Tauro apygardos spauda

Pirmas Suvalkijoje leistas pogrindinis laikraštis buvo “Girios balsas“. Jo leidėjas ir redaktorius- atsargos pulkininkas Liudvikas Butkevičius. 1944m, užėjus rusams. jis pasitraukė iš Kauno ir apsigyveno Marijampolės apskrityje Sasnavos valsč. Nendrinių kaime pas giminaitį Kazį Bosikį. Būdamas didelis Lietuvos patriotas ir suprasdamas kokią žalą daro tarybinės spaudos propoganda jis ryžosi stoti opozicijon- 1945m. birželio mėn. gale pradėjo leisti laikraštį “Girios balsas“. Visą medžiagą laikraščiui rengė pats. Savo straipsniuose jis polemizavo su tarybiniais laikraščiais “Tiesa”, “Tarybų Lietuva” ir kitais. Laikraštis buvo spausdintas spausdinimo mašinėle ir išeidavo- 12 egzempliorių. Kai mašinėlę pavogė, rašė ranka ir platino įvairiais būdais: įkišdavo kam nors į tarpdurį, turguje įmesdavo į vežimą, palikdavo įstaigoje tualete ir kitaip mėtė didesnėse žmonių susibūrimo vietose. Darbas palengvėjo sutikus seną pažįstamą Vladą Čibirką-Vikį, Vijūną, gyvenantį Kazlų Rūdoje ir turintį rašomąją mašinėlę. Dabar laikraštį spausdino ir platino Vikis, o L.Butkevičlus tik rengė medžiagą. Vikiui padėjo sūnus Jeronimas-Ąžuolėlis ir duktė Aldona, "Girios balso” buvo išleisti 8 numeriai. Jį pakeitė susikūrusios Tauro apygardos laikraštėlis “Laisvės Žvalgas”. Besikuriančiame Geležinio Vilko junginyje, 1945m. pirmoje pusėje buvo leidžiamas laikraštis “Suvalkijos aidas” pasirašomas: “LTA Suvalkų Geležinio Vilko partizanų Vadas”.

Pirmas "Laisvės Žvalgo” redaktorius buvo V.Radzevičius-Vaidila Laikraštis buvo spausdinamas Puskelnių kaime Marijampolės valsčiuje ir apskrityje. 1945m. spalio mėn. buvo išduotas, susektas ir suimtas Vaidila. Tardymo metu jis žuvo. Spaustuvė likviduota. Suėmus Vaidilą ir sutrikus “Laisvės Žvalgo” leidimui, Geležinio Vilko rinktinėje buvo organizuotas laikraščio “Kovos Keliu” leidimas, kuris buvo nutrauktas 1946m. vasarą atnaujinus “Laisvės Žvalgo" leidimą.

Skaityti daugiau: Tauro apygardos spauda

PO TO, KAI RAŠĖME

LKA 9-me numeryje buvo spausdinami KGB-isto N.Dušanskio “atsiminimai” apie A.Ramanausko-Vanago areštą.

Manome, kad juose yra kai kurių neaiškumų, reikalaujančių komentavimo.

P.192- A.Ramanauskas, kilęs iš neturtingų valstiečių, galėjo mokytis, nes už gerą mokymąsi buvo atleidžiamas nuo mokesčio.

P.192- 1941m. A.Ramanauskas Druskininkuose, pasitraukus sovietinei kariuomenei, dvi savaites saugojo likusius be priežiūros kurorto sandėlius.

P.195-196- A.Ramanauskas dalyvavo Pranevičiūtės karo lauko teisme, nuteisusiame ją mirties bausme, tačiau nuosprendį įvykdė ne jis.

P.197- Agentas Žinomas 1952-53m. KGB lėšomis Kauno pakraštyje pasistatė namą, į kurį dažnai atvažiuodavo iš kaimo giminaičiai, anksčiau palaikę ryšius su A.Ramanausku.

Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

(dokumentų rinkinys)

Dalia Kuodytė

1946m. rudenį Tauragės. Raseinių apskrityse, Jurbarke, iš dalies Kauno, Kėdainių, Šiaulių apskrityse buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda (toliau- JKA, nuo 1948m. vasaros- Kęstučio apygarda). Kaip matysime iš dokumentų, tai junginys, savo organizacija maksimaliai atitinkąs ginkluoto partizaninio karo sąlygas. JKA Įsikūrė vėlokai, lyginant su Pietų Lietuvos, Aukštaitijos Junginiais. Tuomet ten jau vyko tolesni struktūriniai procesai-sričių kūrimas. Žemaitijos rezistencija lyginant su kita Lietuvos dalimi, turėjo savų bruožų. Pirmiausia nemažą reikšmę turėjo čia palyginti ilgai išsilaikęs frontas (beveik iki 1944m. pabaigos). Vokiečių okupacijos metais Raseiniuose, Tauragėje. Kelmėje, Jurbarke veikusias organizacijas gerokai sustiprino iš Vilniaus ir Kauno štabų pasitraukę nariai. Pokario metais besikuriančioms Pietų Žemaitijos pasipirešinimo struktūroms bene didžiausią įtaką darė Lietuvių Frontas (toliau- LF) ir Lietuvos Laisvės Armija (toliau- LLA). Jų veiklos pobūdis skyrėsi. LF labiau būdingi įvairūs komitetai, dažnai prie parapijų, o LLA turėjo ginkluotus būrius ir vadinamąjį organizacinį sektorių- rezervą, t.p. realius ginkluotos kovos planus. Taigi LLA struktūros aiškiai labiau tiko partizaniniam karui. Ideologiniai- partiniai ginčai, taip būdingi vokiečių okupacijos laiku veikusioms organizacijoms, čia vyko gana ilgai- dar iškilo apygardos steigimo posėdžiuose 1946m. Vis dėlto pavojaus ir kovos kontekste jie prarado aštrumą. Pastebima, kad tame pačiame valsčiuje veikiančios LF ir LLA organizacijos, jų štabai bendravo tarpusavyje, keitėsi informacija ir pagaliau natūraliai įsiliejo viena į kitą patriotinio- gynybinio imperatyvo pagrindu, t.y. tapo "Laisvės gynėjų partija”.

