INTELEKTUALAI, DEŠINĖ IR KAIRĖ

 N r. 70 (107) 1977 — RUGPIŪTIS

VINCAS BARTUSEVIČIUS

I

Kalbant apie intelektualus, vienas iš sunkumų yra tas, kad kas kraštas — vis skirtingas intelektualų pasireiškimas, skirtinga padėtis. Šiame rašinyje kalbama daugiausia apie padėtį V. Vokietijoje. Čia intelektualuose paskutiniu laiku vyko gana įdomus, o gal ir kitiem kraštam būdingas procesas.

Apskritai intelektualo samprata glaudžiai siejama su inteligento samprata. J. Girnius Lietuvių enciklopedijoje intelektualą aptaria kaip inteligentą, kuris pasižymi kūrybine iniciatyva. Apskritai intelektualui jis priskiria dvi pagrindines savybes: kritinę sąmonę ir kūrybinį entuziazmą. Ogi inteligentu Girnius vadina žmogų, išėjusį bent vidurinį mokslą ir dirbantį protinį darbą. Šalia to, inteligentiškumo esme jis laiko dar visą eilę savybių: žinojimo alkį, kritiškumą, savo asmeninių ribų sąmonę, ieškojimo dvasios išlaikymą, atvirumą tiesai. (Plg. Lietuvių enciklopediją). Tatai inteligento, tuo pačiu ir intelektualo sampratoms teikia idealinę prasmę ir jas pakelia į moralinių vertybių rangą. Tas sudaro, vienokią ar kitokią etiketę besinešiojančią, žmonių grupę kažkuo vertesnę, pranašesnę už kitus žmones. Apskritai šitaip vertinančiai žiūrėti į žmonių grupes mes jau nesame pratę.

Pagal amerikiečių sociologo S. M. Lipseto aptarimą intelektualais gali būti teisinga vadinti visus žmones, kurie kuria, skleidžia ir pritaiko kultūrą. (Seymour M. Lipset: Soziologie der Demokratie, p. 339, Neuwied, 1962). Intelektualui pirmiausia yra būdingas savarankiškas ir sąmoningas žodžio valdymas. Jam nepakanka tik gyventi, jis nori savo būtį išreikšti mintimis ir žodžiais. Ir žodis jam yra ne tik susižinojimo įrankis, bet ir tikrovei bei nusistatymams išreikšti priemonė vadinamame žmogaus simbolių pasaulyje. Iš to eina kita intelektualui būdinga savybė — jo kritiškas atsiribojimas nuo visuomenės, kurioje jis gyvena, tam tikra prasme atsiribojimas ir nuo tikrovės. Intelektualas stovi ne anapus visuomenės, o tik jos pakraštyje. Tokia jo pozicija įgalina intelektualą aiškiau matyti ir kritiškai vertinti, kas visuomenėje vyksta.

Skaityti daugiau: INTELEKTUALAI, DEŠINĖ IR KAIRĖ

SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU

REZISTENCIJOS ISTORIJAI

GARBINGĄ LIETUVĮ IR LAISVĖS KOVOTOJĄ PRISIMENANT

STASYS ŽYMANTAS*

* Žiūr. Nr. 68 (105) ir Nr. 69 (106)

VIII

Karas ėjo į pabaigą ir todėl suprantama, jog mums tuomet labiausiai rūpėjo tie uždaviniai, kurie iškils amerikiečiams pasiekus Wuerzburgą ir karui pasibaigus. Man tuomet, kaip ir Pranui Padaliui atrodė, kad karui pasibaigus Lietuvos laisvės bylai ginti ir kovojančios Lietuvos vardu kalbėti yra reikalingas pastovus organas, dėl kurio autoriteto ir svorio niekam negalėtų kilti mažiausių abejonių.

Pasikalbėjimuose su Pranu Padaliu, kuris, be abejo, tą reikalą svarstė ir savo vienminčių grupėje ir iškilo pilno Vliko už Lietuvos ribų atgaivinimo klausimas.

