Bendruomenės temomis
“Tėviškės Žiburių” (1977.VII.28) vedamasis siūlo pagalvoti dėl būsimos PLB valdybos. (PLB seimas renkasi 1978 liepos 1-4 Toronte). O pagalvoti todėl, kad bendruomenės organizacijos mirtinas priešas esąs partiškumas ir kad “dabartinė Bendruomenės organizacija kai kuriuose kraštuose kaip tik ir suskilo dėl to, kad tą nelemtąjį partiškumą nevisi vienodai suprantame”. Ir to partiškumo pagal vedamąjį yra tiek apsčiai, kad vedamasis abejoje, “ar visoje Š. Amerikoje surasime vietą, kurioje gyventų devyni tautiečiai turintieji tokią dabar jau retą (nepartiškumo) dvasinę savybę?” Žodžiu, vaizdas labai niūrus. Tik kažin ar tikroviškas?
Nors vedamasis vartoja daugiskaitą “kai kuriuose”, bet faktiškai lig šiol tam tikros apostazijos apraiškų žinom tik JAV LB organizacijoje. Amerikos Lietuvių Tarybos globoje susitelkus, grupelė bandė ir tebebando vaizduoti bendruomenės reorganizuotą organizaciją, kuri tačiau JAV lietuviuose pritarimo ir atramos nesuranda ir realios schizmos bendruomenės organizacijoje sukelti nepajėgia. Antra vertus, LB organizacija laikosi tik tautiniu solidarumu ir savanorišku susiklausymu, todėl tuo ar kitu motyvu visada yra galimybė apostazuoti, juoba tokiomis sąlygomis, kokios yra Jungtinėse Valstybėse. Čia pagal tradiciją labai respektuojamas vyresniškumas (“seniority”), o jis faktiškai priklauso Altui. Kad Alto — JAV LB santykius apsprendžia ne partiškumas, rodo faktas, kad ir Alto ir JAV LB vadovybėje reiškiasi tų pačių “partijų” veikėjai. Beje, PLB valdyba atskirų kraštų bendruomenėse atsiradusiai vienokiai ar kitokiai įtampai pašalinti ir formalių priemonių neturi, o tegali moraliai veikti. Taigi, PLB valdybos vaidmuo toj srity yra reliatyvus ir ribotas.
Skaityti daugiau: IDĖJOS SPAUDOJE
GEN. JONAS ČERNIUS 1898.I.6 — 1977.VIL3
Velionis buvo buvęs Lietuvos nepriklausomybės karų savanoris, Lietuvos karo mokyklos I-osios laidos karininkas, Belgijoje baigęs aukštąjį technikos mokslą, o Prancūzijoje — karo akademiją, palyginti, būdamas jauno amžiaus buvo pasiekęs Lietuvos kariuomenėje pačias viršūnes — nuo 1935 buvo kariuomenės štabo viršininkas. Bet velionio istorinis vaidmuo Lietuvos valstybiniame gyvenime buvo ne karinio, o politinio pobodžio. Tai buvo vadinamos vieningo darbo vyriausybės sudarymas.
Kai, naciam atplėšus nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą, visa tauta buvo labai sukrėsta ir “atpirkimo ožiu” buvo linkusi laikyti tik Smetonos režimą, pats Smetona, kariuomenės vado gen. Raštikio įtaigaujamas, pagaliau sutiko sudaryti vyriausybę, kurios sudėtyje būtų ne vien tautininkų partijos, bet ir demokratinių partijų žmonių. Žinoma, vyriausybės pirmininku, net ir tuo labai sunkiu Lietuvai metu, Smetona vis tiek pasirinko ne kurią stiprią politinę asmenybę, bet tuometinį kariuomenės štabo viršininką, velionį gen. Černių, kuris nebuvo politikas, o tik karys - technikas, drausmingas savo vyresnybės įsakymų vykdytojas. Todėl velionis, nors, imdamasis Lietuvos premjero pareigų, bus turėjęs labai gerų intencijų, faktiškai nebuvo tikęs tom intencijom vykdyti žmogus. Jis faktiškai neįtiko nei Smetonai, nei tautininkam, nei demokratinėm partijom. Po aštuonių mėnesių jį pakeitė tautininkas Merkys.
Skaityti daugiau: UŽGESĘ ŽIBURIAI
Žodis VLIK-o vardu
Dr. Bronius Nemickas, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vicepirmininkas, atvykęs į 1978 sausio 28-29 d.d. Los Angeles LFB sambūrio suorganizuotą politinių studijų savaitgalį, padarė tokį pareiškimą:
Turiu malonią pareigą pasveikinti šio politinių studijų savaitgalio rengėjus ir visus jo dalyvius Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vardu. Šis Jūsų susirinkimas, ši rengėjų iniciatyva yra didelis įnašas į Lietuvos laisvinimo veiklą. Kaip Tamstos jau jaučiate, mūsų laisvinimo veikla yra pasidariusi tam tikra lyg ir karuselė, kur kas metai reikalai sukasi ir sukasi tuo pačiu ratu, visiškai nekeisdami savo orbitos. Šitokie pokalbiai, kuriuos čia organizuojate šiame mieste įneša naujo tam tikrų nuokrypų nuo karusėlės, įneša naujų minčių, iškelia kai kurių idėjų, kurios anksčiau ar vėliau pasiekia Lietuvos laisvinimo organizacijas. Jos, tos organizacijos,išgirdimos mūsų visuomenės balsą per spaudą ir kitus susižinojimo kanalus, priima tatai dėmesin, jas svarsto. Todėl šitokie dalykai turi labai didelės įtakos į mūsų veiklos sėkmingumą.
Paieškoti naujų kelių
Niekad neturėtumėm vengti kritiškiau pažvelgti į visą Lietuvos laisvinimo darbą ir paieškoti jam naujų kelių bei būdų. Tai kasmet atlieka LFB Los Angeles sambūris, suorganizuodamas įdomius ir aktualius politinių studijų savaitgalius Kalifornijos lietuviams. Viename iš tų politinių studijų savaitgalių teko man dalyvauti. Rengėjai nesitenkina vien tik savo pajėgomis. Į tuos politinių studijų savaitgalius pasikviečia po porą ar net daugiau iškilių lietuvių veikėjų iš rytų. Tas politinių studijų savaitgalis tikrai “išjudino” mane pilnesniam prisidėjimui prie Lietuvos laisvinimo darbo. Būtų puiku, kad didesni lietuvių centrai visame laisvajame pasaulyje organizuotų kasmet panašius politinių studijų savaitgalius. Būtų milžiniškos naudos visam Lietuvos laisvinimo darbui.
P. Karnėnas
Chicago, Ill.
Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS
_files/I-Laisve-1978-72(109)-1.jpg)
