SUSITIKIMAI SU PROF. ZENONU IVINSKIU
SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS
Antrųjų prof. Z. Ivinskio mirties metinių proga skelbiamas ats. mjr. P. Gudelio atsiminimų pluoštas.
Redakcija
Kūčių vakaras visada liks man surištas su a. a. prof. Zenono Ivinskio atminimu. Pirmąsias jo mirties metines išgyvenau giliame liūdesyje, nes nebegalėjome kartu pasidžiaugti mudviejų bendradarbiavimo vaisiumi — ką tik iš spaustuvės gautąja mano studija “Bolševikų valdžios atsiradimas Lietuvoje 1918 - 1919 metais”, kurios pasirodymo profesorius dar gyvas būdamas su nekantrumu laukė. Liūdnos ir šiemet, nes mano paskutinis gyvenimo siekis — aprašyti Joniškėlio apskrities partizanų veiklą — nebeturi nuoširdaus rėmėjo ir skatintojo. Jis buvo patikrinęs 1970 užbaigto slaptos partizanų veiklos aprašymo rankraštį, bet, deja, Nidos Knygų klubo redaktorius sulaužė savo pažadą mano darbą išleisti, o L. N. Bendrovės valdyba, nežiūrint mano įtikinimų, mašinraštį grąžino dėl tariamai “finansinių rezervų trūkumo”.
Kūčių vakare sutvarkiau savo korespondenciją su velioniu, ir pasirodė, kad nuo 1964 ligi jo mirties vienas antram rašytų laiškų lapų skaičius vienodas — po 72.