Jau 1944m. liepos 14d. Raseiniuose. B.Urbųčio bute Įvyko LF ir LLA vadovų pasitarimas1. Dalyvavo V.Stonys, Ignatavičius. B.Urbutis, J.Kriščiūnas, Ambrazaitis, Adomaitis. Buvo svarstoma bendros veiklos galimybės. Deja susitarti nepavyko, derybos ir pokalbiai truko dar apie mėnesį.

1944m. rugpjūčio mėn. pavyko suderinti pozicijas, ir buvo sudarytas štabas, į kurį įėjo V.Stonys, B.Urbutis, J.Gužaitis2. Tačiau įkurtas štabas buvo greičiau simbolinis. Jo nariai neparengė jokių dokumentų, veikė savarankiškai (pavyzdžiui, Br.Urbutis-Margis sudarė būrĮ. kuris Įėjo į Vėgėlės rinktinę, priklausančią Šiaulių LLA Saturno apygardai).

LF įtaka buvo didesnė Jurbarko valsčiuje. 1944m. P.Paulaitis ir Vl.Gudavičius įkūrė "Lietuvos Laisvės Gynėjų" rinktinę, kurią sudarė 1941-1944m. Jurbarke veikusio LF padalinio nariai3. Būtent šio junginio (vėliau pavadinto Trijų Lelijų rinktine) vadovybė kėlė ideologinius-partinius klausinius, kuriant JKA.

Visose kitose minėtose apskrityse neabejotiną įtaką turėjo LLA. 1944m. liepos 24d. LLA Raseinių apskr. vadas J.Čeponis pasirašė įsakymą Nr.2. "LLA kuopų ir būrių vadams”4. Jame rašoma: "1. LLA nariams pasitraukti iš Lietuvos teritorijos ir nutraukti ryšį su savo daliniais griežtai draudžiu-pasitraukimas be ryšio bus laikomas dezertyravimu ir priesaikos sulaužymu. /.../ 3. Tuojau pat suorganizuoti LLA Vanagų būrius, kiek galima didesnius, kurie veikia kuopų vadų numatomuose rajonuose, juose įsitvirtindami, palaikydami ryšį su apylinkės štabu. /.../ 9. Susidarius sunkumams ryšį palaikyti ar jam visai nutrūkus su apylinkės štabu, kuopų vadams veikti savo iniciatyva palaikant rvšj su kaimyninėmis kuopomis ir stengtis atstatyti ryšĮ su apylinkės štabu /.../" Šis įsakymas analogiškas LLA vvr. vadovybės liepos mėn. išleistam dokumentui. Pagrindinė jo mintis-nesitraukti iš Lietuvos, organizuoti pasipriešinimą. Šiuo pagrindu ir kūrėsi pirmosios LLA apygardos, vėliau pakeitusios pavadinimus, tačiau išlaikiusios pagrindines nuostatas. Iš šio įsakymo matome griežtą Žemaitijos partizanų vadų poziciją legalizacijos atžvilgiu. Tauro. Dainavos. Aukštaitijos partizanai galėjo pasirinkti, bet Žemaitijoje tai buvo laikoma priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata išliko iki galo. Tai buvo dėsninga- visi Kęstučio apygardos vadai - J.Kasperavičius, P.Bartkus, J.Žemaitis. J.Čeponis ir kt.- buvo LLA nariai, štabų darbuotojai, nekeitę principinių nuostatų.

Pastarųjų iniciatyva buvo kuriamos rinktinės, vėliau tapusios Kęstučio apygarda. 1944-1945m. Šiluvos valsčiuje kūrėsi Žebenkšties rinktinė, keletą kartų keitusi pavadinimą, kuri sujungė visus Raseinių būrius5. (Beje. organizuoti karinius vienetus J.Žemaitis. vienas iš rinktinės vadovų, buvo gavęs nurodymą iš gen. St.Zaskevičiaus, vokiečių okupacijos metais veikusių “Laisvės Šauliu" vado). Be J.Žemaičio-Dainiaus, rinktinei vadovavo J.Čeponis-Budrys ir P.Bartkus. Prie štabo veikė 60 ginkluotų vyrų būrys.

1944m. Kelmės valsčiuje buvo įkurtas Vėgėlės štabas, įėjęs į Šiaulių LLA Saturno apygardą, vadovaujamą A.Eidimto-Žvbarto6. Rinktinės štabui vadovavo Pr.Podolskis (Vilniaus LAF štato narys) ir A.Zaskevičius (LLA Vilniaus št. narys, atvykęs į Kelmės valsč, po LLA narių areštų Vilniuje 1945m. pradžioje). Štabas turėjo du radijo imtuvus, dvi rašomąsias mašinėles, rotatorių, leido laikraštėlį “Laisvės didvyriams" (2nr.).

Jonas Žemaitis -Vytautas

Jonus Čeponis - Tauragis

Skaityti daugiau: Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas

LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m. - Turinys, metrika

LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA ISTORIJOS SEKCIJA

     T u r i n y s

DOKUMENTAI. FAKTAI, KOMENTARAI

Dalia Kuodytė. Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas

        (dokumentų rinkinys) .............................. 5

Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų

        okupacijos metu - 3 /istorinės apžvalgos metmenys/ 65

Algis Kašėta, Dalia Kuodytė. Partizanų periodinė spauda .. 75

V.Rudienė. Tų rūmų lenkiamės ............................. 99

ATSIMINIMAI, SVARSTYMAI, KOMENTARAI

J.Žičkus-Širšė. Istorija, žmonės, likimai ............... 105

Gaurės užpuolimas /užrašė V.Almonaitis/ ................. 143

N.Nausėdaitė-Rasa. Ne vien duona gyvi ................... 147

ANTINACINĖ REZISTENCIJA

Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai

        1940-42m. dokumentuose - 2 ...................... 164

Nepalaužtas. Kazimiero Palčiausko atsiminimai

        iš vokiečių okupacijos laikų .................... 210

IŠ SOVIETINIŲ ARCHYVŲ

Agentų smogikų grupių veiklos bruožai (dokumentų

        rinkinys, parengė J.Starkauskas) ................ 237

Nijolė Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje ......... 248

LITERATŪRINIS PUSLAPIS

Žemaitijos partizano dienoraštis ........................ 264

PO TO, KAI RAŠĖME ....................................... 287

PDF:   fotografinė kopija: 

Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m. - Turinys, metrika

Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 3

Kęstutis Kasparas

(Istorinės apžvalgos metmenys)

Tąsa. Pradžia t. 10, 11.

