_files/I-Laisve-1982-86(123)-24.jpg)
LIETUVIŠKŲ PARAPIJŲ METAI
THE YEAR OF THE LITHUANIAN PARISH
V. ROCIŪNAS
Paskelbtieji Lietuviškų parapijų metai baigsis su šv. Kazimiero švente 1983 metais. Mestas šūkis: “Lietuviška parapija — mūsų religiniai ir tautiniai namai”. Spauda plačiai paskleidė mūsų didžiųjų organizacijų ir mūsų išeivijos vyskupo deklaraciją. Suorganizuotas koordinacinis Parapijos metų komitetas kreipėsi į Amerikos lietuvius su atskiru atsišaukimu, išsiuntinėti lietuvių parapijų vadovams laiškai su specialiai paruoštais aplankais ir gausia informacine medžiaga, atspausdinti plakatai, pakartotinai kreiptasi į klebonus ir t.t. Kai kuriose parapijose įsteigti specialūs Parapijų metų komitetai, buvo suorganizuota eilė simpoziumų, paskaitų, pranešimų. Spauda leido pasisakyti savo skiltyse tuo klausimu susirūpinusiems, kai kuriose šventėse ši mintis buvo keliama pamoksluose.
Kodėl dabar taip susirūpinta tais, “antraisiais mūsų namais”?
Tiesa, ir anksčiau šių namų problemų temomis girdėdavome suvažiavimuose, šventovėse ir spaudoje, bet gal tai buvo daugiau ar mažiau užuominos, kad kažkas su tais namais negerai. Bet dažnai prasiveržiantys dūmai pradėjo gąsdinti, kad tai gali išsivystyti į liepsną, kuri gali sunaikinti čia per šimtmetį statytą religinį ir tautinį mūrą.
Skaityti daugiau: DIDYSIS RŪPESTIS — LIETUVIŠKA PARAPIJA
Kai pirmieji LFB 26-sios stovyklos dalyviai, pradėję rinktis Dainavon nuo Pacifiko vandenyno, Atlanto pakraščių ir iš kitų vietovių liepos 25 d. ir pamatę dviejų puslapių Centro valdybos sustatytą studijų ir poilsio savaitės programą, išsigando. “Sudie, Sypglio ežero malonumai, sudie ir saulutei, kurios spinduliuose dauguma norėjo kuo ilgiau pabuvoti bei pasidžiaugti kvepiančia Dainavos gamta”. Atrodė, kad stovyklos “valdžia” susirinkusiųjų neišleis iš salių, kur tiek numatyta paskaitų, minėjimų, posėdžių, simpoziumo, literatūros vakarų.
Bet Dangus kooperavo su rengėjais ir atvykusiais stovyklautojais. Užteko visiems ir ežero vėsaus vandenėlio, netrūko ir saulės spindulių, glosčiusių kūnus, surasta laiko ir pasivaikščiojimams bei pasisvečiavimams. Gal kiek blogiau buvo su poilsiu, nors ši savaitė buvo numačiusi ir jam valandų.
Jau liepos 25-sios sekmadienio popietę užsiregistravo per 60 atvykusiųjų, kurių skaičius kasdien didėjo ir savaitės pabaigoje padvigubėjo.
Vakare atidaryta dail. - grafikės Nijolės Palubinskienės meno paroda, kur buvo išstatyti jos 35 kūriniai. Atidarant žodį tarė LFB c.v. pirm. Balys Raugas, priminęs, kad šiais metais sukako 75 metai nuo pirmosios lietuvių dailininkų parodos Vilniuje, kur dalyvavo net 68 asmens su 448 tautodailės eksponatais ir 23 dailininkai su 213 kūrinių. Daugiausia paveikslų eksponavo Čiurlionis (33) ir Žmuidzinavičius (35). Apie šios parodos dailininkę ir jos kūrybą kalbėjo dail. Stasė Smalinskienė. Eksponatai buvo išstatyti visą savaitę. Nijolė, grįždama namo, savo mašinon begalėjo pasikrauti tiktai 12 jos atsivežtų grafikos darbų. Dail. N. Palubinskienė šiais metais buvo apdovanota Ohio lietuvių gydytojų draugijos kultūrine — 1,000 dol. premija. Dalyviai apžiūrėjo parodą, pasivaišino sūriu, vynu ir kitais užkandžiais ir jaukiai pabendravo dar keletą valandų.
