KAPSUKO PRISIPAŽINIMAI

 (ištrauka iŠ ats. mjr. P. Gudelio “BOLŠEVIKŲ VALDŽIOS ATSIRADIMAS LIETUVOJE 1918 - 1919 METAIS JŲ PAČIŲ DOKUMENTŲ

ŠVIESOJE”)

Bet yra labai įdomių įrodymų, kad CK turėjo didelių sunkumų net sukombinuoti bent kiek patikimesnės išvaizdos “vyriausybę”.

Kapsukas (123 p.) taip aprašo vyriausybės sudarymo eigą:

Sudarant Laikinąją revoliucinę valdtią buvo vadovaujamasi tuom, kad būtų įvesti jon labiausia ištirti ir populiarūs masėse komunistai ir kuodaugiausia darbininkų. Bet kadangi Lietuvos ir Baltarusijos kompartija buvo labai jauna, tai labai maža iš ko buvo pasirinkti. Teko traukti į valdžią dargi visiškai nauji žmonės. Tokiu būdu išėjo taip, kad kaikurie revoliucinės Lietuvos valdžios nariai buvo nepakankamai susirišę su Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos darbininkų klesa ir mažai žinomi masėse; bolševikiškas gi daugelio stažas buvo labai mažas; darbininkai įėjo tiktai du. Kaslink tautinės sudėties, ji buvo patenkinama: 4 lietuviai, 2 lenkai ir 2 žydai. Baltarusių klausimas pas mus tada dar nebuvo iškilęs, pagaliau, Vilniuj nebuvo galima rast nei tinkamų baltarusių kandidatų.

Iš šio Kapsuko prisipažinimo galime padaryti dar porą kitų, dabartiniams Lietuvos valdovams nenaudingų išvadų. Pirmiausia, kad L ir BKP buvo gryniausia rusų kombinacija, kaip ir vėliau jos sudarytoji vyriausybė, ir nieko bendra su tikrove neturėjo. 

Skaityti daugiau: KAPSUKO PRISIPAŽINIMAI

KAD NEKILTŲ ABEJOJIMŲ

VEDAMIEJI

Nesupratimai ir nesusipratimai palydi kiekvieną veiklą, o labiausiai visuomeninę-politinę, mat, šioje plotmėje susitinka žmonės dažnai skirtingų ideologijų, skirtingų politinių įsitikinimų bei skirtingų temperamentų. Nežiūrint kad jie ir dirba tam pačiam tikslui, tačiau kiekvieną jų kitaip įtaigoja praeitis, kiek kitaip saisto dabartis ir praktišką reiškimąsi skirtingai apsprendžia dvasinis mentalitetas. O tačiau šie nesusipratimų šaltinėliai lietuviškoje veikloje neturėtų išsilieti į neapykantos potvynį, ardantį mūsų vieningos kovos dėl Lietuvos laisvės pylimą. Tokio pavojaus nebūtų, jei tą veiklą lydėtų meilė tiesai, pagarba žmogui ir respektas faktams. Pasižvalgius , nesunku būtų galima surasti eibes pavyzdžių prasilenkimams su kultūringomis tarpusavio bendravimo ir bendradarbiavimo normomis pavaizduoti.

Skaityti daugiau: KAD NEKILTŲ ABEJOJIMŲ

Į Laisvę 1973 59(96)

     T U R I N Y S

Skaitytojų žodis ........................................................  2

Greitam susipažinimui ...................................................  4

Vyt. Bagdanavičius: Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje 5

Adolfas Damušis: Žvėris lieka žvėrimi, ir ašaras liedamas ............... 17

Kazys Škirpa: Apgailėtinų klaidų pamokos ................................ 25

Trys simpoziumai ........................................................ 32

Solidarumas su tauta .................................................... 50

Veiksniuose ir veikloje ................................................. 56

LFB gretose ............................................................. 65

Spauda, radijas, knygos ................................................. 71

“Į Laisvę” vedamieji .................................................... 79


PDF   Fotografinė kopija   BOX 

Skaityti daugiau: Į Laisvę 1973 59(96)

DU PAVOJAI

Lietuvių tauta yra atsidūrusi ne tik beatodairiškoje rusų okupacijoje, bet ir niūrioje prievartos ir melo ideologinėje sistemoje, kuri vadinama komunizmu.

