JAUNIMO KELIAS Į LIETUVIŠKĄ VEIKLĄ

JAUNIMAS LAISVINIMO DARBE

remiantis asmeniška patirtimi

Priklausau kartai, kuri vaikystę praleido tremties stovyklose, mokslo pradžią įgijo lietuviškose pradžios mokyklose ir gimnazijose, kur savo žinias iš atminties į vadovėlius suvesdavo nepriklausomos Lietuvos pedagogiai. Ta vidurinioji karta, tėvams ir mokytojams emigravus, susibūrė į lietuviškas organizacijas ir kultūrinius vienetus, tęsdama aukštąjį mokslą plataus pasaulio garsiuose universitetuose. Reikėjo nugalėti svetimas kalbas, naują aplinką ir kurti naujas tradicijas, neatsisakant ir viso to gero, kas buvo sukurta praeity.

Priklausau kartai, kuri be kompromisų laikėsi minties “Ką darai — daryk gerai”. Žvelgiu į mokslo draugus, su kuriais, tik atvykę į JAV ir kitus kraštus, skelbėm “Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!” Jų nevienas dabar plataus pasaulio mokslininkai, kultūrininkai ir visuomenininkai. Dalis jų jau atitolę nuo lietuvių bendruomenės, bet neatsisakę lietuviškos savo prigimties. Kai kurie lietuvišką darbą dirba individualiai, įvairiom progom keldami Lietuvos vardą.

Skaityti daugiau: JAUNIMO KELIAS Į LIETUVIŠKĄ VEIKLĄ

KAD PASAULIS MUS IŠGIRSTŲ

Pagrindinis spaudos, radijo bei televizijos tikslas yra paveikti ir dominuoti žmonių galvojimą. Tos pastangos pakreipti galvojimą viena ar kita kryptimi jau pasirodo pasirinktoje sakinių struktūroje. Sakoma, kad žinios perduodamos objektyviai, bet tas objektyvumas pranyksta kiekvieno žodžio pasirinkimu. Aišku, įvykiai ir tų įvykių perdavimas yra labai svarbu, bet ne tiek patys įvykiai formuoja žmonių nusiteikimus, kiek jų perdavimo būdas.

Skaitant spaudą ir sekant radijo bei televizijos žinias, nesunku pastebėti, kad laikraščiai, televizija bei radijas skelbiamomis žiniomis siekia pravesti tam tikrą idėją ar filosofiją. Visa tai derinasi su “mass media” pagrindiniu siekiu — norima kryptimi nuteikti visuomenės nuomonę ir ją panaudoti saviems tikslams. Tai daroma labai atsargiai ir subtyliai. Diktatūriniuose kraštuose ši strategija yra daug ryškesnė ir daug lengviau pastebima, bet ir laisvame pasaulyje indoktrinavimo tikslas gan puikiai atsiekiamas.

Laisvame pasaulyje paprastai yra skleidžiama savotiška liberalizmo idėja, kuri stengiasi sužlugdyti savarankišką žmogaus protavimą, kad tuo būtu galėtų kontroliuoti mases ir jomis pasinaudoti politiniams ir ekonominiams tikslams.

Skaityti daugiau: KAD PASAULIS MUS IŠGIRSTŲ

LIETUVIŲ JAUNIMAS POLITINĖJE VEIKLOJE

amerikiečio akimis

Jungtinėse Amerikos Valstybėse pagrindinė politinė jėga susideda iš balsuotojų skaičiaus, finansinio pajėgumo, patyrimo ir pažinčių. Sėkmingai sudėjus tuos keturis elementus, nebėra sunku pasiekti užsibrėžtų tikslų. Europietiškoj politikoj tie elementai irgi yra svarbūs, tačiau jie atsiekiami tik ideologiškai prityrusių politinių partijų patikimųjų. Todėl nenuostabu, kad mūsų lietuviškų politinių partijų struktūrą išeivijoje norima kiek galima ilgiau išlaikyti, nes sprendimo ir vadovavimo pareigų negalima perduoti jaunajai kartai, kuri dar nėra ideologiškai prityrusi arba jos galvosena nesutinka su vyresniųjų atvežta politine struktūra ir programa. Žiūrint iš amerikiečių pusės, mūsų išeivijos lietuviška politinė struktūra nėra perdaug efektinga šiame krašte, kur politinė struktūra nesibazuoja ideologine linkme, bet politinės jėgos integracija. Štai kodėl visuose suvažiavimuose, stovyklose, susibūrimuose kartojama vis ta pati išeivijos tema: “Kaip įjungti jaunimą į lietuvybės išlaikymo ir Lietuvos laisvinimo darbą”.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ JAUNIMAS POLITINĖJE VEIKLOJE