Ne visur ir ne visada saugūnų ir Vanagų santykiai klostėsi sėkmingai. 1944m. rugsėjo 16d. Telšių aps. Nevarėnų policijos punkto vedėjas A.Brencius pranešė Tėvvnės Apsaugos Rinktinės štabo viršininkui apie sunkiųjų pabūklų tarnybos vado kpt. Beniušio ir ltn. Grudzinsko kuopos kareivių savivalę ir grasinimus jo vadovaujamų policininkų atžvilgiu104. Iš tikro saugūnai grasino Vanagams, kuriuos "paminėti pulko kariai visa laiką vadino (...) bolševikais, banditais, plėšikais ir panašiai" (prierašas ranka nuoraše LLA štabui)105. Be abejo, nesutarimai buvo ne tik asmeninio pobūdžio. Skyrėsi ir kovojančių fronte kariškių požiūris į besislapstančius "nuo fronto", kad ir su ginklu rankose.

1944m. rugsėjo antroje pusėje Varnių vls. Baltininkų km. buvo sušauktas LLA rinktinių vadų bei štabų viršininkų pasitarimas, kuriame turėjo būti pertvarkyta vadovybė ir numatytos tolesnės veiklos gairės106. Šiaulių LLA apygardos vadovybė (A.Eidimtas-Žybartas), įvertindama patirtį, sukauptą per rugpjūčio mėnesi padalijus organizaciją į du sektorius, pasiūlė apygardos štabo perorganizavimo schemą (žr.3 lentelę). Joje aiškiau nubrėžtos veiklos sritys ir sustiprinta LLA Vanagų kontrolė, įgyvendintas apygardos vado vienvaldiškumo principas.

Faktiškai tai buvo smūgis atskirų aukštųjų LLA Vanagų vadų-“pulkininkų” separatizmui, kuriuos buvo sunku suvaldyti, nesant LLA Vanagų Vyr. Vado. Rugpjūčio pabaigoje ltn. A.Eidimitas-Žybartas buvo atvežęs į apygardos štabą plk. Izidorių Kraunaitį-Mongirdą. LLA operatyvinio sektoriaus darbuotoją ir buvusį Lietuvių savisaugos bataljonų Vilniaus apygardos štato viršininką susitikti su LLA vadu ltn. K.Veverskiu-Seniu107. Pokalbyje plk. I.Kraunaitis-Mongirdas aiškiai leido suprasti, kad nelabai tenorėtų likti Lietuvoje bolševikų okupacijos atveju, tačiau griežtai neatsisakė. Kalba, matyt, buvo apie Vyr. Vanagų vado pareigas, nes rugpjūčio 31d.. parvykęs į Kretingą, vietos LLA narių susirinkime pulkininkas titulavo save visos Žemaitijos LLA vadu108. Tačiau netrukus jis išvyko į Vokietiją ir neprisistatė, kaip buvo žadėjęs po savaitės, į LLA

Lentelė Nr.3

1.    Lietuvos Laisvės Armijos apygardos
organizacijos schema

* VPK * “Vanagų" Pagalbos Komitetas

štabą. Nesant oficialiai paskirto Vyr.Vanagų vado, karinis vadovavimas telkėsi ltn. K.Veverskio-Senio rankose, tačiau jo žemas karinis laipsnis buvo pretekstas bandant nušalinti nuo vadovavimo LLA tam tikros orientacijos žmones.

Skaityti daugiau: Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 3

Daugiau įrašų...

  1. Partizanų periodinė spauda
  2. TŲ RŪMŲ LENKIAMĖS
  3. ISTORIJA, ŽMONĖS, LIKIMAI
  4. GAURĖS UŽPUOLIMAS

Subkategorijos

  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.

    Dzūkų rinktinės archyvas. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (tęsinys). J. Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. Kap. Domininkas-Jėčys (1896—1947). A. Statkevičius. Okupantų ir kolaborantų valdomoje Lietuvoje. VRM archyvo dokumentai

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 6 T. 1993 m.

    Partizano Dzūko dienoraštis. Padėties Dainavos apygardoje analizė. K. Savičius. Tautos pašauktas. P. Šiupaila. Laisvės kovų verpetuose. V. Voronavičius. Konsulas apie žuvusį brolį. (1941 m. birželio sukilimas). Apie PL sr. štabo likvidavimą ir S. Staniškio-Lito žūtį. Pokalbis su K. Stanaičiu. J. Jakavonis. Žiupsnelis prisiminimų. A. Rupšienė. Štuthofo įkaitai. V. Kašauskienė. Lietuvių laisvės kovos okupantų dokumentuose. N. Gaškaitė. Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1926—40 metais. Iš Dainavos ap. partizano Ikso užrašų knygelės.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 7 T. 1993 m.

    Žemaičių ap. Kardo (Kardų) rinktinės apžvalga (dok. rink.). S. Karalius, K. Budginas. Rezistencija Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. D. Kuodytė. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (pabaiga). Vyčių sąjunga (dok. rink.). J. Malūkaitė-Petkevičienė. Kardo rinktinės partizanai. R. Vaštokas. Žvilgsnis į genocidą iš visuotinės perspektyvos. A. Kliunka. Atmintis (V. Svilo netekus). „Kęstučio“ karinė organizacija. V. Gregoraitis. Iš VRM Informacinio centro archyvo. A. Anušauskas. Genocidas. MVD—MGB tardymo metodai. V. Ašmenskas. Lietuvos Tautinė Taryba ir jos veikėjai. Partizano St. Augusčio dienoraštis. V. Banienė. Komentarai „Kovų prisiminimams“

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 8 T. 1993 m.

