JIS PER GYVENIMĄ ĖJO DIDELIU ĮŽVALGUMU
KUN. STASYS YLA 1908 — 1983
BALYS GAIDŽIŪNAS
Kun. Stasys Yla kalba moksleivių ateitininkų žiemos kursuose Dainavoje. Jis tų kursų sumanytojas ir vadovas nuo 1969 iki 1982 metų.
Savų namų aplinkumoj, darbovietėse ar kelionėse, sutinkam įvairių žmonių. Būna, kad sutinki žmogų, pasisveikini, pakalbi, išsiskiriant vienas kitam paduodi rankas ar pakeli kepures ir sutiktąjį greit pamiršti. Tai susitikimai be paliekamų pėdsakų. Bet būna ir kitaip, kada sutinki dvasine jėga spinduliuojantį. Jį įsimeni, su juo vėl nori susitikti, kalbėtis. Tokį sutiktąjį pradedi branginti, jo ilgėtis ir net pamilti.
Kun. Stasys Yla, kuris mus netikėtai paliko 1983 m. kovo 24 d., buvo iš tokių dvasine jėga spinduliuojančių, kurio jieškojom ir norėjom arčiau pabūti. O jis nesibrangino, su visais, iš anksčiau pažįstamais ir pirmą kartą sutiktais, norėjo kalbėtis, pajusti ar sutiktajam nereikia kokios pagalbos. Turėjo Dievo dovaną greit suprasti, kur stygos atsipalaidavusios ir kur pertemptos. Ir mokėjo jas derinti, raminančiu žvilgsniu palydėti. Tai buvo žmogus ir kunigas, kuris ėjo visur, kur tik buvo kviečiamas ar jis pats matė reikalą nueiti. Ir mirtis jį užtiko kelionėj. Buvo nukeliavęs į Chicagą, kad ten padėtų apginti tuos, kurie šaukėsi organizuotos pagalbos. O taip pat atlikti anksčiau užsimotų darbų dalį ir mus praturtinti savo rašytu žodžiu apie dail. M. K. Čiurlionį. Iš tos kelionės į Putnamą, kur nuo 1950 m. buvo vienuolyno kapelionas, grįžo jau karste.