Iš mirties ateinu

Antanas Paulavičius

Jau nedaug liko buvusių partizanų. jų gretos vis retėja. Todėl skubu susitikti su dar esančiais gyvaisiais, kad juos prakalbinčiau, kad kai ką užsirašyčiau. Ateinančios kartos turi sužinoti, kokie buvo tie 1944-1952 metai.

Po susitikimo su buvusiu partizanu Broniumi Juospaičiu visą naktį sapnavau kautynes: bėgiojau Pagirio, Rodų, Pašilto miškais gyniausi nuo priešų, atsišaudžiau. Labai norėjau, kad tas baisus sapnas greičiau pasibaigtų. O jis užtruko iki pat ryto. Tegu Bronius Juospaitis gyvenantis dabar Panevėžyje, prakalba pats ir sudrumsčia skaitytojų ramybę.

-    Išėjau partizanauti 1944 metais kai bolševikai antrąkart sugrįžo į Lietuvą ir paskelbė mobilizaciją,- pasakoja buvęs partizanas- aš 1925 metų gimimo- mane lietė mobilizacija.

-    Kokiose vietovėse jūs laikėtės?- pradėjau klausinėti jį, kad įtraukčiau į pokalbį.

Svarbu tik pradėti, o paskui žodžiai byra kaip iš rėčio.

-    Netoli nuo Ramygalos stovėjome. Jau ginklų turėjome: šautuvų, automatų, granatų.

-    O kas jums vadovavo?

-    Giniotas. Vardo nebeprisimenu. Jis- buvęs Lietuvos kariuomenės felčeris. Dienom būdavome miške, o naktį sugrįždavome į namus. Nakvodavome vienoje tokioje sodyboje prie miško. Mūsų buvo devyni vyrai: Vladas Čiplys, Antanas Valikonis (Jis iš Ramygalos miestelio), Jonas Kalvaitis, Jonas Valikonis ir keturi broliai Garuckai: Vincas Juozas Rapolas ir Petras jie visi iš Masickų kaimo. Čia pas tą ūkininką netoli nuo Ramygalos ir gavome pirmąjį kautynių krikštą, čia netekome savo vieno draugo.

Buvo lapkričio mėnuo. Rytais šerkšnas jau aptraukdavo žolę. Reikėjo jau pagalvoti apie šiltesnį prieglobstį. Apsistojome pas vieną ūkininką.

Vyties apygardos partizanai: B. Juospaitis-Direktorius ir Štarolis-Plienas

kurio vienas gyvenamojo namo kambarys dar buvo ne visiškai įrengtas, langai neįstiklinti, o užkalti lentomis Čia atrodė, bus gera saugu. Tik susėdome valgyti, girdime: otkroite. Daužo duris. Sodyba apsupta. Mes greitai atmušėm lango lentas ir šokom bėgti, jie šaudyti. O netoliese-krūmai. kiek toliau- miškas. Pasprukom. Apsižiūrim- vieno mūsiškio nėra. Petro Garucko trūksta. Žmonės jį rado rytą už šimto metrų nuo sodybos. Nebegyvas, šerkšnu aptrauktas. Žmona palaidojo Ramygalos kapinėse. Rusai tada nesikišo. Dar karas ėjo, ir Ramygaloje dar stovėjo karinis aerodromas Spėjama kad kareivius ant partizanų užvedė Čiplys, kuris slapstėsi kartu su mumis. Užvedė ne iš blogos valios.

Artėjo žiema, lapuočiai medžiai nubarstė lapus. Miškas jau prasišviečia. Mums sunkiau. Pradėjo labiau siausti rusai, skrebai jau atsirado. Po namus vaikšto, krato, ieško jaunų vyrų. Prie mūsų tada prisijungė du broliai Drąsučiai: Vladas ir Antanas. Kilimo jie nuo Krekenavos iš Judikonių kaimo. Vėliau ir tretysis jų brolis atėjo į mišką (Jis buvo pabėgęs nuo 1941 metų trėmimo). Žuvo visi trys. Krito ir keturi broliai Garuckai. Bet tas bus vėliau.

Skaityti daugiau: Iš mirties ateinu

NESIPRIEŠINTI PRIEVARTAI NEGALĖJOM

Bronislovas Kemeklis

Gimiau ir augau Leliūnų kaime, Debeikių valsčiuje, Utenos apskrityje. Šeimoje buvome šeši broliai: Kazimieras, Juozas, Povilas, Jonas, Bronislovas, Antanas. Visi buvome mokomi taip, kad nepretenduotume į tuos hektarus. Žemė buvo numatyta palikimu paveldėti Juozui ir Povilui, kurie nebesimokė toliau. Juozas buvo tebaigęs pradžios mokyklą, o Povilas metė gimnaziją penktoje klasėje. Kazimieras buvo jau baigęs aukštąją miškininkystės mokyklą ir dirbo Sukmedžio girininkijos girininku Žagarės apskrityje. Jonas nuo 1944-jų slapstėsi ir po to, turėdamas Tauro slapyvardę, žuvo 1949m. kovo 16d. kovodamas. Motina, aš ir Juozas 1945-aisiais buvome tremiami, bet mudu su broliu pabėgome iš trėmimo, nuvežti 70km už Polocko.

