Partizanai: Istorija ir dabartis

MASKVOS KARAS PRIEŠ LKB KRONIKĄ

VYTAUTAS VARDYS

1972 metų pabaigoje pasidarė aišku, kad 1970-jų dekados pradžios tautinis ir kultūrinis bruzdėjimas, 1972 m. gegužės vidury pasiekęs Kauno “sukilimo” proporciją, Katalikų Bažnyčiai išėjo į tiesioginę naudą. Sovietai paprastai vengia totalinės konfrontacijos. Iššaukta atgimusių Lietuvos tautiškumo jėgų, Maskva padarė nuolaidų religijai, kad laimėtų laiko susidorojimui su tautiškumu. Taip bent šiuo laiku susikeitė lietuvybės ir katalikybės istoriniai vaidmenys. Jei 19 a. pabaigoje, gindama Kražių bažnyčią, Lietuvos liaudis sustiprino tautinį judėjimą, tautinės Kauno demonstracijos palengvino spaudimą į Bažnyčią. Sovietinė valdžia nuolaidų padarė ne jaunimo reikalavimams “laisvės Lietuvai”, kuriuos Romas Kalanta ir jo draugai buvo išgarsinę Kaune, bet daug mažiau girdimam šūkiui “laisvės religijai”.

Šios nuolaidos buvo laikinos ir ne visos išliko ilgesnį laiką. Valdžia, nors nebetampė kunigų į teismus už katekizmo mokymą kaip anksčiau (dabar buvo naudojamos administracinės pabaudos), įgaliotinį religijos reikalams seną saugumietį Justą Rugienį pakeitė jaunu ir labiau diplomatišku Kazimieru Tumėnu, nors davė leidimus dekanatų konferencijoms bei išleido porą religinio pobūdžio knygų, tačiau kaip ir anksčiau stengėsi nutildyti Lietuvos katalikų ir visos Lietuvos balsą, kuriuo per labai trumpą laiką patapo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika.

Skaityti daugiau: MASKVOS KARAS PRIEŠ LKB KRONIKĄ

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Ženklys nesutaria su Štromu?

Nors plačiai kalbama, kad Ženklys ir Štromas esąs vienas ir tas pats asmuo, tačiau iš “Į Laisvę" praėjusiame numeryje atspausdintos Štromo paskaitos Europoje santraukos matyti, kad jie bent vienu principiniu klausimu skiriasi. Dr. A. Štromas atrodo labiau esąs aktyvistinio nusistatymo žmogus, kurį žavi tautos "žvaigždinės valandos”, "formuojančios tautos dvasinį kapitalą”. T. Ženklys, kiek iš paskelbtų citatų matyti, atrodo turėtų būti labiau konservacinio prisitaikymo šalininkas. Net išeivijai jis siūlo laisvinimo darbą suvesti į paruošimą tautai“naujų dvasinės ir socialinės politinės egzistencijos pagrindų”. Anot jo, “savo jėgomis mes nuo tarybinio totalitarizmo neišsivaduosime” ir “nepadės mums ir Vakarai". Jis pataria išeivijai laukti, kol Maskva “nustos būti komunistine ir tarybine. Tik tada išauš ir mūsų laisvės rytas”. Išeivijos aktyvas, netgi pati jaunoji karta, susibūrus Lietuvių jaunimo Sąjungoje, labiau būtų linkusi solidarizuoti su Štromu.

Zigmas Brinkis, M.D.
Los Angeles, C A.

Pavyzdys kitiems

Žurnalistė Aleksandra Vaisiūnienė “Į Laisvę" 72(109) numeryje nupiešė vertingą Venecuelos lietuvių paveikslą, įdomiai surišdama praeities veiklą su ateities užsimojimais. Man atrodo, kad Venecuelos LB Krašto valdybos paruoštas ateities veiklos planas galėtų būti pavyzdys visiems. Iš jo trykšte trykšta bendruomeniška dvasia. Venecuelos bendruomenininkai yra įžvelgę pogrindinius veiklos taškus, kuriais remiasi bendruomenės gyvata. Jie taip gi yra realūs, nesiimdami uždavinių, kuriems vykdyti neturi reikiamų pajėgų.

Ip. Balčiūnas
Chicago, Ill.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

LIETUVOS ŽYDŲ LIKIMAS IR LAIKINOJI LIETUVOS VYRIAUSYBĖ

JUOZAS BRAZAITIS

Redakcijos pastaba

1974 New Yorko kongresmanė Elizabeth Holtzman, kaip pati spaudoje skelbė, kooperuodama su Sovietų Sąjungos vyriausybe, pradėjo II Pasaulinio karo naciams talkinusių nusikaltėlių aiškinimą ir JAV Atstovų rūmams pateikė vad. “karo nusikaltėlių” sąrašą, į kurį įtraukė ir kelis lietuvius, jų tarpe Lietuvos Laikinosios vyriausybės narius — prof. Juozą Brazaitį ir pulk. Joną Šlepetį.

Laikinosios vyriausybės narių ginti išėjo JAV LB Krašto valdyba. Visuomeninių reikalų tarybos tuometinis pirmininkas Algimantas Gečys tuo reikalu vedė susirašinėjimą su Atstovų rūmų imigracijos pakomisės pirmininku kongresmanu Jashua Eilberg. Pravedusi tyrinėjimus, pakomisė pagrindo Laikinosios vyriausybės nariams apkaltinti nerado, ir kongresm. Eilberg raštu pranešė Gečiui, kad tolimesnis Brazaičio ir Šlepečio bylų tyrinėjimas sustabdomas. Tačiau tas neatsakomingas kaltinimas skaudžiai palietė prof. Juozą Brazaitį ir, reikia manyti, pagreitino jo žemišką kelionę. Širdies smūgio pakirstas, mirė jis 1974. X1.28.

Neteisingai apkaltintas Brazaitis, nors ir sunkios ligos kamuojamas, Lietuvos Laikinosios vyriausybės ir Lietuvos žydų likimo klausimu paruošė studijėlę, kurią čia skelbiame ištisai.

Įvykius, kurie buvo prieš 33-30 metų, suaktualino iš dalies keli pamfletai bei dokumentų ar tariamų dokumentų rinkiniai:

1. Nazi War Criminals Among Us. By Charles R. Allen, Jr., A Jewish Currents Reprint. New York, 1963, 16 p.

2.  He kissed the swastika. “Mintis” Publishing House, Vilnius, 1964, 16 p.

3.  Nacionalistų talka hitlerininkams. Vilnius, 1970, 190 p.

4.  Documents Accuse. Gintaras, Vilnius, 1970, 310 p.

Trečią ir ketvirtą leidinius paruošė tie patys autoriai: A. Baranauskas, K. Rukšėnas, redagavo E. Rozauskas.

Šie leidiniai davė medžiagos JAV įstaigom atnaujinti investigacijas, kaip tai paskelbė New York Times.

Dokumentų rinkinį vertinant, žiūrima: (I) ar paskelbtieji doku-kumentai patikimi — tikri; (II) ar nėra praleistų dokumentų ta pačia tema, kurie leistų patikrinti pirmųjų teigimus; (III) ar iš dokumentų daromos išvados sutaria su vaizduojamo laikotarpio bendra padėtimi.

Toliau čia ir bus liečiami tie dokumentai ar tariamiej dokumentai, kurie liečia Lietuvos Laikinosios vyriausybės veiklą — 1941 m. birželio 14 - rugpiūčio 5 laikotarpį.

Skaityti daugiau: LIETUVOS ŽYDŲ LIKIMAS IR LAIKINOJI LIETUVOS VYRIAUSYBĖ