PENKTASIS PLB SEIMAS TORONTE 1978.VI.30 — VII.4

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Naujai išrinkta PLB valdyba. Iš kairės į dešinę sėdi: Vaclovas Kleiza, Daina Kojelytė ir Vytautas Kamantas, pirmininkas; stovi iš kairės į dešinę: Antanas Juodvalkis, Romas Sakadolskis, kun. Antanas Saulaitis, Mečys Šilkaitis, dr. Algis Paulius ir Saulius Kuprys. Nuotr. Jono Kuprio

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės V-me seime dalyvavo atstovai iš Argentinos, Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstybių, Kanados, Kolumbijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Urugvajaus, Venecuelos, Vakarų Vokietijos ir Naujosios Zelandijos.

Seimas išrinko naują Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybą ir gausiuose nutarimuose plačiai pasisakė įvairiais pasaulio lietuvių gyvenimo klausimais.

Čia skelbiame kai kuriuos rezistencinio - politinio pobūdžio seimo nutarimus.

Žodis lietuviams tėvynėj ir svetur

Lietuvos pavergimas ir lietuvių tautos žmonių persekiojimas yra genocidinio pobūdžio. Tai vykdoma dviem būdais: fiziniu naikinimu ir pastangomis palaužti žmonių dvasinį atsparumą.

Dviejų galybių, komunistinio ir laisvojo pasaulio, politiniame žaidime ryškėja stambaus masto idėjinė krizė. Komunistinis partneris savo idėjinį skurdą ir pralaimėjimą dangsto besaikiu ginklavimusi ir smurtu prieš kovotojus už žmogaus teises. Bet ir laisvajame pasaulyje vis dar reiškiasi spekuliavimas žmogaus teisėmis, ieškant lengvų sprendimų ir stokojant valios garantuoti visiems žmonėms laisvę ir ginti skriaudžiamųjų teises. Tokiomis aplinkybėmis sugebėjimas vertinti pavojų, pakilti iš kasdieninių darbų ir rūpesčių bei daryti sprendimus, kurie atitiktų laiko reikalavimus ir sudarytų tvirtą pagrindą lietuvių tautos šviesesnės ateities tikrovei, yra mūsų, į šį seimą suvažiavusiųjų, šventoji pareiga.

Skaityti daugiau: PENKTASIS PLB SEIMAS TORONTE 1978.VI.30 — VII.4

VEIKSNIAI TARIASI

Pasitarimas Romoje

Vykdydamas VLIKo metinio seimo nutarimą rūpintis sutvirtinti Lietuvos valstybinį tęstinumą, VLIK pirmininkas dr. J. K. Valiūnas 1978 kovo 14-15 d.d. Romoje tarėsi su Lietuvos Diplomatijos šefu min. Stasiu Lozoraičiu, dalyvaujant Lietuvos atstovui prie Šv. Sosto Stasiui Lozoraičiui, jr. Iš paskelbto komunikato galima susidaryti išvadą, kad pasitarimas vyko pozityvioje Lietuvos diplomatijos ir VLIKo vadovų abišalio painformavimo dvasioje, analizuojant dabartinę tarptautinės politikos padėtį ir Lietuvos laisvinimo darbo strategiją. Diplomatinės tarnybos ir VLIKo vadovai dėl dviejų 1977 VLIKo seime priimtų nutarimų priėjo vieningų išvadų:

a. Min. Lozoraitis ne tik pritarė seimo nutarimui iš kvalifikuotų asmenų sudaryti specialią komisiją išsamesnei laisvinimo programai paruošti, bet ir pažadėjo Diplomatinės tarnybos talką.

b. Min. S. Lozoraitis ir dr. J. K. Valiūnas Lietuvos “valstybingumo tęstinumo pilnaties” atkūrimo klausimu priėjo kitos išvados negu VLIKo 1977 seimas. Jų nuomone, “tęstinumo pilnaties atkūrimas šiuo metu nėra aktualus”.

Paprastais žodžiais kalbant, “valstybingumo tęstinumo pilnaties atkūrimas” reiškia egzilinės vyriausybės sudarymą. VLIKo 1977 seimo nutarimą tuo klausimu pagrindinai nulėmė įtaigi dr. Aleksandro Štromo paskaita, giliau ir pagrindiniau seimo dalyviams klausimo neišdiskutavus. Tačiau egzilinės vyriausybės sudarymas šiuo metu iškeltų daugiau klausimų, negu duotų atsakymų. Šią mintį savo padarytose išvadose kaip tik ir išreiškė Diplomatijos šefas ir VLIKo pirmininkas.

Skaityti daugiau: VEIKSNIAI TARIASI

BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME


LFB vadovybės pasikeitimas:dr. Kazys Ambrazaitis, buv. Tarybos pirm., perduoda pareigas naujai išrinktam pirmininkui P. Algiui Raulinaičiui (dešinėje)

NAUJA LFB TARYBA

Visuotinų balsavimų keliu 1978-1980 metų laikotarpiui išrinkta šios sudėties Lietuvių Fronto Bičiulių taryba: Edmundas Arbas, Vytautas Aušrotas, dr. Zigmas Brinkis, kun. Viktoras Dabušis, dr. Kęstutis Girnius, stud. Linas Kojelis, P. Algis Raulinaitis, Antanas Sabalis ir dr. Rožė Šomkaitė. Statutine tvarka į tarybos sudėtį pilnateisiais nariais įeina kraštų pirmininkai: dr. Kęstutis Čeginskas (Europa) ir Juozas Ardys (Šiaurės Amerika) ir “Į Laisvę redaktorius Juozas Kojelis.

Tarybos prezidiumo pirmininku išrinktas P. Algis Raulinaitis, nariais — Edmundas Arbas ir dr. Zigmas Brinkis. Prezidiumo pirmininko adresas: 1501 Riverside Drive, Burbank, CA 91506, U.S.A.

Prof. dr. Antanas Maceina laimėjo Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos 1000 dol. premiją už “Religijos filosofijos” I-jį tomą. 1977 išleido “Filosofijos kilmė ir prasmė”. Prof. A. Maceinai 1978.1.27 sukako 70 metų.

Dr. Jonui Griniui 1500 dol. kūrybinę Stasio Šalkauskio premiją paskyrė Ateitininkų Federacija. Naujausias dr. J. Griniaus veikalas — “Veidai ir problemos” I tomas. 1977. 11.21 dr. J. Griniui sukako 75 metai. Dr. Grinius gautą premiją išdalino lietuviškai spaudai.

Skaityti daugiau: BIČIULIAI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

NUOSTOLINGAS TAUTININKŲ SUSIARDYMAS

1977 pradžioje žymesnieji Amerikos tautininkų veikėjai pradėjo gauti anoniminius laiškus, kuriuose buvo siunčiamos okup. Lietuvoje J. Jakaičio slapyvardžiu išleistos knygelės kai kurių puslapių “xerox” kopijos, kur į dabartinį VLIK-o vicepirmininką dr. Bronių Nemicką nurodoma kaip į buvusį vokiečių okupacijos metais gestapo talkininką. Po vienu tariamu dokumentu padėtas ir Nemicko parašas. Kai kurie tautininkų veikėjai, manydami, kad čia kokio nors tautininkų priešo ar šiaip bolševikų agento darbas, tuos lapelius su vokais ir savo pastabomis persiuntė dr. Nemickui. Pav., Teodoras Blinstrubas, buv. Amerikos Lietuvių Tautinės sąjungos valdybos pirmininkas, Nemickui parašė:    “Persiunčiu Jums anoniminį laišką, gautą iš New Yorko. Prašau žinoti, kokių provokatorių ir “draugų” ten yra. Ar nebūtų galima išaiškinti tokių “jakaičių” tapatybę”.

Dr. B. Nemickas, idėjos draugų paakintas, apsisprendė “Jakaičių” tapatybę” išaiškinti. Tą aiškinimą jis atliko rimtai, profesionaliai, pasisamdęs autoritetingą rankraščių ir rašomųjų mašinėlių tapatybę nustatančią firmą, Mutual Investigate Service, Inc., kurios ekspertizę priima Amerikos teismai. Firma nustatė, kad sovietinę “informaciją” skleidusių laiškų vokai buvo adresuoti ALT sąjungos pačios tuometinės pirmininkės Emilijos Čekienės ranka arba jos rašomąja mašinėle, o ne kokio bolševikėlio ar užkietėjusio tautininko priešo. Taip pat ta pati firma nustatė, kad Nemicko parašas sovietų žvalgybos pateiktame dokumente yra suklastotas. Taigi, iš tikro buvo platinamas ne Nemicką kompromituojantis sovietų surastas dokumentas, bet sovietinės žvalgybos klastotė. Ir tai darė, kaip ekspertizė patvirtino, vyriausias formalus tautininkų autoritetas.

Provokatorių šaltinio suradimo faktas buvo pritrenkiantis.

Skaityti daugiau: NUOSTOLINGAS TAUTININKŲ SUSIARDYMAS

IŠKELIAVO NEPLANAVĘS

A.a. bič. dr. Zigmą Kungį Amžinybėn palydėjus

A. a. dr. Zigmas Kungys

Tuo metu kai Dainavoje vyko LF bičiulių 1977 m. studijų ir poilsio stovykla, Kalifornijoje rugpiūčio 11 mirė Los Angeles sambūrio narys dr. Zigmas Kungys. Atsisveikinimo kalbas Šv. Kryžiaus kapinėse (Cul-ver City, Calif.) LFB sąjūdžio vardu pasakė bič. archit. Edmundas Arbas ir, kalbėjęs Lietuvių Gydytojų s-gos vardu, bič. dr. Zigmas Brinkis, buv. velionies gimnazijos klasės draugas.

Čia pateikiamos tų kalbų santraukos.

Zigmas Brinkis:

Zigmas Kungys, šaunus Žemaitijos sūnus, buvo gimęs prieš 53 metus Pajūryje, netoli Šilalės, Tauragės apskr. Mūsų asmeniška pažintis ir draugystė tęsėsi per 40 metų. Šeimoje augo 5 broliai ir 5 seserys, bet Zigmas pirmasis iš jų iškeliavo anapus.

Tėvas buvo pasiturįs ūkininkas, staigaus ir griežto būdo žemaitis, lyg patriarchas, labai drausmingai auklėjęs vaikus. Motina, priešingai, švelni, tyli, paprasta, giliai religinga, be jokių pretenzijų moteris, visą savo gyvenimą pašventusi šeimai.

Skaityti daugiau: IŠKELIAVO NEPLANAVĘS

Daugiau įrašų...

  1. LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ statutas
  2. TIKRASIS IR SUŽALOTAS MARKSIZMAS
  3. SUNIEKINTA MALDA
  4. NAUJOS KNYGOS

Subkategorijos