Juozas grįžęs susitiko su tėvu. Pasitarnavus išdavikui, klojime buvo apsupti. Tėvas bėgo, krito peršautas ir buvo sušaudytas į veidą neatpažįstamai, o Juozas vėl išvežtas į Kudimkarą, kur vėliau po tremties mirė ir ten palaidotas.

Jonas buvo baigęs Utenos gimnaziją. Vėliau buvo įstojęs į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Baigęs du kursus, stojo į P.Plechavičiaus karo mokyklą, bet vėliau, vokiečiams ją likvidavus, išėjo į mišką, kur ir žuvo.

Antanas iki tremties buvo baigęs penkias klases, gyveno pas savo krikštamotę, buvo išaiškintas sėdėjo Vilniaus kalėjime trejus metus, dabar jau jo nebėra gyvo.

Skaityti daugiau: NESIPRIEŠINTI PRIEVARTAI NEGALĖJOM

Gen. E.Justo parodymai

(Tęsinys. Pradžia Nr.9)

6 klausimas Ką žinote apie agentus, kurie po galimo Lietuvos atidavimo liktų Lietuvoje kaip Vokietips agentai?

Iš pradžių tokiais agentais rūpinosi, kaip jau minėjau 47- 48 psl. (Justo atsiminimų.-past). abvero Kauno skyrius, kurio II srities darbas kaip tik apėmė šitą veiklą. Abvero tarnyba Rygoje vadovavo savalaikiam tokių agentų panaudojimui visoje srityje (Ostlande). Šis darbas prasidėjo maždaug 1942m. rudenį, arba tuo laiku, kai buvo prieita nuomonė, kad vokiečių frontas tolesnio ilgalaikio puolimo neišlaikys. Tais metais pradėti statyti užnugario pozicijų įtvirtinimai, kuriuos iki tol Hitleris buvo uždraudęs kaip silpnumo požymį. Vėliau užnugaryje buvo skersai statomi įtvirtinimai, iš kurių jau niekas negalėjo susidaryti aiškaus vaizdo.

Mano žinios apie tai, ką 6 klausimu noriu išdėstyti, paimtos iš buvusio Lietuvos ulonų pulko Alytuje kapitono Vilkutaičio, kuris vedė vokiečių kilmės moterį ir 1940 metais persikėlė į Vokietiją, tapo reicho vokiečiu. Vilkutaičio brolis, pėstininkų papulkininkis, liko lietuviu ir okupacijos metu buvo lietuvių pagalbinės policijos vado Špokevičiaus adjutantas Persikėlęs į Vokietiją, kapitonas Vilkutat (taip jis save vadino, kai tapo reicho vokiečiu) įstojo į Vermachtą ir tapo zonderfiureriu su leitenanto laipsniu. Maždaug 1942m. viduryje trumpam laikui jis buvo komandiruotas į karo lauko komendantūrą Kaune, kad sugrįžtų iš Dancigo (Gdansko) į Kauną. Per šį laiką Vilkutat tapo vokiečių rotmistru (kavalerijos kapitonai Vokietijoje vadinosi rotmistrais) ir buvo paskirtas į armijų grupę "Šiaurė" abvero karininku. Jis kiek atsimenu, buvo priskirtas 16- ajai armijai (galėjo būti ir 18-oji armija) ir jos įpareigotas asmeninių ryšių dėka šalia veiklos fronte užsiimti lietuvių savo tėvynėje Lietuvoje verbavimu: vokiečiams palikus Lietuvą, turėjo likti joje kaip vokiečių žvalgybos ir kontržvagybos (ND) agentas

Taigi tai buvo antroji tarnyba, kuri su ta pačia užduotimi dirbo Lietuvoje. Vilkutat 1942m. pabaigoje ir 1943m. dažnai kelioms savaitėms atvykdavo į Lietuvą, kad vykdytų savo užduotį. Kai sugedo Vilkutat šiam uždaviniui paskirtas iš kariuomenės motoparko personalinis automobilis, Vilkutat paprašė manęs priimti jį į mano automobilį, nes kitą dieną turėjau išvažiuoti, ir dar buvo laisva vieta. Kai aš tą dieną važiavau į Alytų, iki malūno netoli Prienų kartu vyko Vilkutat, kuris paprašė grįžtant jį vėl pasiimti.

