(Ištrauka iš Alės Rūtos naujos knygos “Laiškas jaunystei”)
Tavo draugystė buvo man lyg vaiski saulė tą paskutinį mano pavasarį pajūry. Atsimenu, drauge vaikščiojom prie putojančio vandens. Mūsų pėdos drėgname smėly būdavo raiškios ir linksmos. Tu jas irgi meni laiške, kai sakai: Tavo vienišos pėdos dabar, tartum, dainuoja, tartum apverkia praeitį. . . Anais laikais spėliojom, kokias pėdas įspausim ne drėgnam smėly, o tėvynės kultūrinėse dirvose. O tikėjom jų gilumu, o tikėjom jų reikšme! — Kaip neatspėjom! Nunešė Tave žiaurus likimo glėbys į Sibiro taigas; mane staigios bangos nuplukdė už vandenynų. Tu jau grįžai, nors paliegus, o aš gal niekada nebegrįšiu. Sakai, pažiūrėjus į Baltijoj skęstančią saulę, galvoji: kur prasideda nauja diena, — gal pas tave? — Pas mane, Brangioji, baigiasi diena! Baigiasi mano tautos diena. Pas Tave ji prasideda! Tik per Tave atžengia naujos kartos,— savo kraštą mylėti ir save lietuviškai išreikšti, Per Tave lietuvio dvasia tvirta, nors ir plakama svetimųjų botagu. Saulė ten leisis ir nusileis, o vistiek už Tavo pėdų — nauja diena prasidės. Tavo ir tyliųjų kitų prakaito bei kraujo kiekviename lašely, kiekviename žody ateity žydės gražesni žiedai.
Skaityti daugiau: ŽYDĖS GRAŽESNI ŽIEDAI
VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE
Pašnekesys su LEONARDU VALIUKU, Rezoliucijoms Remti
Komiteto pirmininku
_files/I-Laisve-1978-72(109)-3.jpg)
Leonardas Valiukas,
Rezoliucijoms Remti komiteto pirmininkas
— Privargote su H. Con. 416 rezoliucija. Kodėl vėl ėmėtės panašaus darbo?
— Užtruko arti šešerių metų pravesti JAV Kongrese garsiąją H. Con. Res. 416 rezoliuciją — Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylos reikalu. Tai buvo milžiniškas laimėjimas ir jis, žinoma, pareikalavo begales pastangų, laiko, darbo ir pinigo. Pravestoji rezoliucija galioja ir galios, iki Lietuva atgaus laisvę ir nepriklausomybę. Veiksniai ir visos patriotinės lietuvių organizacijos galėtų ir turėtų tą rezoliuciją akcentuoti ir ja naudotis, — visad ir visomis progomis, primenant JAV vyriausybei, kad ji imtųsi žygių ją realizuoti.
Į stiprių rezoliucijų žygį pastūmėjo mus eilė veiksnių ir priežasčių. Ne kartą teko supažindinti iš pavergtos Lietuvos atvykstančius iškilesnius lietuvius su H. Con. Res. 416. Ne vienas iš jų kalbėjo: “Kodėl jūs nepravedate JAV Kongrese panašios rezoliucijos kasmet?” Anot jų, Maskva kiek “suminkštėtų” lietuvių atžvilgiu. Prieš porą metų buvo pravesta bereikšmė rezoliucija JAV Kongrese (H. Res. 864 ir S. Res. 319), reikalaujanti tik STATUS QUO Pabaltijo kraštams. Eilė pabaltiečių reiškė tuo didelį nepasitenkinimą ir kvietė mus imtis rimtesnio darbo, reikalaujant Lietuvai, Latvijai ir Estijai pilnos laisvės ir nepriklausomybės. Naujam mūsų užsimojimui pritarė iškilesni VLIKo ir LB darbuotojai. Pavieniai pabaltiečiai ir patriotinės lietuvių grupės kvietė mus, kaip turinčius patyrimo, imtis to naujo žygio. Beveik neįmanoma buvo tarti žodį — “Ne!”.