    D. Kuodytė - Lietuvos Žalioji rinktinė. Visvaldas - LLKS Žaliosios rinktinės istorija 1944—1951. A. Malinauskaitė - Vytauto Didžiojo rinktinė. D. Kuodytė - KGB ir centrinės vadovybės kūrimosi pradinis etapas. V. Vyšniūnas-Aušrelė - Atsakinga užduotis. V. Pabikauskas - Raudonoji šmėkla. V. Telksnys - 16 lietuvių, pasmerktų lėtai mirčiai. Kas jie? V. Telksnys - Vienos Kauno rezistencinės spaudos grupės veikla sovietų ir vokiečių okupacijos metais. A. Bubnys - „Ginkluotos Kovos Sąjungos“ Kauno apgardėlės sukūrimas ir veikla 1940—1941. N. Gaškaitė - KGB veiklos metodai pokario metais

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 9 T. 1993 m.

    Dzūku grupės štabo veiklos dienoraštis. V.Vitkus. Karo inžinieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. E.Arbas-Arbačiauskas. Rezistentas - Kęstutėnų štabo viršininkas. J.Petraika. Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia. A.Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. 1945 metų kovas-spalis. S. Katauskas. Tik prisipažink. V.Baranauskas. Pradžia. Lietuviai okupantų vokiečiu akimis. Gen. E.Justo parodymai. N.Gaškaitė. Dainavos štabo išdavystė (pagal KGB dokumentus). N.Gaškaitė, A.Kašėta. Adolfo Ramanausko - Vanago sekimo ir arešto detalės. N.Gaškaitė. Specpriemonės KGB praktikoje. Mykolo Bandonio laiškai iš fronto

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 10 T. 1994 m.

    G.Vaičiūnas. Vyties apygardos istorinė apžvalga. Vyties apygardos Briedžio rinktinės štabo dokumentų rinkinys. K.Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. /istorinės apžvalgos metmenys/. A.Paulavičius. Iš mirties ateinu.../pokalbis su partizanu B.Juospaičiu/. B.Kemeklis. Nesipriešinti prievartai negalėjom. A.Šiukščius. Nenugalimas /apybraiža apie partizaną A.Kraujelį/. Gen A.Justo parodymai /tęsinys/. A.Kašėta. Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai. Linksma, kad pavasaris, skaudu, kad karas. /partizano B.Eglinsko-Sauliaus dienoraštis./

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 11 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Bendras Demokratinis Pasipriešinimo Sąjūdis 1946m. pabaigoje- 1948m. pradžioje. Nijolė Gaškaitė. Peslys. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 2 /istorinės apžvalgos metmenys/ Juozas Bogušauskas. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga. Vincentas Seliokas. Ar galėjau likti abejingas? Kęstutis Lakickas. Spaudos platinimas. Juozas Starkauskas. Buvusio LTSR VSK Archyvo 18-ojo fondo dokumentų rinkinys. Skirmanto žūtis. Nijolė Gaškaitė. Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai. Dalius Stancikas, Inga Bogomolovaitė. Vyskupo Vincento Borisevičiaus tardymas ir žūtis. Algis Kašėta. Dvasininkijos auka pokario metais. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose. Pokalbis su pulk. Kaziu Škirpa ("Lietuvių dienos"). Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos spauda.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. Algis Kašėta, Dalia Kuodytė. Partizanų periodinė spauda. V.Rudienė. Tų rūmų lenkiamės. J.Žičkus-Širšė. Istorija, žmonės, likimai. Gaurės užpuolimas /užrašė V.Almonaitis/ N.Nausėdaitė-Rasa. Ne vien duona gyvi. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-42m. dokumentuose. Nepalaužtas. Kazimiero Palčiausko atsiminimai iš vokiečių okupacijos laikų. Agentų smogikų grupių veiklos bruožai (dokumentų rinkinys, parengė J.Starkauskas). Nijolė Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje. Žemaitijos partizano dienoraštis. 

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 13 T. 1995 m.

    Dalia Kuodytė. Kęstučio apygardos kūrimasis. Kun. Robertas Grigas. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Juozas Bagušauskas. Jaunimo organizacija "Laisvę Lietuvai". Juozas Bagušauskas. Partizanų antspaudai. Jonas Žičkus-Širšė. Ir vėl prisiminimų nuotrupos. Jonas Gaidauskas-Breivė. Batakių (Bijūno) valsčiaus OS vado prisiminimai. Įsiveržimas į Batakius (užrašė Vytenis Almonaitis). Algirdas Mocius. Kelias į Tėvynę. Joana Dijokaitė-Kerežienė. Dvasios palaužti nepajėgs. Nijolė Gaškaitė. Partizanų vadas Jonas Žemaitis. Nijolė Gaškaitė. Lietuvos okupacija: suėmimai ir tardymai. Juozas Starkauskas. Agentas Kirvis-Balandis. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Žemaitijos partizano dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m.

    Lietuvos Laisvės Armija ir jos reikšmė pokario pasipriešinimui. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys. Pasipriešinimas sovietiniams okupantams Zarasų krašte 1944-1945m. Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynės. Antisovietinio pasipriešinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m. Iš 4-osios Vėtravo divizijos veiklos 1950 metais. Čekistų žvalgybininkų pažyma apie Lukiškių kalėjimą. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Juozas Kojelis. Leitenantas Adolfas Eidimtas. LLA Žemaičių legionas. Adolfo Kubiliaus grupė. Su Adolfo Kubiliaus parašiutininkais. Generolas leitenantas Motiejus Pečiulionis. Savisaugos batalionų karių laiškai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 15 T. 1995 m.

    Algis Kašėta. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo ištakos Dzūkijoje. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys (Parengė Dalia Kuodytė). Algis Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais. Nijolė Gaškaitė. Keli štrichai Jono Deksnio portretui. Diana Varnaitė. Okupantai bijojo jų net mirusių. Iš 4-osios Vetrovo divizijos veiklos 1950 metais (Parengė Juozas Starkauskas) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia. Kai kurie pasipriešinimo bruožai 1941-1942m. dokumentuose. Parengė Kęstutis Kasparas. Jonas Pajaujis. Vietinė rinktinė. Atgarsiai (atsiliepimai į LKA Nr. 11 publikaciją). Tamsūs laikai. Kroatijos politiniai kaliniai 1918-1991m. Pranas Veverskis. Kazys Veverskis-Senis (1913-1944). Liudvikas Raudonis. Žemaičų Legiono štabas A.Kubiliaus grupė ir Markulio tinklai. (Užrašė Zenonas Jaška). Z.Jaškos pastabos apie LLA Žemaičių Legiono štabo (Kubiliaus grupė) veikla. Savisaugos batalionų karių laiškai(Parengė Rimantas Zyzas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 16 T. 1996 m.