Tokiomis aplinkybėmis aš paklausiau apie jo darbo rezultatus, kadangi iš Mongrovijaus, kuris tą patį darbą vykdė abvero tarnybai Rygoje, nieko apie šituos reikalus negirdėjau. Vikutat tiktai pasakė, kad šią užduotį labai sunku, beveik neįmanoma atlikti, nes šiuo metu reikia atkreipti dėmesį į daugelį momentų, kurie lemia griežtai neigiamą lietuvių nusistatymą Vokietijos atžvilgiu. Pirmas momentas- kad lietuviai tvirtai įsitikinę, esą jau pats galimo išėjimo iš Lietuvos faktas yra ryškus vokiečių silpnumo požymis. Antras momentas griežtai neigiamam nusistatymui yra labai blogas ir neteisingas vokiečių civilinės vadovybės. SD ir policijos elgesys su lietuviais per visą okupacijos laiką. Nors vermachtui ir būtų dar daug simpatijų, vis dėlto Lietuvoje stiprėja įspūdis kad Vermachtas nieko negali.

Skaityti daugiau: Gen. E.Justo parodymai

Apybraiža apie partizaną Antaną Kraujelį

Visas jėgas Tu paaukojai Laisvei,
Bet laisvo krašto Tu jau nematei.

(Iš Lietuvos partizanų dainos)

1965 metų kovo 31 dieną “Tiesa", o balandžio 2 dieną “Valstiečių laikraštis” bene pačiose nepastebimiausiose vietose smulkiu šifru išspausdino tokią žinutę:

Likviduotas banditas

Ilgą laiką Utenos rajone plėšikavo A.Kraujelis. Jis užpuldavo
žmones, reikalaudavo iš kolūkiečių duoklės.
Saugumo organai susekė plėšiką. Suimant A.Kraujelis
priešinosi ginklu ir per susišaudymą buvo nukautas.

Dvidešimt aštuoni žodžiai skirti ilgiausiai išlikusiam gyvam aktyviai veikusiam Lietuvos partizanui Antanui Kraujeliui-Pabaisai, Siaubūnui. Taip atvirai ir įžūliai meluoti mokėjo tik komunistai ir KGB, dar kartą parodę, kad neturi moralės ir nepripažįsta tiesos.

Tiktai artimieji ir savų apylinkių gyventojai žinojo, kas buvo paskutinis tautos rezistentas, kaip jis kovojo, kada ir kaip žuvo. Be abejo, A.Kraujelis buvo nepaprastas žmogus nes vien tik išbūti gyvam partizanui septyniolika metų jau savaime yra žygdarbis Atėjo laikas papasakoti visą tiesą apie šį taurų asmenį.

Utenos Molėtų ir Anykščių rajonų senesnioji karta dar gerai prisimena jį ir jo žygius. Kai kurie iš jų tapo legendomis, kuriose neatskiriamai susipynė tiesa ir žmonių išmonė. Čia galima rasti daug ką bendra su romantiškuoju žemaičių Tadu Blinda ir kasdieniškesniu Rickum, nes varguoliams jie buvo įsikūniję gėrio kovos su blogiu simboliai.

Renkant medžiagą šiai apybraižai, iš pradžių teko pasikliauti vien šeimos narių, kaimynų, į pažinojusių žmonių ir buvusio Utenos KGB viršininko pasakojimais. Pastarojo (ir panašių į jį) požiūriai nepasikeitę nė dabar. Jie apie Antaną kalba kaip anais laikais: buvo banditas, teroristas ir tt Vėliau pavyko susipažinti su paties A.Kraujelio ir jo žmonos bylomis, kita KGB archyvuose esančia medžiaga, tad vis labiau aiškėjo tikroji jo veikla. Žinoma reikėjo kritiškai žiūrėti į tai, kas rasta saugumo popieriuose, įvertinti KGB organų "objektyvumą". Paskutinių jo gyvenimo ir partizanavimo metų medžiagos yra nedaug. Be to, daugelio bylų lapai išplėšyti, tekstas išpjaustytas, matyt pabūgus, kad nebūtų išaiškinti išdavikai ir KGB kompromituojantys faktai. Kai kas gal ir išvežta Ne viskam užteko laiko, trukdė ir kitos priežastys, tačiau reikia tikėti, kad gal vėliau pavyks sugrįžti prie neišaiškintų klausimų.

Surašyta keturiuose tomuose A.Kraujelio byla sufalsifikuota tikra šio žodžio prasme. Aiškiai matyti, kad ji sudurstyta iš kitų partizanų, jų ryšininkų ir "bešališkų” liudytojų parodymų. Kaip jie būdavo išgaunami, nereikia aiškinti. Nieko daugiau nežinant ir tikint tokia medžiaga galima manyti, kad jis tikrai buvo plėšikas, žudęs taikius tarybinius žmones, terorizavęs juos, todėl vertas tik visuotinio pasmerkimo. Taip jis apibūdintas ir cituotoje laikraščių žinutėje. Tad tekalba tiesa gyvųjų lūpomis ir tikrais faktais.

Antanas Kraujelis gimė 1928 metais Utenos apskrities Aluntos valsčiaus (dabar Molėtų raj) Kaniūkų kaime. Šeima buvo nemaža be jo, šešios seserys (visos gyvena ir dabar). Tėvai turėjo 11,5 ha ūkį, gyveno skurdokai, nes žemė buvo nederlinga. Vėliau saugumiečiai stebėjosi, kad Kraujeliai, būdami iš vargingųjų, taip rėmė vadinamuosius “buožių sūnelius".

