Audyaitis) S.S.C. ir kitų šaltinių, kuriuos surinko Lietuviškų parapijų komitetas, daugiausiai kun. Kęstučio Žemaičio pastangomis. Ir ši statistika negali būti visu šimtu procentu tiksli, nes: 1. yra vyskupijų, kurios visai neatžymi etninių parapijų (pav., Worcester), 2. kai kurios į savo išleidžiamus vyskupijos leidinius ne kasmet įrašo (pav., Detroitas) ir 3. parapijų likimo klausimas gali iškilti labai staigai ir nesuspėti laiku užregistruoti. Bet iš tikrųjų tai nesudaro didelių kliūčių susidaryti gan apytikrį vaizdą lietuvių katalikų parapijų JAV-se.

Skaityti daugiau: DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA

II PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS

II PASAULIO LIETUVIŲ DIENŲ KOMITETAS Pirmoje eilėje (iš kairės): Rima Reklaitienė, Danutė Korzonienė, Ingrida Bublienė, Violeta Abariūtė, Joana Kuraitė-Lasienė, dr. Antanas Razma — pirmininkas, Vytautas Kamantas, Milda Lenkauskienė, Vytautas Kutkus, Marija Remienė, Ritonė Rudaitienė; antroje eilėje (iš kairės): Bronius Juodelis, Gintaras Aukštuolis, Valdas Adamkus, Jurgis Janušaitis, Vaclovas Kleiza, Vaclovas Momkus, Saulius Čyvas, Kostas Dočkus, dr. Petras Kisielius, Antanas Juodvalkis, Pranas Mažrimas ir Kazys Laukaitis.

 

Nuotr. Z. Degučio

Birželio 21 - liepos 8 d.

V    PLJK jaunųjų lietuvių dailininkų paroda, University of Illinois.

Birželio 21 - liepos 9 d.

Dail. Prano P'unšaičio paroda, “Galerija”.

Birželio 25 d., šeštadienis

Lietuvių mugė, Lithuanian Plaza — 69th Street.

Literatūros vakaras, Jaunimo centras.

Skaityti daugiau: II PASAULIO LIETUVIŲ DIENOS

ILGAM PRISIMINIMUI

Šio “Į Laisvę” numerio mecenatai yra S. ir V. Akelaičiai. Pagerbdamas savo gyvenimo kelio palydovės Sofijos ir jos Lietuvių Fronto idėjų konkretaus pritaikymo Tėvynės rezistencijoje brangų atminimą, vyras padengė visas šio numerio išlaidas.

LFB politinės konferencijos dalyviai ir svečiai Clevelande 1962 m. Pirmoje eilėje (iš kairės): V. Akelaitis, Leonardas Valiukas, dr. Adolfas Damušis, Leonas Prapuolenis, Sofija Akelaitienė, prof. Juozas Brazaitis, Adolfina Malėnienė, dr. Kazys Ambrazaitis, Marija Brazaitytė ir Ignas Malėnas.

(Nuotr. V. Pliodžinsko)

Sofija gyvenimo kelią pradėjo 1921 m. vasario 17 d. Mažeikiuose, kaip pirmgimė prekybininkų Onos ir Andriaus Šonų duktė. Baigusi pradžios mokyklą ir keturias gimnazijos klases Mažeikiuose, įstojo į aukštesniąją prekybos mokyklą Šiauliuose ir ją pabaigusi — į Prekybos institutą, perkeltą iš vokiečių okupuotos Klaipėdos. Jį uždarius, grįžo į gimtuosius Mažeikius, kur pradėjo dirbti miesto savivaldybėje. Sunkiai susirgus ir vietiniams gydytojams negalint nustatyti tikrosios ligos diagnozės, buvo nuvežta į Rygos karinę ligoninę, kur atrado nepiktybinį auglį smegenyse. Po operacijos, palyginti, ji greitai pasveiko.

Skaityti daugiau: ILGAM PRISIMINIMUI

Daugiau įrašų...

  1. ROMO KALANTOS AUKOS DEŠIMTMEČIUI
  2. VEDAMIEJI
  3. Į Laisvę 1983 88(125)
  4. SKAITYTOJŲ ŽODIS

Subkategorijos