    Laimonas Abarius. Lietuvos partizanų Šiaurės Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945-1952m.) Artūras Vaitekaitis. Valstybės vizija pasipriešinimo dokumentuose ir spaudoje (1940-1952m.) Dalius Stancikas. NKVD kovos prieš Bažnyčią metodai 1940-1941m. Nepataisomas. Trys kunigo Alfonso Svarinsko bylos. (Parengė Dalius Stancikas.) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia: kadrų klausimu 1944-1945m. KGB pastangos 1989-aisias. (Parengė Dalius Stancikas) Atgarsiai (atsiliepimas į LKA Nr.11 publikaciją). Juozas Kojelis. Okupantų teroro įtaka partizanų kovai.(Jugoslavijos pavyzdys). ( Parengė Kęstutis Kasparas) Anelė Dručkutė-Siniauskienė. Brolių keliais. Algirdas Šiukščius. Paskutinis partizanas. Žvejo Kazio Jurevičiaus dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 17 T. 1996 m.

      Algis Kašėta. Dainavos apygarda. (Ginkluoto pasipriešinimo pradžia) Juozas Bagušauskas. Jaunimo antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1960 metais. Nijolė Gaškaitė. Ką sako partizaninio karo statistika. Leipalingio partizanų palaikų perlaidojimas 1991 m. Juozas Starkauskas. Stribai. Antanas Suraučius. Žaliojoje rikiuotėje. Marija Kruopienė. Lietuvos partizanų veikla Pietų Dzūkijoje. J.Mirijauskas. Kalniškės mūšis (1945m. gegužės 16d.). Panaros kautynes prisiminus. (1947m. p.Raganiaus atsiminimas). Kajetonas Karčiauskas. Negaliu nutylėti... J. ir B. Vailionytės. Vailionių šeimos likimas. Rankraščiai nedega. (Parengė Nijolė Gaškaitė). Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. (Parengė Vytautas Krikščiūnas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 18 T. 1996 m.

    Kęstutis Kasparas. Į tėvynę - iš dangaus. Juozas Matusevičius. Jurbarko partizanai irJungtinė Kęstučio apygarda. Nijolė Gaškaitė. Partizanų mirties nuosprendžiai: prasimanymai ir tikrovė. Vytautas Bukauskas. Alma mater auklėtiniai kovos sąjūdyje. Diana Varnaitė. Ar tikrai nereikia ieškoti kaltų dėl pastato Gedimino pr. 40, Vilniuje, išniekinimo? Ag. Petrausko-J.Deksnio veikla septintajame dešimtmetyje. Juozas Starkauskas. Lietuvos partizanų požiūris į sovietinius rinkimus. Juozas Starkauskas. Lietuvos Laisvės Armija. Ištrauka iš Karolio Drungos-J.Valiulio 1944-45m. atsiminimų. Algis Šertvytis. Laisvės keliu. Ona Mockutė-Šimoliūnienė. Dirbome Lietuvai. Z. Kašeliauskas. Kybartų šeimos tragedija. Leitenantas Adolfas Eidimtas (Parengė Povilas Raila). Vida Kasperavičūtė-Tereikienė. Šviesus tėvelio paveikslas(Juozo Kasperavičiaus atminimui). Elvyra Lukoševičūtė-Narutienė. Partizano Vytauto Lukoševičiaus - Lizdeikos gyvenimas ir kova. Giedrė Tamulevičiūtė. Gyvenimo kelias (Mano senelis Jonas Tamulevičius pasakoja). Deimantas Sidorenko. Paskutinė Kovos diena.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 19 T. 1996 m.

    N. Gaškaitė. Jaunimo pasipriešinimas ir jo slopinimas šeštajame-septintajame dešimtmetyje. D. Varnaitė. Šiandien - žinybų susirašinėjimas, ateityje - archyviniai dokumentai. J.Starkauskas. Pokario Lietuva čekistų dokumentuose. E. Grunskis. Sovietinių "liaudies gynėjų" (stribų) Lietuvoje istoriografija. J.Matusevičius. Lietuvos kolonizacija 1940-1941 metais. V.J.Rimgaila. Palangos gimnazijos 1945-1948m. pogrindis ir pogrindininkų likimai. B.Merkys. Iš pogrindžio metų Šiauliuose. V.Gurskis. Kelmės pogrindininkai. Šilalės krašto partizanai 1947-1948m. /Parengė V.Almonaitis/. J.Žičkus. Kankinių kapinaitės Skaudvilėje. Likau amžinai skolinga /Užrašė Jadvyga Bartašienė/. J. Būda. Kaliniai Rytprūsiuose. O.Vanagaitė-Lapinskienė. Mūsų jaunystės dienos. A.Šertvytis. Taišetlago džiunglėse. P. Girdzijauskas. Dialogai su profesoriais ir NKVD.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 20 T. 1997 m.

    Ulevičius B. Jos mylėjo Tėvynę. Žaliosios rinktinės archyvo dokumentai. Juknevičius B. Žaliosios gimimas ir žūtis. Raseinių krašto partizanai ryšininkų prisiminimuose/F.Tiškus. Jokimaitė-Valantinienė S. Paskutinis kpt.Juozo Čeponio prieglobstis. Malinauskailė-Bakutienė E. Ramybė baigėsi. OS ryšininkas Bronius Laurinavičius prisimena. Du laiškai/P.Sabonaitis, A.Dabašinskienė. Dirmauskaitė-Latožicnė B. Radau juodą kaspiną. Matuzas P. Kovojo ir spausdintas žodis. Molavėnų mūšis. Tylaitė-Sakalauskienė B. Ilgas ir sunkus kelias i laisvę. Svėdasų partizanai/V.Valunta. 1941 m. sukilimui pažymėti. Atstopas F. Apie 1941 metų birželio sukilimą Papilės valsčiaus Klaišių apylinkėje. Kasparas K. Teorinė pasipriešinimo samprata ir klasifikacija.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 21 T. 1997 m.