Motina mirė 1989 metais, sulaukusi Atgimimo pradžios, tarsi atpildo už sūnaus netektį, kai jau buvo aišku. jog Laisvė nebe už kalnų. Vargo ir kančių metai raukšlėmis išvagojo veidą, išseko jėgos, bet ji dvasiškai nepalūžo. O reikėjo atlaikyti dvigubą 15 metų tremtį, sūnaus žuvimą ir kitas negandas. Gaila, kad niekas neužrašė jos prisiminimų, nes ji galėjo tikrai daug papasakoti. Antanas mylėjo savo motiną kaip reta ir daug ką jai patikėdavo.

Tėvas Steponas jau sulaukė 90 metų tačiau yra kaimietiškai tvirtas ir nenustygsta be darbo, dažnai viršijančio jo jėgas.

Nors sakoma, kad tėvams savas vaikas visuomet pats geriausias, tačiau tėtis nė kiek neperdeda:

- Geriausias vaikas buvo: nei rūkė, nei gėrė, nei keikdavosi. Slapta vis slapta viską darydavo (bendravo su partizanais-A.Š). Kai, išeinant į mišką, mama labai verkė, prašė atleisti. Iš miško buvo du kartus atėjęs, išbučiavo abiem rankas.

Partizanas A.Kraujelis-Siaubūnas 1956m.

Skaityti daugiau: Apybraiža apie partizaną Antaną Kraujelį

Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai

Algis Kašėta

Buvusiame Lietuvos TSR valstybinio saugumo komiteto archyve išliko daug sovietinio represinio aparato nusikalstamos veiklos prieš Lietuvos gyventojus pėdsakų. Tai tūkstančiai sekimo ir baudžiamųjų bylų, sudarytų Lietuvos gyventojams, šimtai bylų su nuveikto darbo ataskaitomis ir kitų dokumentų. Tačiau ypatingą svarbą, tiriant vykdyto genocido faktus, turi dokumentai, kuriuose patys genocido vykdytojai nušviečia savo kolegų nusikaltimus, tai įvardindami kaip “tarybinio' arba “revoliucinio teisėtumo pažeidimus”. Tokių dokumentų išliko nedaug, kadangi budeliai nenorėjo palikti istorijai akivaizdžių savo veiklos faktų. Ir visdėlto milžiniškame archyve šis tas išliko.

Kodėl gi NKVD-MGB ir NKVD-MVD organizacijos, kurių darbo metodai buvo paremti smurtu ir fiziniu žmonių naikinimu kartais patraukdavo baudžiamojon atsakomybėn vieną kitą uolų savo darbuotoją? Tokius atvejus galima paaiškinti tuo, kad totalitarinėje valstybėje represinis aparatas turėjo griežtas darbo taisykles, kurių reikėjo paisyti. Todėl už pernelyg viešus ir akivaizdžius prievartos veiksmus ir “darbo metodų iškonspiravimą", darbuotojai buvo baudžiami. Tačiau tik tais atvejais, jei tie prievartos aktai buvo nesankcionuoti, mat MGB turėjo tam specialius nurodymus (instrukcijas), kurių pagrindu galima naudoti įvairias "fizinio poveikio priemones”- t.y kankinimus, tačiau tam reikėjo gauti leidimą arba nurodymą iš MGB vadovybės1. Dėl sankcionuotų, nors ir plačiai pagarsėjusių, baudžiamųjų akcijų. jų vykdytojams nebuvo ko jaudintis Čia geru pavyzdžiu gali būti Klepočių kaimo (Merkinės valsč, Alytaus apskr.) tragedija, kai 1944 12 24 NKVD kariuomenė ir jiems talkininkaujantys stribai sudegino gyvus arba sušaudė 12 šio kaimo gyventojų ir sudegino 21 sodybą2. Šie žiaurūs veiksmai buvo įvykdyti Alytaus apskrities valdžios prašymu3.

Būtent pirmaisiais pokario metais (1944-45m.) būta daugiausiai beginklių žmonių aukų.

Negailestinga kova su partizanais ir besislapstančių nuo prievartinės mobilizacijos vyrų gaudymas buvo gera priedanga įvairiems enkavedistų nusikaltimams. Tokie faktai įžvelgiami oficialioje Lietuvos TSR NKVD skyriaus kovai su ginkluotu pogrindžiu viršininko Burtlin'o 1946 02 26 pasirašytoje pažymoje, apie partizanų persekiojimą, kur nurodyta kad tarp 9777 nužudytųjų buvo 29 dezertyrai, 61 besislapstantis nuo mobilizacijos ir 56- "kitas kontrrevoliucinis elementas"4. Šie skaičiai neatspindi beginklių aukų skaičiaus, tačiau prisipažįstama kad tokios aukos buvo.

Skaityti daugiau: Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai

Daugiau įrašų...