Lietuvių tauta tačiau, kad ir žinodama esanti pavergta, daugiau negu šimtmečio ketvirtį išlaikė šviesią viltįne jausminę, iliuzorinę, bet ištvermingą, pastovią, atremtą į gyvenimišką tikrovę, nors pavergėjas prievarta ir melu siekia ją laimėti melui.

Trys faktoriai, reikia manyti, pagrindinai lemia viltingus tautos lūkesčius:

1.    Kiekvienas normalus žmogus natūraliai atmeta melą ir šlykštisi prievarta. Todėl ne tik Lietuvoje, bet ir kitose rusų pavergtose tautose pastebimas gaivališkas veržimasis į laisvę;

2.    Sovietų oficialioji spauda, garsiai kalbėdama apie Afrikos-Azijos tautų kovas prieš svetimųjų priespaudą, nenoromis kursto laisvės ilgesį ir savo kolonialinėje imperijoje;

3.    Tautą okupacijoje pagaliau dvasiškai palaiko gyva, veikli ir kūrybinga išeivija, nors jos ryšiai su tauta labai riboti ir okupanto žiauriai kontroliuojami.

Skaityti daugiau: DU PAVOJAI

SKAITYTOJŲ ŽODIS

Vertingas straipsnis

Jurgio Gliaudos straipsnis parašytas literatūriškai; tarybinių dogmų svyravimo reiškiniai paremti daugiausiai “sau žmonių” atsiradimu dabartinėj literatūroj. Bet šis vertingas straipsnis yra daugiau, negu kokia literatūrinė apžvalga. “Tarybinės teorijos raida” parašyta giliai filosofiškai, su istoriniu ir politiniu įžvalgumu ir su taikliom įgudusio beletristo iliustracijom.

Valiuko ir Naujokaičio straipsniai vaizdžiai primena tiesą, kad visada, deja, žmones pilnai įvertiname tik tada, kai jų netenkame. Ir prof. St. Žymantas iškyla prieš mūsų akis visa savo žmogaus ir lietuvio didybe, kai jo palaikai jau ilsisi Kalifornijos žemėj.

Vedamieji labiausiai įstrigo atmintin šiomis “vedamomis" mintimis: lietuviai laisvės kovoje (kad ji būtų darni ir pasiektų tikslą) turėtų mylėti tiesą, gerbti žmogų ir niekad neiškreipti faktų. Kitaip nuolat bus pasiklystama.

A. R.
Santa Monica, Calif.

Ir Abraomo, ir Adomo

Gliauda, žymusis mūsų romanistas, kritikuodamas Sovietų marksizmą - leninizmą, kaip valdančią politinę jėgą, jų ima egzistenciniu požiūriu. Jis, kiekvieno žmogaus gyvenimo stebuklo požiūriu, atmeta sovietiškąjį dogmatizmą. To iš šio žmogiškųjų charakterių išvystytojo ir galima tikėtis. Tačiau stebuklas nėra pilna žmogaus aptartis. Yra žmonių gyvenime dalykų ir situacijų, kurios yra bendros visiems. Kiekviename iš mūsų yra šis tas Abraomo ir šis tas Adomo, nepaisant to, ar mes būtume komunistas ar kapitalistas. Dėl to vien neigiama dogmatizmo sąvoka nėra labai naudinga žmogiškoms diskusijoms. Tačiau, tai iškeliant, negalima nepritarti Gliaudos pastebėjimui, kad sovietinis gyvenimas yra sklidinas evoliucijos ir nuosaikaus reformizmo faktų.

Kun. Vyt. Bagdonavičius
Chicago, Ill.

Skaityti daugiau: SKAITYTOJŲ ŽODIS

Subkategorijos