    Svėdasų partizanai (2) / sudarė ir parengė Vytautas Valunta. Indrašius S. Nematomais takais. Lauciūtė G. Per auką tėvynė laisva tepaliks. Litinskas A. Negalėjom likti nuošaly. Čelutka-Nemunėlis L. Mano jaunystės vargai. Palangos gimnazijos 1945-1948 m. pogrindis ir pogrindininkų likimai (2)/sudarė V.Rimgaila. Daukšaitė-Aleksonienė R. Žvilgsnis į praeitį. Jurevičiūtė M. Apie Palangos kuopą. Paškonis A. Marijampolės karo mokyklos kariūno likimas. Prajeraitė-Stankevičienė E. Turėjome gyventi. Pociūnas R. Paminklas tremties ir laisvės kovų aukoms.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 22 T. 1997 m.

    Povilas Vaičekauskas. Ne sau šviesą liejom. Veronika Gabužienė. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. Kęstutis Balčiūnas. Zanavykuos narsuoliai. Juozas Skaržinskas-Dramblys. Tikėjome Lietuvos laisve. Anelė Devyžytė-Marcinkevičienė-Klajūnė. Juodi debesys virš Dzūkijos. Pirmasis Radviliškio partizanų rinktinės vadas Juozas Šereiva-Arvydas. Valerija Alksnytė-Šereivienė. Viskas atiduota Lietuvai. Antanas Gintautas Bružas. Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinė. Antanas Gintautas Bružas. Kaip buvo sekamas, suimtas ir tardomas Povilo Lukšio rinktinės vadas Antanas Ragauskas-Ragelis. Algirdas Šiukščius. Vaikinas nuo Dubingių.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 23 T. 1997 m.

    Vincas Žilys. Pirmąkart širdį atveriant. Bonifacas Ulevičius. Vadu gimstama. Tauro apygardos štabo ir Bendro Lietuvos Pasipriešinimo Sąjūdžio Vadovybės dokumentai (Antano Baltūsio-Žvejo vadovavimo periodas). Parengė Bonifacas Ulevičius. Labanoro girios partizanai. Parengė Vylenis Almonaitis. Antanas Valiūnas. Pabiržės partizanai. Irena Lukoševičiūtė-Žemaitienė. Eržvilko partizanai. Jončių šeimos tragedija. Jurgis ir Jonas Šinkūnai. Antanas Šimėnas. Vorkuta 2

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 24 T. 1998 m.

    Balys Gajauskas. Okupuota Lietuva. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio partizanai. Stasė Gedvilaitė-Andriulienė. Mūsų šeimos likimas. Vytautas Dambrauskas. Šiluvos rezistencinės organizacijos įsijungimas į LLA. Kazytė Rašimaitė-Stankienė. Kur jų kapai, Viešpatie? Leitenantas Ignas Šapkūnas. Apie Šatrijos rinktinės partizanus/Parengė Zenonas Jaška. Apie Alkos rinktinės partizanus/ Parengė Zenonas Jaška. Stasė Stanienė-Danilevičienė. O būdavo visaip. Albertas Gargasas. Apie LLA Žemaičių apygardos 43 štabo susikūrimą ir žūtį. Adolfas Preibys. Kardo rinktinė Markulio naguose. Severina Markaitienė. Mūsų partizaninis gyvenimas. Stepas Stepanavičius (Stasys Juodkazis). Kaip sušaudė partizanus. Edmundas Barkauskas. Marijampolės kariūnai. Antanas Gintautas Bružas. 1946 metų Kalėdos Labūnavos dvaro bokšte. Jonas Venckevičius. Palemono partizanų žūties 50-metis. Petras Girdzijauskas. Trečiasis Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilavičius-Vidmantas. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Angelė Stučkienė. Spąstai. Balys Juknevičius. Nuo Birutės kalno.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 25 T. 1999 m.

    Patarimai, kaip laikytis tardymo metu. Mindaugas Luobikis. Partizanų statutai. Edvardas Guoga-Glaudys. Išėjo broliai tėvynės ginti. Bonifacas Ulevičius. Kapitono Jurgio Valčio laisvės kovotojai Šakių aps. Leonas Pališkis. Pašventę jaunystę už laimę Tautos. Juozas Puslys. Dievo ir tėvynės meilės vedami. Janina Vytautė Januškienė. Nulaužti ąžuolai... Antanas Baužys. Plungės gimnazistai laisvės kovoje. Alfredas Jonušas. 1941 m. birželio 25 d. mūšis prie Biržulio ežero. Antanas Dundzila. Jaunime Budėk! Jonas Venckevičius. Stipresni už mirtį. Petras Girdzijauskas. Prisiminimai iš Mordlago

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m.

    Partizanų statutai Parengė Mindaugas Luobikis. Balys Gajauskas. Laiškai iš Kučino. Albina Treigytė. Toks mano likimas. Kęstutis Lakickas. Amžina šlovė didvyriams! Pijus Krušinskas. Pakaunės partizanai. Laisvės kovos ir tragedijos Biržų rajone. Parengė Erena Aukštuolienė. Janina Jalinskaitė-Kluonienė. Kovok! Juozas Matusevičius. Sovietinės valdžios ir okupacinės kariuomenės padaryta žala lietuvių kultūros paveldui 1940-1941 metais. Bonifacas Ulevičius. Kario dalia. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Petras Girdzijauskas. Kęstutėnų patriarchas. Vidmantas Vitkauskas. Dar viena knyga apie Pasipriešinimo metus. Naujos Laisvės kovų archyvo bibliotekos knygos.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 27 T. 2000 m.

