Vienos lietuvių katalikų parapijos raida

Nevarko, N.J. Šv. Trejybės lietuvių parapija 1976 rugsėjo mėn. atžymėjo savo 75 metų sukaktį. Ta proga sukaktuviniame leidiny tarp kitų duomenų randame ir parapijoje buvusių santuokų, krikštų, pirmos komunijos dalyvių ir laidotuvių metinius skaičius. Tai iškalbingi skaičiai. Atskirais penkmečiais per praėjusius 65 metus jie taip atrodo: 1910 buvo 76 santuokos ir 164 krikštai; 1915: 46 santuokos ir 157 krikštai; 1920: 18 santuokų ir 98 krikštai; 1925: 20 santuokų, 39 krikštai, 63 pirmos komunijos dalyviai, 23 laidotuvės; 1930: 16-11-25-25; 1935: 21-28-24-25;    1940:    21-26-11-15;  1945:    14-28-8-21;    1950: 12-39-6-23;    1955:    6-24-16-32;    1960: 12-8-7-29; 1965: 3-15-1-29; 1970: 1-3-4-32; 1975: 1 santuoka, 6 krikštai, nė vieno pirmos komunijos dalyvio, 13 laidotuvių. Beje, santuokos ir krikštai pokario metais dažniausiai mišrių šeimų. Nuo 1925 su mažais svyravimais santuokos, krikštai, pirmos komunijos dalyviai mažėja, laidotuvės gausėja. Panašus vaizdas turbūt ir kitose JAV lietuvių parapijose. Ogi lietuvių parapija yra lietuvybės pagrindinė atspara.

Lietuviai lenko tremtinio užrašuose

PASAULYJE

Londone veikianti Stepono Batoro Universiteto akademinė lenkų draugija savo leidinių Alma Mater Vilnensis serijoje (1973) išspausdino buvusio to universiteto profesoriaus Stanislovo Koscialkowskio (Stanisław Kościalkowski) sibirinės tremties užrašus pavadinimu Raptularz (238 p.). Užrašai apima laikotarpį nuo jo suėmimo Vilniuje 1941 birželio viduryje iki paleidimo iš Gario stovyklos Urale 1942 sausio mėn. Pirmojo mėnesio užrašai, kaip įžangoje pažymėta, stovykloje buvo sunaikinti; jie atkurti iš atminties. Dienoraštis iš naujo pradėtas 1941 liepos 8 ir užbaigtas 1942 sausio 16. Užrašai buvę aptvarkyti Kuibyševe (buv. Samaroje), kur Koscialkowskis buvo atgabentas iš Gario stovyklos. Netrukus jis išvyko į Iraną ir po karo apsigyveno Anglijoje; ten ir mirė 1960. Dienoraštis išspausdintas po jo mirties. Leidėjai pažymi, kad buvo taisoma ir trumpinama ir kad visus pakeitimus aprobavusi velionio žmona Eugenija.

St. Koscialkowskis Vilniaus universitete nuo 1921 metų dėstė didžiosios Lietuvos kunigaikštystės kultūros istorijos dalykus. Jis buvo vienas iš lenkų Mokslo Bičiulių Draugijos (Towarzystwo Przyjaciół Nauk w Wilnie) steigėjų (1907), il-ganietis jos pirmininkas ir tos draugijos bibliotekos ir muziejaus vedėjas, be to, buvo vienas iš istorijos žurnalo Ateneum Wileńskie redaktorių. Toji draugija prie Žaliojo tilto turėjo savo namus (nuo 1913), kuriuose dabar yra sovietinis istorijos revoliucijos muziejus. Tie namai su savo istoriniais bei etnografiniais rinkiniais ir knygomis, didžia dalimi lituanistika, surinkta Vilniaus krašte ir net Žemaitijoje, sovietam okupavus Lietuvą, buvo įjungti į Lituanistikos Institutą, atkeltą iš Kauno į Vilnių 1940 rudenį. Perėmimas buvo atliktas tiktai formaliai, nesudarius inventorinio sąrašo ir nieko nepakeitus — liko tie patys tarnautojai su tuo pačiu vedėju Koscialkowskiu ir ta pati jų vidaus tvarka. Galėjo visiškai savarankiškai tvarkytis. Vienintelis ryšys su Institutu buvo toks, kad buvo mokamas tarnautojam atlyginimas. Tokiu pačiu būdu su Institutu buvo surišti lietuvių, gudų, žydų, karaimų (Trakuose) ir kiti buvę nevaldiniai muziejai ir bibliotekos, kai sovietinė valdžia sulikvidavo jas išlaikiusias draugijas. Visas tas kompleksas kultūrinių mokslinių įstaigų su Lituanistikos Institutu buvo perimta Lietuvos Mokslų Akademijos, įsteigtos 1941 sausio mėn. Tuo būdu ir Koscialkowskis su savo tarnautojais, muziejiniais rinkiniais ir biblioteka pasidarė priklausomi nuo Akademijos vadovybės.

Skaityti daugiau: Lietuviai lenko tremtinio užrašuose

Komunistai pasaulyje

“Yearbook on International Communist Affairs 1976” skelbia, kad 90 kraštų su 3,671,347,000 gyventojų komunistų apytikriai yra 60, 738,769. Jie 16-je kraštų yra pasigrobę valdžią, 45 kraštuose veikia legaliai ir 29 kraštuose — nelegaliai. Tarpusavio santykių atžvilgiu 49 kraštų komunistai rikiuojasi pagal Kremlių, 8 — pagal Kiniją, 19 kraštų yra suskilę, 9 kraštų laikosi nepriklausomos linijos ir 5 kraštų —    neutralūs.

