Partizanai: Istorija ir dabartis

KALBA SVEČIAI IŠ LIETUVOS

Visais taškais prie okupanto linijos siekdama prisiderinti brooklyniškė “Vienybė”« savo negausius ir vis retėjančius sekėjus viliojasi į komunistines žabangas. Tas išradingumas pasireiškia tuo, kad masalui naudoja patriotinius postringavimus ir “didžiarusių”, “komunistų Lietuvoje” ir paskui jos nenorinčių eiti išeivių pakeiksnojimą ir pasmerkimą. Redaktoriaus Vytauto Širvydo logika tokia:

Sniečkus, Paleckis, Zimanas, Laurinčiukas, Vladimirovas, Šumauskas, Maniušis, Barkauskas, Vaigauskas, Kazakevičius didžiarusių pavergtoje Lietuvoje ir Tysliavienė, Mizarienė, Karosienė, V. Raila, Šulaitis, Jonikas, Šalčius ir kt., o ne paskutinėje vietoje ir jis pats — tai tikrieji Lietuvos patriotai, kultūriniu tautos ir išeivijos bendradarbiavimu bandą nuo nutautėjimo išgelbėti lietuvišką išeiviją. Tam bendradarbiavimui kliūtis stato Brežnevas, Podgornij, Kosyginas, Gromiko, Serovas ir visi kiti maskvinio politbiuro nariai, veikdami išvien su Valiūnu, Barzduku, Volertu, Bobeliu, Valiuku, Balkonu, Šimučiu, Rajecku ir visais kitais diplomatinės tarnybos, Vliko, L. Bendruomenės, Altos ir kitų vienetų nariais. Ir šiai grupei ne kartą pavykstą savo pragaištingų tikslų atsiekti ir “patriotų” stumiamą kultūrinio bendradarbiavimo procesą sustabdyti. Beveik su širdgėla praėjusią vasarą skundėso V. Š., kad dėl šių nenaudėlių “jau antri metai iš Lietuvos nebeišleidžiama įžymių meno pajėgų pas užsienio lietuvius”.

Tarsi pasišaipydama iš širvydinio patriotizmo, netrukus Maskva Amerikon pasiuntė solistę Kaukaitę, pianistus Dvarionaitę ir Trinkūną ir kultūrininkų ekskursiją su rašytojais, muzikais, enkavedistais, solistėmis, kolchozininkais ir kitų rūšių specialistais. Poetas Maldonis ir Lietuvos partizanų niekintojas rašytojas Avyžius atvyko tiesiai iš “didžiarusiš-kos” Kremliaus kolonų salės, atideklamavę odes didžiajai žmonių ir tautų pavergėjai Maskvai. Ekskursijai vadovavo Vilniaus vykdomojo komiteto pirm. V. Sakalauskas. Apsirūpinęs “Lietuvos vyriausybės” rekomendacijomis, padrąsintas Amerikos konsulo vizito Vilniuje, ir “Lietuvos sostinės burmistras” bandė oficialiai vizituoti Bostono, Čikagos, Los Angeles, New Yorko ir kt. Amerikos miestų burmistrus, bet niekur nebuvo priimtas, išskyrus Baltimorę.

Skaityti daugiau: KALBA SVEČIAI IŠ LIETUVOS

TAS KELIAS — NE MAN

SOLIDARUMAS SU TAUTA

Vienas iš kūrybingiausių Kauno valstybinio dramos teatro jaunosios kartos režisierių, Jonas Jurašas, partijos cenzorių ir biurokratų aparato prievartaujamas ir terorizuojamas, nebeišlaikė. Viešu laišku, adresuotu LTSR kultūros ministerijai, Kauno valstybiniam dramos teatrui, Lietuvos teatro draugijai ir “Literatūra ir Menas” redakcijai, jis pareiškia protestų prieš slogią komunistinio melo ir prievartinės sistemos atmosferą, kurioje turi dirbti teatralas ir kiekvienas kitas menininkas.

Atvirą laišką Jonas Jurašas apmokėjo vyr. režisieriaus vietos Kauno teatre netekimu.

ATVIRAS LAIŠKAS

Eilę metų dirbus teatre, pribrendo būtinybė išsakyti susikaupusias mintis, liečiančias režisieriaus kaip menininko ir piliečio veiklos principus.

Dvasinės vertybės— vienintelis kūrėjo atlyginimas visuomenei už teisę joje gyventi. Atrodytų, kad joms kurti mūsuose yra palankios sąlygos. Ką rodo patirtis? Eilę mano spektaklių, kaip antai: “Varšuvos melodija”, “Tango”, “Mamutų medžioklė”, “Moljeras”, “Šventežeris”, “Grasos namai”, susilaukė gyvo visuomenės dėmesio. “Dvikova”, “Bolševikai”, “Motinos laukas” buvo pažymėti diplomais ir premijomis. Teatras sėkmingai vykdo finansinius planus. Toka sėkmė galėtų režisierių patenkinti. Tačiau kas slypi toliau?

Metais trunkanti kova už teisę statyti subrandintą spektaklį. Nesibaigiantys disputai su apsidraudėliais, įrodinėjant būsimo spektaklio svarbą visuomenei. Beprasmiškai eikvojama energija, besiginant nuo demagogiškų bandymų įžiūrėti dar negimusiuose spektakliuose autorių kėslus. Korinio audinio darkymas, kategoriškai išreikalaujant nuimti netgi esminius akcentus. Galop, spektaklių eksploatacijos apribojimas arba visiškas jų uždraudimas, ignoruojant plačios teatrinės visuomenės auditorijos nuomonę.

Skaityti daugiau: TAS KELIAS — NE MAN

VLIKAS POSĖDŽIAVO CLEVELANDE

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

VLIKo seimo 1972 sesija vyko Cle-velande lapkričio 25 - 26. Šiais metais seime 39 delegatai atstovavo 14-kai grupių, nes penkioliktoji, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga, iš VLIK-o sudėties yra iškritusi. Kandidatų į iškritimą yra ir daugiau, nes kai kurių “grupių” atstovai jau senai niekam nebeatstovauja ir tos “grupės” jau senai VLIK-o nario mokesčio nebemoka. Sąžiningesnieji žmonės šioje sesijoje tą reikalą kėlė ir pravedė rezoliuciją: “Siekiant tampresnės Vliko konsolidacijos, Seimas kviečia giminingas politines grupes ir rezistencinius sąjūdžius jungtis į stipresnius vienetus. Vliko organizacijų glaudos klausimui nagrinėti Seimas siūlo Vliko Taryboje sudaryti specialią komisiją”. Nors kituose seimo nutarimuose ir pasigendama konkretumo, tačiau VLIK-o valdyba darbų apyskaitoje galėjo kai ką ir reikšmingesnio pasakyti, k. t., memorandumo paruošimas ir išsiuntinėjimas būsimos Europos saugumo konferencijos dalyviams, memorandumo paruošimas ir išsiuntinėjimas Vokietijos Bundestago nariams, “USSR — Germany Aggression Against Lithuania” dokumentų rinkinio leidimas, The World Baltic Conference junginio suorganizavimas. Žinoma, “Eltos” biuletenių leidimas turėtų būti reformuotas. Pirmoje vietoje atsisakytina nuo niekam nereikalingų lietuviškų laidų, kainuojančių apie 7000 dol. į metus.

Skaityti daugiau: VLIKAS POSĖDŽIAVO CLEVELANDE