    Albinas Milčiukas-Tigras. Siekiant laisvės. Dienoraštis. Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė-Kuosa. Buvome pasiryžę mirti. Stefa Jakubonytė-Jakubonienė. Stiklo būrys. Elena Bisturytė-Budrienė. Žemaitkiemio apylinkės Valų kaimo partizanai. Stasys Valaikis. Žuvo už Tėvynę. Kotrina Kilienė-Brodulskaitė. Partizanų ir rėmėjų šeima. Kunigas Jonas Burneika. Stasys Valaikis. Vytautas Strazdas-Bebras. Antanas Jakutis. Apie Rapolą Jakutį. Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė. Paskutinis susitikimas su tėveliu. B rinktinės (Plieno) partizanų sąrašas. Petras Girdzijauskas. Juodgirio mūšis. Elena Kreivėnienė. Lašų sukilimas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 28 T. 2000 m.

    Apie pirmąsias Kėdainių krašto partizanų kautynes. Mūšis Valatkaičių pelkėje. Povilo Ligeikos prisiminimai apie brolį Antaną-Perkūną. Liongino Meškausko - Sakalo prisiminimai. Žudynės Ruseinių kaime. Labūnavos kautynės ir po to sekę išdavystės. Birutės būrio vadas Antanas Kvedaras-Tautvydas ir jo partizanai. Juozas Paliūnas-Rytas. Jo veikla, sekimas ir žūtis. KGB agentai, informatoriai, skundikai. MGB agentai: išdavystės ir bausmės. Kalėjimuose ir lageriuose

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 29 T. 2001 m.

    Petras Vėlyvis, Vytautas Vyšniauskas. Prieš smurtą ir priespaudą. Partizanai Žuvinto paliose 1944-1951 m. Partizaninis sąjūdis Salamiesčio apylinkėse. Parengė Vygintas Dragūnas. Bronislavas Latvys. Žvyruotas kelias. Marija Tarvydienė. Apie brolį Stanislovą-Lapą ir mus visus. Celestinas Ajauskas, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Adomas Lukaševičius. Partizanų vadą Antaną Bakšį-Germantą prisiminus. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio (Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės) partizanai. Antanas Valiūnas. Kelionė į Nežinią. Antanas Gintautas Bružas. Mato Mažeikos šeimos ir sodybos Ruseinių kaime sunaikinimas. Antanas Gintautas Bružas. Partizanai broliai ir seserys Lisiai. Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. Pranas Petkevičius-Kariūnas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 30 T. 2001 m.

    Petras Girdzijauskas. Laisvės gynėjas. Petro Paulaičio biografijos bruožai. Balys Gajauskas. Nuteisti už Lietuvos nepriklausomybės siekimą. Doc.Kazys Strazdas. Balninkiečių rinktinės Nikodemo Liškausko-Beržo būrio laisvės kovos. Gražina Marija Stanionytė-Zujienė . Komunizmo nusikaltimai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijai. Stasys Mačiulis. Keturių valandų mirties šokis. (Tankų ataka). Už Lietuvą atidavė viską. Iš partizano Liudo Sudeikio prisiminimų. Parengė Zuzana Stunžėnienė. Petras Čepkauskas. Čepkauskų šeima. Augustinas Švenčionis. Skleidęs šviesą. Andrius Rondomanskis, Kęstutis Pluščiauskas. Lietuvos Laisvės Armijos politinė mintis ir valstybinė idėja. Zigmas Juozas Tamakauskas. Jaunimo tautinės savimonės pasireiškimas sovietinės okupacijos metais. Andrius Dručkus. Paminėta Vytauto apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario žūtis. Adomas Bartusevičius-Narsuolis. Parengė Vilija Jakučiūnaitė. R.Strazdas. Apie ltn. Mykolą Kazaną ir kitus.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 31 T. 2002 m.

    Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Žemaičių priesaika: partizanų vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ir jo kariai. Mečislovas Vitkus. Nepriklausomybės atgavimo keliu žengiant. Marta Vyšniūnienė. Partizanų ligoninės seselė. Eugenija Ivanauskaitė-Ennukson. Tvirtai pasiryžęs apginti tėvynę. Vladas Meškauskas. Jurbarko partizanai. Dar kartą apie kpt.Juozą Čeponį. Parengė Feliksas Tiškus. Angelė Laurinavičiūtė-Dabašinskienė. Mane vadino Rūta. Doc.Kazys Strazdas. Lietuvos laisvės kovos ideologas. Elena Pakalniškytė. Išėję nesugrįžta. Vladas Meškauskas. Mes - "lagų" žmonės. Balys Juknevičius. Liudija grįžę. Tamara Grigorjeva. Balchašlago kaliniai. Humoristinės partizanų dainos ir eilėraščiai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 32 T. 2002 m.
     
    Eugenijus Ignatavičius. MES NEBUVOME BĖDOS VAIKAI. Apmatai partizanų vado Juozo Kasperavičiaus portretui. Petras Girdzijauskas. Paskutinė Kęstutėnų užduotis. Danutė Jarmalaitė-Pauliukonienė. AUDRŪNAS. Kęstučio apygardos štabo narys, mokytojas Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Šarūnas, Briedis, Audrūnas. Petras Girdzijauskas. Kankinė-didvyrė Onutė Preilauskaitė. Albinas Raudonis. Akmenyje iškaltos penkios pavardės. Jonas Žičkus. Neįvykdyta užduotis. Petras Girdzijauskas. Batakių būrio vadas Jonas Strainys-Saturnas. Petras Girdzijauskas. Kadagio kuopos, būrio vadas Antanas Jonikas-Rolandas, Liutauras, Daktaras. Petras Girdzijauskas. Pirmasis Paupio būrio vadas Kazys Tamulis-Kulkys, Senis. Petras Girdzijauskas. Paupio būrio ir rinktinės štabo apsaugos grandies vadas Jonas Starkus-Maželis. Antanas Kisielius-Mikutis. Pavidaujo būrio vadas Telesforas Kisielius-Bitinas. Petras Girdzijauskas. Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Stoškus-Raila. Antanas Kisielius-Mikutis. Lydžio rinktinės pirmosios (Kadagio) kuopos vadas Gaudentas Kisielius-Tomas, Arėjas. Doc.Kazys Strazdas. TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS. DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA. Prisiminimus parengė Salomėja Užupienė-Rūta. Apie Taparauskus. Eugenijus Taparauskas. LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE. Prisiminimus parengė Erena Aukštuolienė. Juozas Matusevičius. Nepriklausomos spaudos naikinimas ir sovietinės informacijos priemonių kūrimas 1940-1941 m. Partizano eilėraščiai. Parengė Rimvydas Racėnas.
     