  1. Linksma, kad pavasaris, skaudu, kad karas...
  2. LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 11 T. 1994 m. - Turinys, metrika
  3. BENDRAS DEMOKRATINIO PASIPRIEŠINIMO SĄJŪDIS 1946M. PABAIGOJE- 1948M. PRADŽIOJE
  4. Peslys

Subkategorijos

  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.

    Dzūkų rinktinės archyvas. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (tęsinys). J. Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. Kap. Domininkas-Jėčys (1896—1947). A. Statkevičius. Okupantų ir kolaborantų valdomoje Lietuvoje. VRM archyvo dokumentai

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 6 T. 1993 m.

    Partizano Dzūko dienoraštis. Padėties Dainavos apygardoje analizė. K. Savičius. Tautos pašauktas. P. Šiupaila. Laisvės kovų verpetuose. V. Voronavičius. Konsulas apie žuvusį brolį. (1941 m. birželio sukilimas). Apie PL sr. štabo likvidavimą ir S. Staniškio-Lito žūtį. Pokalbis su K. Stanaičiu. J. Jakavonis. Žiupsnelis prisiminimų. A. Rupšienė. Štuthofo įkaitai. V. Kašauskienė. Lietuvių laisvės kovos okupantų dokumentuose. N. Gaškaitė. Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1926—40 metais. Iš Dainavos ap. partizano Ikso užrašų knygelės.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 7 T. 1993 m.

    Žemaičių ap. Kardo (Kardų) rinktinės apžvalga (dok. rink.). S. Karalius, K. Budginas. Rezistencija Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. D. Kuodytė. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (pabaiga). Vyčių sąjunga (dok. rink.). J. Malūkaitė-Petkevičienė. Kardo rinktinės partizanai. R. Vaštokas. Žvilgsnis į genocidą iš visuotinės perspektyvos. A. Kliunka. Atmintis (V. Svilo netekus). „Kęstučio“ karinė organizacija. V. Gregoraitis. Iš VRM Informacinio centro archyvo. A. Anušauskas. Genocidas. MVD—MGB tardymo metodai. V. Ašmenskas. Lietuvos Tautinė Taryba ir jos veikėjai. Partizano St. Augusčio dienoraštis. V. Banienė. Komentarai „Kovų prisiminimams“

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 8 T. 1993 m.

    D. Kuodytė - Lietuvos Žalioji rinktinė. Visvaldas - LLKS Žaliosios rinktinės istorija 1944—1951. A. Malinauskaitė - Vytauto Didžiojo rinktinė. D. Kuodytė - KGB ir centrinės vadovybės kūrimosi pradinis etapas. V. Vyšniūnas-Aušrelė - Atsakinga užduotis. V. Pabikauskas - Raudonoji šmėkla. V. Telksnys - 16 lietuvių, pasmerktų lėtai mirčiai. Kas jie? V. Telksnys - Vienos Kauno rezistencinės spaudos grupės veikla sovietų ir vokiečių okupacijos metais. A. Bubnys - „Ginkluotos Kovos Sąjungos“ Kauno apgardėlės sukūrimas ir veikla 1940—1941. N. Gaškaitė - KGB veiklos metodai pokario metais

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 9 T. 1993 m.

    Dzūku grupės štabo veiklos dienoraštis. V.Vitkus. Karo inžinieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. E.Arbas-Arbačiauskas. Rezistentas - Kęstutėnų štabo viršininkas. J.Petraika. Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia. A.Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. 1945 metų kovas-spalis. S. Katauskas. Tik prisipažink. V.Baranauskas. Pradžia. Lietuviai okupantų vokiečiu akimis. Gen. E.Justo parodymai. N.Gaškaitė. Dainavos štabo išdavystė (pagal KGB dokumentus). N.Gaškaitė, A.Kašėta. Adolfo Ramanausko - Vanago sekimo ir arešto detalės. N.Gaškaitė. Specpriemonės KGB praktikoje. Mykolo Bandonio laiškai iš fronto

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 10 T. 1994 m.

    G.Vaičiūnas. Vyties apygardos istorinė apžvalga. Vyties apygardos Briedžio rinktinės štabo dokumentų rinkinys. K.Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. /istorinės apžvalgos metmenys/. A.Paulavičius. Iš mirties ateinu.../pokalbis su partizanu B.Juospaičiu/. B.Kemeklis. Nesipriešinti prievartai negalėjom. A.Šiukščius. Nenugalimas /apybraiža apie partizaną A.Kraujelį/. Gen A.Justo parodymai /tęsinys/. A.Kašėta. Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai. Linksma, kad pavasaris, skaudu, kad karas. /partizano B.Eglinsko-Sauliaus dienoraštis./