Skaityti daugiau: MUMS REIKIA KONKREČIŲ DARBŲ
_files/I-Laisve-1978-72(109)-4.jpg)
UŽ ŽMOGAUS TEISES IR BALTIJOS VALSTYBIŲ LAISVĘ
Amerikos ir Kanados baltų jaunimas
protesto žygyje prie sovietų ambasados Washingtone
1977. IX. 24
Demonstracijų organizavimo komitetui vadovavo
stud. V i k t o r a s N a k a s
_files/I-Laisve-1978-72(109)-5.jpg)
Skaityti daugiau: Jaunimo demonstracijos
Seimo atstovai ir nutarimai
Vyriausiąjį Lietuvos Išlaisvinimo Komitetą, pagal statutą, sudaro 15 narių, kurie į metinius Vliko seimus siunčia po tris atstovus (5 str.). Į 1977 gruodžio 3-4 d.d. St. Petersburg, Fla., įvykusį seimą 36 atstovus delegavo 13 vilkinių grupių. Dvi grupės buvo neatstovaujamos.
Vieša paslaptis, kad septynios iš 15-kos vilkinių grupių nei teoretiškai neegzistuoja, nei praktiškai lietuviškame gyvenime nebesireiškia: neturi savo skyrių, nedaro jokių suvažiavimų, nerenka centrinių organų. Jų atstovų į vyriausiąją Lietuvos laisvinimo instituciją niekas nedeleguoja ir niekas neturi autoriteto atšaukti. Šiai neegzistuojančių organizacijų grupei priklauso: Lietuvių Krikščionių Darbininkų Sąjunga, Lietuvių Rezistencinė Santarvė, Lietuvių Vienybės Sąjūdis, Lietuvos Darbo Federacija, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, Lietuvos Ūkininkų Partija (atstovų neatsiuntė) ir Lietuvos Ūkininkų Sąjunga. Gyvųjų vienetų grupei priklauso: Lietuvių Fronto Bičiuliai, Lietuvių Krikščionių Demokratų Sąjunga, Lietuvių Tautinis Sąjūdis (teoretinė organizacija, atstovaujanti Vlike ALT sąjungai; atstovų neatsiuntė), Lietuvos Atgimimo Sąjūdis, Lietuvos Socialdemokratų Partija, Lietuvos Valstiečių Liaudininkų Sąjunga, Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis ir Rytų Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis.
Skaityti daugiau: 1977 METINIS VLIKO SEIMAS
Los Angeles Lietuvių Fronto bičiuliai, tęsdami savo tradiciją, ir šiais metais suorganizavo politinių studijų savaitgalį, įvykusį 1978 sausio 28-29 d.d. Šv. Kazimiero parapijos salėje. Pagrindiniais paskaitininkais-prane-šėjais buvo LFB Vyr. Tarybos prezidiumo pirm. dr. Kazys Ambrozaitis, Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto vicepirm. dr. Bronius Nemickas ir Helsinkio susitarimams sekti lietuvių grupės narys poetas Tomas Venclova. Koreferentai bei simpoziumų pranešėjai buvo rašytoja Alė Rūta, rašytojas Jurgis Gliaudo, “Į Laisvę” redaktorius J. Kojelis, Californijos un-to (Long Beach) profesorius dr. Feliksas Palubinskas ir Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas Leonardas Valiukas.
_files/I-Laisve-1978-72(109)-9.jpg)
Dr. Broniui Nemickui (antras iš dešinės), Vliko vicepirmininkui,pagerbti, pasibaigus politinių studijų savaitgaliui, Los Angeles LF bičiuliai ir jų veiklos talkininkai suruošė priėmimą.
Pareigos, žvelgiant iš anapus Į išeiviją ir jos tautinę misiją žvilgsniu iš anapus pažiūrėjo poetas Tomas Venclova, vos prieš metus atsiradęs laisvajame pasaulyje. Gyvendamas okupuotoje Lietuvoje, Venclova turėjo išskirtinai palankias sąlygas stebėti Lietuvos komunistinės hierarchijos — maskvinių komunistų nuotaikas ir, kaip disidentas, pajusti pačios tautos pulsą. Gal būt jis dar nėra spėjęs pilnai pažinti lietuviškos išeivijos idėjinės-visuomeninės diferenciacijos pagrindų bei suprasti tarpusavio santykiavimo formas lemiančių priežasčių. Tačiau jo paskaitoje ir vėliau diskusijose įvairiais lietuviškais klausimais formuoti nusistatymai buvo įdomūs; gal ne tiek savo naujumais ar netikėtumais, kiek kaip tam tikri kriterijai įvairiems iki šiol reikštiems nusistatymams jautresniais lietuviškais klausimais patikrinti.
Skaityti daugiau: POLITINĖS STUDIJOS KALIFORNIJOJE