Atskiruose kraštuose komunistų padėtis taip atrodo: Airijoj* (3,066), —    300 leg. prorus.,

*Skliausteliuose skaičiai reiškia krašto gyventojų skaičių tūkstančiais.

Albanijoj (2,378) 100.000    su viršum, valdžioj, prokin., Alžyre (16,794) 400 leg. prorus., Argentinoj (25,030) 147,000 leg. prorus, Australijoj (13,574) 2300 leg. nepri., Austrijoj (7,600) 25,00 leg. suskilus, Bangladesh (73,746) 2500 neleg. prorus., Belgijoj (9,800) 10, 000 leg. suskilus, Bolivijoj (5,272) 450 neleg. skilus, Brazilijoj (107, 613) 7000 neleg. skilus,

Skaityti daugiau: Komunistai pasaulyje

Amerikos valdinė informacija užsieniui

Nedaugelis Amerikos žmonių pažįsta savo krašto valdinę informaciją užsieniui, nes įstatymu yra uždrausta ją skleisti pačioje Amerikoje. Todėl užsieniui skirtų valdinės informacijos leidinių Amerikoje paprastai neįmanoma gauti. Žinoma, užsieniui skirtas valdines radijo programas anglų ir kitomis kalbomis galima ir Amerikoje girdėti.

Amerikos vyriausybė ir kongresas nelabai mėgsta valdinę informaciją. Todėl užtruko, kol Amerikos valdine informacija užsieniui buvo rimčiau susirūpinta. Prieš II-jį pasaulinį karą nuo 1934 Valstybės departamento rėmuose veikė valdinės informacijos tarnyba. Ji leido ‘radijo biuletenį’, perteikiamą užsieniui per radiją bei teletaipą.

II-jo pasaulinio karo metu Amerikos valdinė informacija užsieniui buvo sustiprinta. 1942 pradėjo veikti Amerikos Balso radijas. Tačiau po karo dalis informacijos įstaigų buvo panaikinta, kita dalis — perorganisuota. Tas perorganizavimas tęsėsi iki 1953. Tada visos valdinės informacijos programos užsieniui buvo sutelktos į vieną įstaigą — Jungtinių Valstybių Informacijos Agentūrą (United States Information Agency — USIA). Šioji agentūra ir dabar yra atsakinga už visą Amerikos valdinę informaciją užsieniui. Jos direktorių skiria Amerikos prezidentas su Amerikos senato pritarimu. Pernai USIA biudžetas siekė beveik 267 milijonus dolerių. USIA turėjo 8645 tarnautojus: 4149 amerikiečius ir 4496 neamerikiečius. 2774 amerikiečiai dirbo pačiame Washingtone, 322 kitose Amerikos vietose ir 1053 užsieniuose. USIA centre Washingtone filmų ir televizijos skyriuje dirbo 263 tarnautojai, spaudos ir leidinių skyriuje — 347.

Skaityti daugiau: Amerikos valdinė informacija užsieniui

Katro pirmenybė: grupinio ar bendrinio galvojimo?

GYVOJI MINTIS

Ne vienas suabejojęs klaus: ar iš tikrųjų realu kalbėti apie grupinį ir bendrinį galvojimą, kai kiekvienam, rodos, natūralu būtų tik žmogiškai galvoti? Bet jau senovės romėnai buvo pastebėję galvojimo įvairybę ir ją išreiškę net patarle: quot capita — tot sensus (kiek galvų, tiek nuomonių). Mums, lietuviams, ta patarlė ypatingai tinka. Mes, anot prof. K. Pakšto, esame kunigaikščių tauta. O kokis gi kunigaikštis be savo skirtingos nuomonės!

Demokratinė diferenciacija

Tiek demokratinėje valstybėje, tiek ir kiekvienoje demokratiškai besitvarkančioje visuomeninėje organizacijoje skirtingos nuomonės ir skirtingų nusistatymų grupuotės ar santalkos yra savaime aiškus ir neišvengiamas reiškinys. Jis visai natūralus yra ir Jungtinių Valstybių lietuvių visuomeniniame gyvenime. Tik totalizmas siekia visuomenės diferenciaciją sunaikinti ir nusistatymus suvienodinti pagal valdančios grupės nusistatymų šabloną. Pasirinkę savo organizacijoms demokratinę santvarką, tuo pačiu esame atmetę totalizmą. Ir mūsų klausimas, katro pirmenybė: grupinio ar bendrinio galvojimo? — nieko bendra su totalizmu neturi, o teliečia mūsų išeivijos Jungtinėse Valstybėse visuomeniniame gyvenime besireiškiančių demokratinių grupuočių laikyseną tarpusavio atžvilgiu.

Skaityti daugiau: Katro pirmenybė: grupinio ar bendrinio galvojimo?

Daugiau įrašų...

  1. IDĖJOS SPAUDOJE
  2. UŽGESĘ ŽIBURIAI
  3. VARDAI ĮVYKIUOSE
  4. LAIŠKAI

Subkategorijos