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 11 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Bendras Demokratinis Pasipriešinimo Sąjūdis 1946m. pabaigoje- 1948m. pradžioje. Nijolė Gaškaitė. Peslys. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 2 /istorinės apžvalgos metmenys/ Juozas Bogušauskas. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga. Vincentas Seliokas. Ar galėjau likti abejingas? Kęstutis Lakickas. Spaudos platinimas. Juozas Starkauskas. Buvusio LTSR VSK Archyvo 18-ojo fondo dokumentų rinkinys. Skirmanto žūtis. Nijolė Gaškaitė. Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai. Dalius Stancikas, Inga Bogomolovaitė. Vyskupo Vincento Borisevičiaus tardymas ir žūtis. Algis Kašėta. Dvasininkijos auka pokario metais. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose. Pokalbis su pulk. Kaziu Škirpa ("Lietuvių dienos"). Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos spauda.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. Algis Kašėta, Dalia Kuodytė. Partizanų periodinė spauda. V.Rudienė. Tų rūmų lenkiamės. J.Žičkus-Širšė. Istorija, žmonės, likimai. Gaurės užpuolimas /užrašė V.Almonaitis/ N.Nausėdaitė-Rasa. Ne vien duona gyvi. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-42m. dokumentuose. Nepalaužtas. Kazimiero Palčiausko atsiminimai iš vokiečių okupacijos laikų. Agentų smogikų grupių veiklos bruožai (dokumentų rinkinys, parengė J.Starkauskas). Nijolė Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje. Žemaitijos partizano dienoraštis. 

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 13 T. 1995 m.

    Dalia Kuodytė. Kęstučio apygardos kūrimasis. Kun. Robertas Grigas. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Juozas Bagušauskas. Jaunimo organizacija "Laisvę Lietuvai". Juozas Bagušauskas. Partizanų antspaudai. Jonas Žičkus-Širšė. Ir vėl prisiminimų nuotrupos. Jonas Gaidauskas-Breivė. Batakių (Bijūno) valsčiaus OS vado prisiminimai. Įsiveržimas į Batakius (užrašė Vytenis Almonaitis). Algirdas Mocius. Kelias į Tėvynę. Joana Dijokaitė-Kerežienė. Dvasios palaužti nepajėgs. Nijolė Gaškaitė. Partizanų vadas Jonas Žemaitis. Nijolė Gaškaitė. Lietuvos okupacija: suėmimai ir tardymai. Juozas Starkauskas. Agentas Kirvis-Balandis. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Žemaitijos partizano dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m.

    Lietuvos Laisvės Armija ir jos reikšmė pokario pasipriešinimui. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys. Pasipriešinimas sovietiniams okupantams Zarasų krašte 1944-1945m. Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynės. Antisovietinio pasipriešinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m. Iš 4-osios Vėtravo divizijos veiklos 1950 metais. Čekistų žvalgybininkų pažyma apie Lukiškių kalėjimą. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Juozas Kojelis. Leitenantas Adolfas Eidimtas. LLA Žemaičių legionas. Adolfo Kubiliaus grupė. Su Adolfo Kubiliaus parašiutininkais. Generolas leitenantas Motiejus Pečiulionis. Savisaugos batalionų karių laiškai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 15 T. 1995 m.

    Algis Kašėta. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo ištakos Dzūkijoje. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys (Parengė Dalia Kuodytė). Algis Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais. Nijolė Gaškaitė. Keli štrichai Jono Deksnio portretui. Diana Varnaitė. Okupantai bijojo jų net mirusių. Iš 4-osios Vetrovo divizijos veiklos 1950 metais (Parengė Juozas Starkauskas) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia. Kai kurie pasipriešinimo bruožai 1941-1942m. dokumentuose. Parengė Kęstutis Kasparas. Jonas Pajaujis. Vietinė rinktinė. Atgarsiai (atsiliepimai į LKA Nr. 11 publikaciją). Tamsūs laikai. Kroatijos politiniai kaliniai 1918-1991m. Pranas Veverskis. Kazys Veverskis-Senis (1913-1944). Liudvikas Raudonis. Žemaičų Legiono štabas A.Kubiliaus grupė ir Markulio tinklai. (Užrašė Zenonas Jaška). Z.Jaškos pastabos apie LLA Žemaičių Legiono štabo (Kubiliaus grupė) veikla. Savisaugos batalionų karių laiškai(Parengė Rimantas Zyzas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 16 T. 1996 m.

    Laimonas Abarius. Lietuvos partizanų Šiaurės Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945-1952m.) Artūras Vaitekaitis. Valstybės vizija pasipriešinimo dokumentuose ir spaudoje (1940-1952m.) Dalius Stancikas. NKVD kovos prieš Bažnyčią metodai 1940-1941m. Nepataisomas. Trys kunigo Alfonso Svarinsko bylos. (Parengė Dalius Stancikas.) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia: kadrų klausimu 1944-1945m. KGB pastangos 1989-aisias. (Parengė Dalius Stancikas) Atgarsiai (atsiliepimas į LKA Nr.11 publikaciją). Juozas Kojelis. Okupantų teroro įtaka partizanų kovai.(Jugoslavijos pavyzdys). ( Parengė Kęstutis Kasparas) Anelė Dručkutė-Siniauskienė. Brolių keliais. Algirdas Šiukščius. Paskutinis partizanas. Žvejo Kazio Jurevičiaus dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 17 T. 1996 m.