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 34 T. 2003 m.

    Arvydas Anušauskas. Pratarmė. Česlovas Kavaliauskas. Norilsko sukilėlių himnas. Bronius Zlatkus. Norilsko Vyčiai. Lietuviai Norilsko lageriuose. Kazimieras Vezbergas. Šiaurės vėtrose. Vytautas Kaziulionis. Kruvina kelionė pragare. Irena Martinkutė-Smetonienė. Pasipriešinimas GULAG’e. Ala Makarova. Norilsko sukilimas. Kodėl 1953-iųjų metų vasaros įvykius Norilske mes vadiname „sukilimu“?  Edvardas Burokas. Išsilaisvinimo kovų pėdsakais. Edvardas Svilainis. 1955 m. streikas Vorkutos 40-ojoje šachtoje. Juozas Butrimas. Rečlagas. 1953 m. streikas Ajač Jagoje. T. Romankova. 1953-iųjų kruvinasis rugpjūtis. Bronius Zlatkus. Kengiro sukilimas. Vytautas Kaziulionis. Kaip mes buvome šaudomi. Eugenyus Ignatavičius. Pogrindis spygliuotų vielų užtvarose. Vincas Gurskis. Laisvės šūksniai prie Balchašo.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 35 T. 2003 m.

    Jonas Petkevičius, Vytautas Urbikas. Mirti buvo per anksti. Zenonas Rombergas. Prisiminimai apie LLA narių apmokymą vokiečių žvalgybos daliniuose 1944-1945 m. Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros (Žalgirio) būrio partizanų likimai. Ona Lešinskaitė-Akacija. Mano partizaninis kelias. Petras Girdzijauskas. Kovos tikslas - laisvė ir nepriklausomybė. Aurelija Malinauskaitė. LLA Vyties (Vytenio) rinktinė. Petras Girdzijauskas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo vadas Vladas Gečas-Tonis. Doc.Kazys Strazdas. Jono Čereškos šeimos tragedija. Gražina Zujienė. Dr.Antanas Garmus ir Lietuvos Raudonsis Kryžius pirmosios sovietų okupacijos metais. Bronius Valaitis. Tie metai juodi... Kengyro sukilimas. Sofija Dargužytė-Graužinienė. Tremtyje. Andrius Rondomanskis. Ad majorem LLA gloriam. Dr.Vincas Žilėnas. Gydytojas, pamynęs žmoniškumą!

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 33 T. 2003 m.

    Partizano mintys apie demokratiją. Parengė B.Šidlauskienė. Vaidoto grupės nežinomo partizano dienoraštis. Vaidoto grupės partizano Broniaus Vasiliausko-Bevardžio dienoraštis. Parengė B.Ulevičius ir H.Rimkus. Antazavės mūšis; Nežinomo partizano užrašai. Parengė K.Kasparas. Jonas Žičkus. Dar kartą apie Petrą Paulaitį. Petras Girdzijauskas. Dar kartą apie Petrą Paulaitį ir jo laiškus iš Dubravlago. Petro Paulaičio laiškai Nijolei Sadūnaitei. Algirdas Radzevičius-Lapas. Mano jaunystės metai. Algimantas Morkūnas. Šeimos likimas. Bonifacas Ulevičius. Viltis žūsta... paskutinis. Kazys Strazdas, Linas Šmigelskas. Alfonsas Saugūnas-Žaibas. Jonas Ančerevičius. Vladas Kuročka-Dūdelė. Balys Gajauskas. Tolimoji Inta. Anelė Karkauskaitė. Martynas Karkauskas-Dievaitis. Polė Karkauskienė-Dievaitė. Birutė Baronienė. Pranas Pavilonis. S.K.Žemaitis. Juozas Grušys-Žilvinis (1915-2002).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 36 T. 2004 m.

    Janina Semaškaitė. SKAITYTOJUI IR MANO HEROJAMS. JUOZAPAS FRIČAS IR "JUTIS" KELIAI. Kazimieras Kalpokas. MANO LAIKAS - KARIO LIKIMAS. Konstantinas-Kostas Jasinevičius. KAM SKAMBĖJO LAISVĖS VARPAS. Feliksas Mažeikis. AR ĮAMŽINSIME JŲ VARDUS?. Povilas Mateikis. KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS. Anelė Varnaitė-Paškevičienė. MIRTIES KELIAIS Į POŽEMIO MIESTĄ. Bronė Pupeikytė-Birutė. BALTO RŪKO SKRAISTĖ. Antanina Masteikienė. LAUMĖS JUOSTĄ MAŽYLIUI ĮDĖJO. Bronė Kaselienė-Našlaitė. RYŠININKĖ. Alma Poškaitė. MUMS REIKIA SUSITIKTI. Česlovas Kazakevičius. KALVIO SŪNŪS. Zenonas Liutkus. KUO GYVENO LAGERIŲ IMPERIJA. Onutė Akelaitė. VAKARAI SU ONUTE. Liudvika Marūnienė. ŠIAURĖS GOLGOTA. Stasys Untulis. MEILĖS IR ILGESIO EILĖS TĖVYNEI.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 37 T. 2005 m.

    Pranas Aidukas. Ilga kelionė namo. Veronika Aleliūnaitė-Bernatonienė. Gyvoji istorijos ašara.  Dienoraštis apie 1944-1946 m. Panevėžį. Laiškų knyga. Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys 1946-1954 m. Leonas Juškevičius. Autoportretas artimiesiems. Antanas Mozeris. Su partizanais. Kazimieras Algirdas Pečiukonis, Aurelija Griciūtė. Prisiminimai apie partizaninę veiklą ir lagerinę kančią. Jonas Strumskis. Parengė Zuzana Zimaitienė.

  • Laukit, sugrįšim laisve nešini

    ANDRIUS DRUČKUS