POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS

Lietuvių Fronto Bičiulių suorganizuotas politinių studijų savaitgalis, įvykęs 1973 m. vasario 3 - 4 d. d. Los Angeles Hilton viešbutyje, santalkiniu būdu nagrinėjo tris temas: a. Jaunimas laisvės kovoje, b. Lietuvių Bendruomenė Lietuvo laisvinimo darbe ir c. Užsienio lietuvių bendravimas su okupuota Lietuva. Rašytojas Jurgis Gliauda paskaitoje “Tarybinės santvarkos raida” pristatė ten vykstančius pasikeitimus.

Jaunimas laisvės kovojetemų svarstant, išryškėjo paties jaunimo tarpe besikristalizuojančios dvi kryptys:

a.    Lietuvių jaunimui prisiimti didesnę atsakomybę kovoje už Lietuvos laisvę ir ją išplėsti į universitetus ir akademinį pasaulį. Todėl remti Notre Dame universitete pradėtų sąjūdį Lithuanian Liberation Front ar kitu vardu, jį ugdyti ir židinius steigti visuose universitetuose ir kolegijose, kur tik yra lietuvių studentų.

b.    Būti balsu tų, kurie neturi balso okupuotoje Lietuvoje;

c.    Siekti įtakingų pozicijų, iš kurių būtų galima efektingiau paremti kovų už Lietuvos laisvę;

Skaityti daugiau: POLITINIŲ STUDIJŲ IŠVADOS

FRONTININKAI LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

Įspūdžiai iš LFB Rytų apygardos konferencijos

Lietuvių Fronto Bičiulių Rytų apygardos sambūrių atstovai, suvažiavę į savo metinę konferenciją, įvykusią 1972 metų lapkričio 18 dieną Kultūros židinyje (361 Highland Blvd., Brooklyn, New York), visą dėmesį skyrė pilnesniam savo narių įsijungimui į Lietuvos laisvinimo darbą. Toje apygardoje veikia šie frontininkų sambūriai: New Yorko, New Jersey (Julijono Būtėno vardo), Water-bury, Conn., ir Philadelphijos - Del-ran (N. J.).

Svarstytos ir nagrinėtos temos

Išsibarstymo nestokoja nė vienoje grupėje, ir frontininkai nėra išimtis. Pavieniai frontininkai yra išvarę ir varo plačius barus Lietuvos laisvinimo darbe. Frontininkai, kaip organizacija -— sąjūdis, negalėtų tuo ipasigirti ar pasididžiuoti. Tad, įžanginėje temoje ( Frontininkų pilnas susiorganizavimas) buvo pažiūrėta į sąjūdžio visus negalavimus, tų negalavimų išlyginimus, narių susicementavimą ir tuo pačiu kiek galima pilnesnį įsijungimą į Lietuvos laisvinimo darbą. Įvadą pašnekesiui padarė Leonardas Valiukas (Los Angeles, Calif.), LFB JAV-bių ir Kanados Centro valdybos pirmininkas. Anot jo, pagrindinė tremties misija esanti padėti Lietuvai nusikratyti vergijos ir atgauti laisvę ir nepriklausomybę. Šiame žygyje frontininkai ir kiti lietuviai neturėtų pagailėti nei pastangų, nei darbo, nei laiko, nei pinigo. Po jo maždaug 20 minučių įžanginių pastabų sekė minėtu klausimu diskusijos, į kurias įsijungė beveik visi konferencijos dalyviai. Visos sugestijos, rekomendacijos bei patarimai buvo nukreipti LFB Vyr. Tarybai (konferencijoje dalyvavo Vyr. Tarybos Prezidiumo pirmininkas dr. Petras Kisielius, Cicero, Ill.) ir Centro valdybai.

Skaityti daugiau: FRONTININKAI LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

PREMIJUOTIEJI 1972

 

DR. JUOZAS GIRNIUS, “AIDŲ” ŽURNALO REDAKTORIUS, kuriam Ohio Lietuvių Gydytojų d-ja paskyrė 1972 metų 1000 dol. kultūrinę premijų.

Dr. J. Girnius tremtyje parašė monumentalius tautinei filosofijai ir tautinei pedagogikai pagrindus tiesiančius veikalus: “Tauta ir tautinė ištikimybė” (išversta į latvių k.), “Žmogus be Dievo”, “Idealas ir laikas” ir visą eilę studijų. Šiuo metu baigia rašyti prof. Pr. Dovydaičio monografiją. Jis buvo vienas iš Lietuvių Enciklopedijos redaktorių.

Skaityti daugiau: PREMIJUOTIEJI 1972

PASKUTINIS BIRŽELIS

SPAUDA, RADIJAS, KNYGOS

         Premijuotas eilėraštis

Sudiev, paskutini tėvynės birželi,
Buvai tu, kaip niekadauksinis ir žalias!
Toli pasiliko, lyg sapnas pranyko
Geltoni, žali ir raudoni vainikai.
       Sudievu, sudievu žydėjimui pievų,
       Kvepėjimui ievų
sudievu, sudievu!

Sukilėlio kelią ir knygnešio dalią
Tiktai išrinktieji pakelti tegali

Už raidę ir žodį, už maldą ir raštą
Paliekam skausme savo gimtąjį kraštą.
       Sudievu, sudievu žydėjimui pievų,
       Kvepėjimui ievų
sudievu, sudievu!

Skaityti daugiau: PASKUTINIS BIRŽELIS

PAMINKLAS KANKINIAMS

Atrodė baisūs pirmieji amžiai, kada buvo kankinami krikščionys. Daugeliui atrodė nesuprantama, kaip galėjo būti tokie žiaurūs tuometiniai vadai ir jų talkininkai. Tačiau šiandieną pasirodo, kad anie neronai tebuvo tik kuklūs mėgėjai, palyginus su dvidešimtojo amžiaus tironais, nacizmo ir komunizmo kūrėjais ir diktatoriais. Dvidešimtojo amžiaus tironai žudė milijonais, o ir dabar tebenaikina ir tebekankina tuos, kurie negarbina komunistinių stabų, kaip pirmaisiais amžiais pagoniškų.

AMERIKOS PREZIDENTO LAIŠKAS RAŠYTOJUI JURGIUI GLIAUDAI, padėkojant už jam pasiųstą anglų kalba “Simas”.

Pavergtos Lietuvos kankiniams ir jų kančioms pavaizduoti išėjo Mato Raišupio knyga “Dabarties kankiniai; tai Lietuvos vyskupų, kunigų ir tikinčiųjų kryžiaus kelias pirmojoje ir antrojoje Sovietų okupacijoje. (Tos knygos ištrauka buvo atspausdinta “Į Laisvę” 1971 m. 53 (90) — Red.). Jeigu mes dažnai abstrakčiai kalbame, kad pavergtoje Lietuvoje kankinami tikintieji, kad jie persekiojami ir tremiami, kad jiems sudaromos nepakenčiamos gyvenimo sąlygos, tai kai kam gali atrodyti ir perdėta. Bet šioje “Dabarties kankinių” knygoje nėra jokių bendrybių: šioje knygoje apie persekiojimus liudijama skaičiais, vardais ir faktais. Tai yra tikras paminklas mūsų kankiniams, nes jų auka nebus užmiršta, jų ryžtas ir kova turės įtakos ateičiai, jų kova ir kančia bus pavyzdys kovojantiems už savo tėvynės ir savo įsitikinimų laisvę.

Skaityti daugiau: PAMINKLAS KANKINIAMS

Subkategorijos