LIETUVIŲ JAUNIMAS POLITINĖJE VEIKLOJE kanadiečio akimis

“Jaunimo paruošimas Lietuvos laisvinimo darbui ir jo įtraukimas į tą žygį” simpoziumo pagrindiniai dalyviai: iš kairės — L. Valiukas (moderatorius), A. Puteris, M. Lenkauskienė, L. Garbonkienė, A. Zaparackas, L. Švėgždaitė ir V. Narutis.

Nuotrauka K. Sragausko

kanadiečio akimis

Kaip kiekvienoje bendruomenėje taip ir lietuviuose tik labai mažas procentas jaunimo sielojasi tautos gyvastingumo klausimais. Tas procentas dar labiau sumažėja, kai tas rūpestis liečia išeivinės tautos gygyvenimą.

Kalbant apie lietuvių jaunimo paveikesnį įsijungimą į Lietuvos laisvinimo darbą, reiktų žvilgterti į dabartinio išeivijos jaunimo vertybių skalę. Kurioje vietoje stovi likiminiai Lietuvos ir lietuvių tautos reikalai?

Vyresniajai kartai, aplamai galima pasakyti, šie reikalai stovi pirmoje vietoje. Tačiau būtų klaida manyti, kad už Lietuvos ribų gimęs ir išsimokslinęs lietuvių jaunimas Lietuvos laisvinimo rūpestį irgi statytų pirmoje vietoje.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ JAUNIMAS POLITINĖJE VEIKLOJE kanadiečio akimis

LAISVINIMO VEIKLOS RACIONALIZAVIMAS

“Lietuvos laisvinimo darbo racionalizavimas” temą gvildena pagrindiniai simpoziumo dalyviai (iš kairės) — J. Kojelis, Aušra Zerr, B. Nainys ir kun. K. Pugevičius.

Nuotrauka J. Urbono

IEŠKOJIMAS TALKOS TARP AMERIKIEČIŲ

Man tenka stabtelti ties problema, kaip galėtume ir turėtume paveikiau patraukti ar net įjungti amerikiečius į Lietuvos vadavimo darbą. Tą klausimą būtų galima svarstyti įvairiais požvilgiais, tačiau tą temą bandysiu apriboti ir sustosiu ties tomis mintimis, kurios iškilo man pačiai asmeniškai bedalyvaujant lietuvių ir amerikiečių veikloje.

Priėjimo būdai

Ieškodami kontaktų su legislatoriais ir kitais šio krašto politinio gyvenimo vairuotojais, mes dažnai padarome klaidų, kurių turėtume vengti ir išvengti. Kai kada net panaudojame visai netinkamus pačius priėjimo būdus. Tas reikalas turėtų būti metodiškai išstudijuotas ir profesionaliai suplanuotas.

Štai keletas pavyzdžių:

a.    Į aukštuosius Amerikos valdžios pareigūnus turi būti kreipiamasi amerikiečių tarpe įprastais būdais ir formomis, net ir technika;

b.    Kvietimai aukštųjų pareigūnų į mūsų didžiuosius suvažiavimus ar šventes turi būti daromi iš anksto, kartais net prieš metus, ir per atitinkamus kanalus;

c.    Į krašto prezidentą, viceprezidentą, valstybės sekretorių vengtina kreiptis raštu tiesioginiai. Tai atliktina per savo gerai pažįstamus įtakingus asmenis, kurie kviečiamąjį asmenį gali atitinkamai painformuoti ir palankiai įtaigoti;

d.    Didžiuosius mūsų suvažiavimus vengtina šaukti didžiųjų Amerikos tautinių švenčių metu, nes aukštiesiems pareigūnams tie savaitgaliai užimti. Tokiomis dienomis sunku gauti ir spaudos atstovus.

Skaityti daugiau: LAISVINIMO VEIKLOS RACIONALIZAVIMAS

Daugiau įrašų...

  1. BALTŲ INFORMACIJOS CENTRO PROJEKTAS
  2. LAISVINIMO JĖGŲ KONSOLIDAVIMAS IR VEIKLOS PLANAVIMAS
  3. ŽVILGSNIAI Į ĮVYKIUS IR SPAUDĄ
  4. OKUPANTO TARNYBOJE

Subkategorijos