      Algis Kašėta. Dainavos apygarda. (Ginkluoto pasipriešinimo pradžia) Juozas Bagušauskas. Jaunimo antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1960 metais. Nijolė Gaškaitė. Ką sako partizaninio karo statistika. Leipalingio partizanų palaikų perlaidojimas 1991 m. Juozas Starkauskas. Stribai. Antanas Suraučius. Žaliojoje rikiuotėje. Marija Kruopienė. Lietuvos partizanų veikla Pietų Dzūkijoje. J.Mirijauskas. Kalniškės mūšis (1945m. gegužės 16d.). Panaros kautynes prisiminus. (1947m. p.Raganiaus atsiminimas). Kajetonas Karčiauskas. Negaliu nutylėti... J. ir B. Vailionytės. Vailionių šeimos likimas. Rankraščiai nedega. (Parengė Nijolė Gaškaitė). Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. (Parengė Vytautas Krikščiūnas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 18 T. 1996 m.

    Kęstutis Kasparas. Į tėvynę - iš dangaus. Juozas Matusevičius. Jurbarko partizanai irJungtinė Kęstučio apygarda. Nijolė Gaškaitė. Partizanų mirties nuosprendžiai: prasimanymai ir tikrovė. Vytautas Bukauskas. Alma mater auklėtiniai kovos sąjūdyje. Diana Varnaitė. Ar tikrai nereikia ieškoti kaltų dėl pastato Gedimino pr. 40, Vilniuje, išniekinimo? Ag. Petrausko-J.Deksnio veikla septintajame dešimtmetyje. Juozas Starkauskas. Lietuvos partizanų požiūris į sovietinius rinkimus. Juozas Starkauskas. Lietuvos Laisvės Armija. Ištrauka iš Karolio Drungos-J.Valiulio 1944-45m. atsiminimų. Algis Šertvytis. Laisvės keliu. Ona Mockutė-Šimoliūnienė. Dirbome Lietuvai. Z. Kašeliauskas. Kybartų šeimos tragedija. Leitenantas Adolfas Eidimtas (Parengė Povilas Raila). Vida Kasperavičūtė-Tereikienė. Šviesus tėvelio paveikslas(Juozo Kasperavičiaus atminimui). Elvyra Lukoševičūtė-Narutienė. Partizano Vytauto Lukoševičiaus - Lizdeikos gyvenimas ir kova. Giedrė Tamulevičiūtė. Gyvenimo kelias (Mano senelis Jonas Tamulevičius pasakoja). Deimantas Sidorenko. Paskutinė Kovos diena.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 19 T. 1996 m.

    N. Gaškaitė. Jaunimo pasipriešinimas ir jo slopinimas šeštajame-septintajame dešimtmetyje. D. Varnaitė. Šiandien - žinybų susirašinėjimas, ateityje - archyviniai dokumentai. J.Starkauskas. Pokario Lietuva čekistų dokumentuose. E. Grunskis. Sovietinių "liaudies gynėjų" (stribų) Lietuvoje istoriografija. J.Matusevičius. Lietuvos kolonizacija 1940-1941 metais. V.J.Rimgaila. Palangos gimnazijos 1945-1948m. pogrindis ir pogrindininkų likimai. B.Merkys. Iš pogrindžio metų Šiauliuose. V.Gurskis. Kelmės pogrindininkai. Šilalės krašto partizanai 1947-1948m. /Parengė V.Almonaitis/. J.Žičkus. Kankinių kapinaitės Skaudvilėje. Likau amžinai skolinga /Užrašė Jadvyga Bartašienė/. J. Būda. Kaliniai Rytprūsiuose. O.Vanagaitė-Lapinskienė. Mūsų jaunystės dienos. A.Šertvytis. Taišetlago džiunglėse. P. Girdzijauskas. Dialogai su profesoriais ir NKVD.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 20 T. 1997 m.

    Ulevičius B. Jos mylėjo Tėvynę. Žaliosios rinktinės archyvo dokumentai. Juknevičius B. Žaliosios gimimas ir žūtis. Raseinių krašto partizanai ryšininkų prisiminimuose/F.Tiškus. Jokimaitė-Valantinienė S. Paskutinis kpt.Juozo Čeponio prieglobstis. Malinauskailė-Bakutienė E. Ramybė baigėsi. OS ryšininkas Bronius Laurinavičius prisimena. Du laiškai/P.Sabonaitis, A.Dabašinskienė. Dirmauskaitė-Latožicnė B. Radau juodą kaspiną. Matuzas P. Kovojo ir spausdintas žodis. Molavėnų mūšis. Tylaitė-Sakalauskienė B. Ilgas ir sunkus kelias i laisvę. Svėdasų partizanai/V.Valunta. 1941 m. sukilimui pažymėti. Atstopas F. Apie 1941 metų birželio sukilimą Papilės valsčiaus Klaišių apylinkėje. Kasparas K. Teorinė pasipriešinimo samprata ir klasifikacija.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 21 T. 1997 m.