Pirmadienio giedrų rytą, pakeliant vėliavas ir oficialiai pradedant studijų dienas, B. Raugas kvietė prisiminti didžiąją LF auką, sudėtą ant laisvės aukuro ir neužmiršti tų, kurie ir šiandien Tėvynėje ne tik trokšta laisvės, bet ir už ją kovoja.
Skaityti daugiau: MŪSŲ DIENOS DAINAVOJE
Sakoma, kad spauda yra gyvenimo veidrodis. Bet dainai būdami nerealūs optimistai, į daugelį gyvenimo apraiškų pažiūrime perdėto džiaugsmo akimis bei nušvitusiais veidais, susidarydami sau įspūdį, kad dabartinė, nors ir netvirta, tikrovė tęsis ir toliau, kad šiuo metu vartojami veiklos būdai nėra reikalingi pataisų, kad prieš daugelį metų nusagstytos gairės tebėra neliečiamos dogmos ir t.t. Todėl dažnai ir mūsų, nors ir nedidelių, darbų vertinime apsilenkiame su tiesa. Tokio iškreipto veido paveikslas yra spaudos perduodamas mūsų gyvenimu besidominančiam lietuviui.
Kai sekame kai kurių mūsų veiksnių, organizacijų veiklos pristatymą skaitytojui, susidarė įspūdis, kad viskas gražu, atlikta tiek didelių “žygių” tautai ir Tėvynei; po to reiškiame padėkas, iš metų į metus priimame rezoliucijas, bet, jei turime problemų (o jų yra daugiau, negu galime aprėpti), tai pro jas tyliai praeiname, kad kartais nesumažintumėm vadų ar organizacijų orumo ar garbės, ar neištartumėm kokio žodžio, kuris galėtų įstumti į priešų ar net į tėvynės išdavikų kategoriją. Ar tai nėra savęs šlykštus apgaudinėjimas, tikrovės iškraipymas, šiurkštus spaudos atsakomybės pažeidimas, istorinių faktų falsifikavimas?
Skaityti daugiau: SPAUDOS TEMOMIS
Il-sios PLD rengiamos birželio 25 - liepos 4 dienomis Chicagoje. Tuo pačiu metu vyks ir VI Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimas, kuriame dalyvaus 18 kraštų atstovai, dainų šventė su 37 suaugusių chorais ir 1300 dainininkų bei 8 jaunučių chorai su 460 dainininkų, sporto žaidynės su 1000 sportininkų iš įvairių kraštų, bus pastatyta “I Lituani” opera, literatūros vakaras su K. Bradūnu, A. Landsbergiu ir B. Pūkelevičiūte, parodos: laisvojo pasaulio lietuvių dailininkų paroda, draudžiamosios lietuvių spaudos paroda “Aušros” šimtmečiui paminėti, dail. Pr. Domšaičio paroda, pinigų, Lietuvos žemėlapių, pašto ženklų ir kt. parodos, tautodailės paroda, “Antro kaimo” spektakliai, kanklių muzikos rečitalis, lietuviškų filmų vakaras.
V-sis Pasaulio Lietuvių Jaunimo kongreso metu bus jaunųjų menininkų paroda, talentų vakaras, studijų dienos, stovykla ir t.t.
II PLD vyriausiajam komitetui pirmininkauja dr. Antanas Razma, PLB seimo komiteto pirmininkas dr. Petras Kisielius. V. Pasaulio Lietuvių Jaunimo pirmininkė Violeta Abariūtė.
Kongrese laukiama ir aukštų amerikiečių svečių.
Į LAISVĘ FONDAS LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI
5620 S. Claremont Ave., Chicago, Ill. 60636
FONDO LEIDINIAI:
Vytautas Mačernis POEZIJA. Redagavo K. Bradūnas. Iliustravo P. Augius. Įvadą parašė A. Nyka-Niliūnas. Išleista dr. A. Šmulkščio lėšomis. 1961.
Juozas Girnius TAUTA IR TAUTINĖ IŠTIKIMYBĖ. Veikalas, skirtas gyvosios lietuvybės problemoms išeivijoje. Dailininkas S. Ramanauskas. 1961.
Juozas Daumantas PARTIZANAI. II laida. Iliustruota P. Lapės. 1962.
N. E. Sūduvis VIENŲ VIENI. Lietuvių tautos dvidešimt penkerių metų rezistencija. Iliustracijos P. Jurkaus. 1964.
Juozas Girnius ŽMOGUS BE DIEVO. Dailininkas A. Kurauskas. Knyga, skiriama ateizmo filosofinei analizei. 1964.
Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDAS
