UŽGESĘ ŽIBURIAI
GEN. JONAS ČERNIUS 1898.I.6 — 1977.VIL3
Velionis buvo buvęs Lietuvos nepriklausomybės karų savanoris, Lietuvos karo mokyklos I-osios laidos karininkas, Belgijoje baigęs aukštąjį technikos mokslą, o Prancūzijoje — karo akademiją, palyginti, būdamas jauno amžiaus buvo pasiekęs Lietuvos kariuomenėje pačias viršūnes — nuo 1935 buvo kariuomenės štabo viršininkas. Bet velionio istorinis vaidmuo Lietuvos valstybiniame gyvenime buvo ne karinio, o politinio pobodžio. Tai buvo vadinamos vieningo darbo vyriausybės sudarymas.
Kai, naciam atplėšus nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą, visa tauta buvo labai sukrėsta ir “atpirkimo ožiu” buvo linkusi laikyti tik Smetonos režimą, pats Smetona, kariuomenės vado gen. Raštikio įtaigaujamas, pagaliau sutiko sudaryti vyriausybę, kurios sudėtyje būtų ne vien tautininkų partijos, bet ir demokratinių partijų žmonių. Žinoma, vyriausybės pirmininku, net ir tuo labai sunkiu Lietuvai metu, Smetona vis tiek pasirinko ne kurią stiprią politinę asmenybę, bet tuometinį kariuomenės štabo viršininką, velionį gen. Černių, kuris nebuvo politikas, o tik karys - technikas, drausmingas savo vyresnybės įsakymų vykdytojas. Todėl velionis, nors, imdamasis Lietuvos premjero pareigų, bus turėjęs labai gerų intencijų, faktiškai nebuvo tikęs tom intencijom vykdyti žmogus. Jis faktiškai neįtiko nei Smetonai, nei tautininkam, nei demokratinėm partijom. Po aštuonių mėnesių jį pakeitė tautininkas Merkys.
Kad velionis neturėjo politiko savybių, rodo jo, buv. Lietuvos premjero, buvimas 1940-1941 okupacinės sovietų kariuomenės 29-ojo korpo štabo viršininku. Politiškai nuovokus buv. premjeras tokio valstybinio netakto nebūtų padaręs.
Vis dėlto velionio vadovautos vieningo darbo vyriausybės tarpsnis visame Smetonos režime sudaro tam tikrą prošvaistę. Tai buvo posūkis demokratijos kryptimi, kurios ūmai atgal atsukti nebandė nė tautininkas Merkys.
Daug sėkmingesnės velionio intencijos ir pastangos buvo Lietuvos kariuomenės štabo viršininko pareigose. Pasak gen. Raštikio, velionis buvo labai aktyvus kariuomenės pertvarkymo ir sustiprinimo šalininkas ir savo sumanumu bei darbu labai daug prisidėjo tiem uždaviniam vykdyti.
JOKŪBAS ROBINZONAS
1889.X.28 — 1977.X.24
Gimęs Dzūkijos Seirijuose. Teisių mokslus išėjęs Varšuvos universitete. I-ojo pasaulinio karo metais Rusijos armijos karys. Nepriklausomoj Lietuvoj advokatas Kaune, iškilęs į pirmaeilius Lietuvos žydų veikėjus. Nuo 1928 Lietuvos žydų sionistų pirmininkas. Su Lietuvos valstybe velionį sieja jo buvimas seimo atstovu ir žydų frakcijos lyderiu I, II ir III seime. Čia jis buvo teisių ir redakcijos komisijos nariu, taip pat užsieninių reikalų komisijos nariu. Savo teisine logika ir lietuvių kalbos mokėjimu velionis daug prisidėjo, svarstant ir redaguojant Lietuvos įstatymus. Lietuvių kalbą jis mokėjo geriau už daugelį lietuvių inteligentų ir savo kolegų advokatų. Nepaprastai darbštus ir kruopštus pasiimtame darbe nepriklausomai Lietuvai velionis davė įstatymų raidyną ir du monumentalius komentarus: Klaipėdos konvencijos ir Klaipėdos statuto. Apskritai velionis buvo kūrybingas eruditas. Bendradarbiavo “Teisės”, “Vairo” žurnaluose, “Kriminalistikos Žinyne”, taip pat žurnaluose anglų, vokiečių kalbomis, ir išleido keletą knygų hebrajų, lenkų, rusų, vokiečių, anglų kalbomis.
Kai Tarptautinio Teisingumo Tribunole Haagoje vyko Lietuvos byla su nacine Vokietija dėl Klaipėdos statuto, velionis buvo faktinis ir pagrindinis Lietuvos pozicijos argumentuotojas. Lietuva tą bylą laimėjo, nepaisant, kad, jai iškilus, net Lietuvai palankūs teisės žinovai tokiam laimėjimui beveik neteikė vilties. Čia velionis suvaidino Lietuvos valstybingumui istorinį vaidmenį.
Il-asis pasaulinis karas velionį užklupo Jungtinėse Valstybėse. Čia jis kurį laiką profesoriavo New Yorko Columbijos universitete. Buvo Jungtinių Valstybių teisiniu patarėju nacių vadų byloje Nuernbergo Tribunole. Izraeliui gavus nepriklausomybę, buvo Izraelio delegacijos Jungtinėse Tautose narys. Pasitraukęs į pensiją, pasiliko New Yorke. Palaikė santykius su velioniu V. Sidzikausku ir kai kuriais kitais buvusiais kolegomis Lietuvos advokatūroje.