Kalbant dabar apie Vliko užsienio delegaturą, matome, kad jinai veikė, palyginti, trumpą laiką, pusmetį su viršum, tai yra maždaug tiek, kiek veikė pats Vilkas Lietuvoje. Delegatura veikė karo pereinamuoju ir pabaigos metu ir jos veikimo sritis nacių Vokietijoje savaime suprantama buvo labai ribota. Ji negalėjo imtis kokio platesnio informacinio darbo ir negalėjo išvystyti savo politinę veiklą Lietuvos laisvės reikalui, Lietuvos bylai kelti. Neabejotinai, pačios delegatūros viduje darbą lengvino jos narių darnus bendradarbiavimas, jos asmeninė narių sudėtis. Delegatūros pirmininku buvo ministras Vaclovas Sidzikauskas, visuomet gyvas ir judrus, asmeniniuose santykiuose neformalus, visad malonus ir paprastas, išgyvenęs Auschwitzo kaceto pragarą, buvo fatalistiškai nusistatęs ir praradęs bet kokį baimės jausmą. Pasitikėjo savimi ir ateitimi. Dar nebuvo permatęs visų Vakarų politikos vingių. Lietuvių išeivijos laisvinimo veiklos 25 metų istorijoje jis neabejotinai suvaidino žymų vaidmenį, nekartą gal vienu ar kitu gyvybiniu klausimu ir lemiamą.

Skaityti daugiau: SUSITIKIMAI SU PRANU PADALIU

KAS NAUJA NAUJOJ SOVIETŲ KONSTITUCIJOJ

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

I

Pirmoji sovietinė konstitucija buvo priimta 1918.VII.10. Tai buvo Rusijos Sovietinės Federacinės Socialistinės Respublikos — RSFSR konstitucija. Joje ypatingai buvo pabrėžtas klasinis sovietinės valstybės pobūdis ir darbininkų klasės vaidmuo. Beteisiais buvo palikti visi, kurie nepriklausė darbininkų klasei ar kaimo biednuomenei. Ogi pati kaimo biednuomenė (bežemiai ir mažažemiai) aukščiausiame valstybės organe — Sovietų Kongrese — taip pat buvo aprėžta tik penktadaliu visų mandatų, kitus keturis penktadalius rezervavus tik darbininkų klasei, kuri anuomet Rusijoje buvo, palyginti, dar visai negausi.

Kai sovietinė Rusija užgrobė Ukrainą, Gruziją, Azerbaidžaną, Armėniją, Gudiją, kompartijos viršūnėje nebuvo vieningo nusistatymo, ar užgrobtąsias žemes prijungti prie Rusijos tokiu pat būdu, kaip kad buvo caro laikais praktikuota, ar sudaryti naują padėtį? Buvo apsispręsta sudaryti naują padėtį — sudaryti sovietinių respublikų sąjungą. Tai pradinei sąjungai priklausė Rusija,

Ukraina, Gudija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas. (Paskutinės trys kurį laiką ėjo vienu Užkaukazės Sovietų Socialistinės Respublikos vardu).

Skaityti daugiau: KAS NAUJA NAUJOJ SOVIETŲ KONSTITUCIJOJ

RUGSĖJO 24-OJI!

Nauja problema: “Kuris iš mūsų būsime šio naujagimio krikšto tėvu?” — klausia susirūpinę VLIKo nariai

Iš “Tėviškės Žiburių”

Aprašydamas Pasaulio Lietuvių Jaunimo III-jį kongresų (Į Laisvę Nr. 661103) L. Kojelis konstatavo, kad “pirmasis kongresas buvo bandymas, antrasis įkūrė PLJ S-gą, trečiasis paruošė konkrečius planus viso pasaulio lietuvių jaunimo solidarumo dvasioje lietuvybės išeivijoje stiprinimui ir kovai dėl Lietuvos laisvės”. Konkrečiai PLJ III-sis kongresas savo nutarimu “pabrėžia, kad pasaulio lietuvių jaunimo pagrindinis uždavinys yra remti Lietuvos gyventojų ir išeivijos lietuvių pastangas atstatyti nepriklausomų Lietuvos valstybę”. Kad tas kongreso nutarimas nebuvo tuščiažodžiavimas, liudija faktai: Vasario 26 - 27 New Yorke įvyko PLJS valdybos ir Vliko sutartas jaunimo politinis seminaras, dalyvaujant 21 PLJS pakviestam ir 13 Vliko narių pakviestų jaunimo atstovų; o ryšium su spalio mėn. įvyksiančia Belgrado konferencija, lietuvių, estų ir latvių jaunimas rugsėjo 24 organizuoja Washingtone, D.C. sąskrydį už žmogaus teises.

Kad šioji mūsų jaunimo iniciatyva būtų juo sėkmingesnė, jų paremti turi visa mūsų išeivija. Ta parama turi eiti dviem keliais: aukomis, kad susidarytų reikalingos lėšos, ir dalyvavimu pačiame sąskrydyje Washingtone rugsėjo 24, kad susidarytų įspūdingas sąskrydis. Aukas siųsti: BALTIC HUMAN RIGHTS RALLY, Inc. c/o J. Ivanauskas, 1617 Fairway La, Naperville, Ill. 60540.

Subkategorijos