Laiškai

Iš Izraelio 1973.VIII.5 pasiųsto laiško vokas. (Adresatas neskelbiamas).

Laiškas, gautas iš Izraelio, kuriame rašoma apie persekiojimą lietuvių Lietuvoje, “kurie rūpinasi savo tautos likimu” ir apie “grįžusio iš Amerikos progresyvaus lietuvio, laikraštininko Alsei-kio” ryšį su tais persekiojimais. (Pora pavardžių ir laiško siuntėjo bei jo žmonos profesijos iš laiško teksto išimtos).

Skaityti daugiau: Laiškai

AKMENYS PRADĖS ŠAUKTI

Amžių bėgyje daugelis tironų mindė žemės veidą. Jie švietė savo pergalių kelius žmonių pastogių gaisrais, plovė savo rankas nekaltų žmonių krauju, maudėsi jų ašarose . . .

Jie ir ėjo ir nuėjo, nuplukdė savo laivelius amžinastin, o žmonėms, išalkusiems ir nualintiems po jų teroro, reikia ir toliau gyventi, reikia bendradarbiauti, gydyti padarytas žaizdas. Tai akivaizdi ir logiška gyvenimo išvada. Štai, Vakarų Vokietija mokėjo ir dar tebemoka skriaudos reparacijas Izraeliui už padarytą tragiškai milžinišką jo tautai žalą Hitleriui siautėjant; Italija atlygina pagal išgales Mussolinio padarytas Etiopijai skriaudas ir t.t.

Pagaliau ir Sovietų Sąjungoj, oficialiųjų asmenų lūpomis, nekartą buvo iškelti į viešumą Stalino baisūs nusikaltimai žmonėms ir žmonijai. Juk visi gerai prisimename, jog buvęs komunistų partijos viešpats Chruščiovas ir kiti Kremliaus dignitoriai labai aiškiais faktais iškėlė aikštėn Stalino nedorybes, jo tironišką veik 30 metų valdymą, žmonių žudymą ir kitas baisenybes. Be to, nūdien juk jau turime po ranka Molotovo — Ribbentropo slapto susitarimo tekstus, surašytus 1939 rugpiūčio 23 ir rugsėjo 28, besidalinant Baltijos valstybių žemes.

Skaityti daugiau: AKMENYS PRADĖS ŠAUKTI

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS IV SEIMAS

Viltys prieš seimą ir nuotaikos jam praėjus

Detalė iš PLB seimo: kalba seimo atstovas iš Kalifornijos Vladas Pažiūra.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės seimai nėra jau taip dažni įvykiai: 1973 metų rugpiūčio 30 — rugsėjo 2 dienomis turėjome ketvirtąjį laisvojo pasaulio lietuvių suvažiavimą paskutiniųjų dvidešimties metų laikotarpyje, pradedant PLB vis pilniau ir giliau įleisti šaknis į senąją ir naująją lietuvių išeiviją. Didysis kitų ir šio seimo rūpestis buvo ir yra rūpintis lietuvybės išlaikymu laisvojo pasaulio lietuvių tarpe ir kaip galima pilniau įjungti visus geros valios lietuvius į Lietuvos laisvinimo darbą. Šiam seimui suvažiavimo vieta buvo parinkta JAV-bių sostinė — Washington, D.C. Seimo dalyvių didžiausią dalį sudarė JAV-bių ir Kanados lietuviai; tam tikras skaičius atstovų buvo dar iš šių laisvojo pasaulio kraštų: Argentinos, Australijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Kolumbijos, Prancūzijos, Vakarų Vokietijos, Venecue-los ir Naujosios Zelandijos. Seimo dalyvių ir svečių didesniuose suvažiavimo parengimuose (pamaldose, koncerte, pokylyje) buvo virš 500 asmenų.

Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS IV SEIMAS

BENDRUOMENĖ — KULTŪRAI AR POLITIKAI?

VEIKSNIUOSE IR VEIKLOJE

Daug esame skaitę straipsnių apie Lietuvių Bendruomenės uždavinius ir apie jaunimo išlaikymą lietuvišku išorine ir gilesne prasme. Prakalbos ir straipsniai nuteka, lyg vanduo; mažai juos pastebim, arba greit užmirštam. Kartais įstringa ši tema į pokalbius, ir savaime išsiryškina kokia svarbi detalė.

Vieno pokalbio metu šis netyčia užkliudytas klausimas paliko didesnį įspūdį, negu daugely straipsnių sudėtingi nagrinėjimai. —

Kam Lietuvių Bendruomenė? — Kultūrai ar politikai?

Kalbėtojas A. įrodinėjo, kad visos organizacijos turėtų įvairiais darbais dalytis; kad esą tiek uždavinių, tiek platūs išeivijoje veiklos plotai, jog Vlikui, Altai ir Bendruomenei niekad jų nepristigsią.

Skaityti daugiau: BENDRUOMENĖ — KULTŪRAI AR POLITIKAI?

Iš PLB IV SEIMO NUTARIMŲ

Žodis pavergtai tautai

Broliai ir sesės pavergtoje Lietuvoje, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ketvirtasis seimas siunčia jums savo ir visų laisvojo pasaulio lietuvių broliškus sveikinimus.

Sovietinio okupanto atkaklios pastangos sunaikinti Lietuvos politinį, kultūrinį ir religinį savarankiškumų ir jį paskandinti Rusijos sovietinėje imperijoje mums yra gerai žinomos, ir mes atidengiame laisvajam pasauliui tuos klastingus sovietinės Rusijos kėslus. Mes žinome ir atjaučiame jūsų politinės, tautinės, kultūrinės bei religinės laisvės prievartavimus. Mes žinome sovietinės Rusijos grobuoniškumą ir jūsų medžiaginius nepriteklius. Mes didžiuojamės jūsų atspara okupantui, jūsų meile savajai žemei, jūsų ištikimybe tautinėms religinėms tradicijoms, jūsų drąsa bei ryžtu tautinės kultūros kūrybai ir mokslo pažangai, jūsų tikėjimu į Lietuvos laisvę. Romo Kalantos, Simo Kudirkos, kun. Antano Šeškevičiaus, kun. Juozo Zdebskio, kun. Prospero Bubnio ir kiti panašūs pavyzdžiai yra tarsi ugniniai stulpai okupacinės priespaudos tamsoje, kad nušviestų tautai kelių į viltingų ateitį.

Nors šio meto tarptautinė raida ir laisvojo pasaulio nevieningumas bei nuolaidžiavimas Maskvai lyg ir nežada greito Lietuvos padėties pasikeitimo, yra daug duomenų tikėtis, kaip istorija liudija, kad kiekvienas svetimųjų viešpatavimas, nors ir būtų atremtas į galingą jėgą, visada yra laikinis ir praeinamas. Likvidavus vakarietiškojo imperializmo liekanas Afrikoje ir Azijoje, ateis eilė likviduoti ir sovietinį kolonializmą. Laisvieji lietuviai, siekdami priartinti ir pagreitinti Lietuvos išsivadavimą iš sovietinio kolonializmo, atidžiai stebi tarptautinę raidą, plačiai informuoja laisvąjį pasaulį apie padėtį okupuotoje Lietuvoje, kiekviena tinkama proga šaukiasi į Lietuvai draugingas vyriausybes, kad jos reikalautų sovietinio kolonializmo likvidavimo.

Skaityti daugiau: Iš PLB IV SEIMO NUTARIMŲ

Subkategorijos