Leidinyje pateikiama medžiaga iš pirmosios ekspedicijos, vykusios 1989 m., antrosios 1990 m. bei 1991 m. Taip pat atsiminimai iš Lamos lagerio ir Amžinojo įšalo slėnio bei sąrašai 1941-1951 m. Norilsko lageriuose kalėjusių ir į Lietuvą negrįžusių kariškių ir ten mirusių kareivių.
LIETUVOS POLITINIŲ KALINIŲ IR TREMTINIŲ SĄJUNGA
KARININKŲ MEMORIALAS
NORILSKE
Kaunas, 1996
Knyga pdf formatu:
Fotografinė knygos kopija PDF:
knyga WEB formatu: ![](http://partizanai.org/failai/web.JPG)
UDK 725: 355[474.5][091]
Ka 425
Sudarė R.Svidinskas
Redaktorė D.Kuodytė
Rinko V.Jakučiūnaitė
Maketavo V.Vitkutė
Nuotraukos iš R.Svidinsko archyvo
Archyvines nuotraukas retušavo J.Slapšys
ISBN 9986-577-16-0
© Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 1996
Turinys
Pratarmė (V.Literskytė-Zabielskienė) ...................... 5
Pirmoji ekspedicija 1989m. (R.Svidinskas)................ 8
Antroji ekspedicija 1990m. ........................................ 15
Trečioji ekspedicija 1991 m. (R.Svidinskas)............ 23
Atsiminimai
Lamos lageryje (A.Malijonis).................................... 32
Amžinojo įšalo slėnyje (St.Buzas)............................ 38
Sąrašai
1941-1951 m. Norilsko lageriuose kalėję ir grįžę į
Lietuvą kariškiai (Sudarė St.Buzas)...................... 60
1941-1951 m. Norilsko lageriuose mirę
Lietuvos kariuomenės kariškiai (Sudarė St.Buzas). 81
PRATARMĖ
Tu išėjai į tą baisųjį, lemtingąjį 1941-ųjų birželį. Pakėlei iš lovytės ant rankų mažą dukrą, pabučiavai ir išėjai. Staiga grįžai (pikti lemties ženklai!), dar kartą pabučiavai mane ir mamą ir išėjai, kad niekada negrįžtum. Paženklinai mus bučiniu ir meile. Išėjai. Kaip karštą, skaudžią žvaigždę tą bučinį nešuosi per pasaulį. Ir tik po 50 metų jį grąžinau Tau. Širdimi - Tau, lūpomis — Norilsko akmeniui. Kietam, šaltam, kurčiam. Dabar jis mano širdies dalis, mano vaikystė, jaunystė ir branda. Viltis, tikėjimas ir meilė. Ir pasiliko su Tavim.
Mes atvažiavom. Jūsų vaikai. Širdis ir nervai ramūs, jausmai gryni ir aštrūs, žodžiai tikri tikri arba visai jų nėra. Laikas spengia, sustoja ir grįžta prieš 50 metų_ Mes einam ne tėvų keliais, o einame jų kelią. Man atrodo, jaučiu aulinių batų svorį, alkstu, trokštu. Atrodo, kad aš - tai Jis, ir jaučiuosi lyg ant prarajos krašto. Begalinė neapykanta ir siaubas, meilė, ilgesys ir neviltis.
Skaityti daugiau: KARININKŲ MEMORIALAS NORILSKE