    Svėdasų partizanai (2) / sudarė ir parengė Vytautas Valunta. Indrašius S. Nematomais takais. Lauciūtė G. Per auką tėvynė laisva tepaliks. Litinskas A. Negalėjom likti nuošaly. Čelutka-Nemunėlis L. Mano jaunystės vargai. Palangos gimnazijos 1945-1948 m. pogrindis ir pogrindininkų likimai (2)/sudarė V.Rimgaila. Daukšaitė-Aleksonienė R. Žvilgsnis į praeitį. Jurevičiūtė M. Apie Palangos kuopą. Paškonis A. Marijampolės karo mokyklos kariūno likimas. Prajeraitė-Stankevičienė E. Turėjome gyventi. Pociūnas R. Paminklas tremties ir laisvės kovų aukoms.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 22 T. 1997 m.

    Povilas Vaičekauskas. Ne sau šviesą liejom. Veronika Gabužienė. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. Kęstutis Balčiūnas. Zanavykuos narsuoliai. Juozas Skaržinskas-Dramblys. Tikėjome Lietuvos laisve. Anelė Devyžytė-Marcinkevičienė-Klajūnė. Juodi debesys virš Dzūkijos. Pirmasis Radviliškio partizanų rinktinės vadas Juozas Šereiva-Arvydas. Valerija Alksnytė-Šereivienė. Viskas atiduota Lietuvai. Antanas Gintautas Bružas. Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinė. Antanas Gintautas Bružas. Kaip buvo sekamas, suimtas ir tardomas Povilo Lukšio rinktinės vadas Antanas Ragauskas-Ragelis. Algirdas Šiukščius. Vaikinas nuo Dubingių.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 23 T. 1997 m.

    Vincas Žilys. Pirmąkart širdį atveriant. Bonifacas Ulevičius. Vadu gimstama. Tauro apygardos štabo ir Bendro Lietuvos Pasipriešinimo Sąjūdžio Vadovybės dokumentai (Antano Baltūsio-Žvejo vadovavimo periodas). Parengė Bonifacas Ulevičius. Labanoro girios partizanai. Parengė Vylenis Almonaitis. Antanas Valiūnas. Pabiržės partizanai. Irena Lukoševičiūtė-Žemaitienė. Eržvilko partizanai. Jončių šeimos tragedija. Jurgis ir Jonas Šinkūnai. Antanas Šimėnas. Vorkuta 2

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 24 T. 1998 m.

    Balys Gajauskas. Okupuota Lietuva. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio partizanai. Stasė Gedvilaitė-Andriulienė. Mūsų šeimos likimas. Vytautas Dambrauskas. Šiluvos rezistencinės organizacijos įsijungimas į LLA. Kazytė Rašimaitė-Stankienė. Kur jų kapai, Viešpatie? Leitenantas Ignas Šapkūnas. Apie Šatrijos rinktinės partizanus/Parengė Zenonas Jaška. Apie Alkos rinktinės partizanus/ Parengė Zenonas Jaška. Stasė Stanienė-Danilevičienė. O būdavo visaip. Albertas Gargasas. Apie LLA Žemaičių apygardos 43 štabo susikūrimą ir žūtį. Adolfas Preibys. Kardo rinktinė Markulio naguose. Severina Markaitienė. Mūsų partizaninis gyvenimas. Stepas Stepanavičius (Stasys Juodkazis). Kaip sušaudė partizanus. Edmundas Barkauskas. Marijampolės kariūnai. Antanas Gintautas Bružas. 1946 metų Kalėdos Labūnavos dvaro bokšte. Jonas Venckevičius. Palemono partizanų žūties 50-metis. Petras Girdzijauskas. Trečiasis Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilavičius-Vidmantas. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Angelė Stučkienė. Spąstai. Balys Juknevičius. Nuo Birutės kalno.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 25 T. 1999 m.

    Patarimai, kaip laikytis tardymo metu. Mindaugas Luobikis. Partizanų statutai. Edvardas Guoga-Glaudys. Išėjo broliai tėvynės ginti. Bonifacas Ulevičius. Kapitono Jurgio Valčio laisvės kovotojai Šakių aps. Leonas Pališkis. Pašventę jaunystę už laimę Tautos. Juozas Puslys. Dievo ir tėvynės meilės vedami. Janina Vytautė Januškienė. Nulaužti ąžuolai... Antanas Baužys. Plungės gimnazistai laisvės kovoje. Alfredas Jonušas. 1941 m. birželio 25 d. mūšis prie Biržulio ežero. Antanas Dundzila. Jaunime Budėk! Jonas Venckevičius. Stipresni už mirtį. Petras Girdzijauskas. Prisiminimai iš Mordlago

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m.

    Partizanų statutai Parengė Mindaugas Luobikis. Balys Gajauskas. Laiškai iš Kučino. Albina Treigytė. Toks mano likimas. Kęstutis Lakickas. Amžina šlovė didvyriams! Pijus Krušinskas. Pakaunės partizanai. Laisvės kovos ir tragedijos Biržų rajone. Parengė Erena Aukštuolienė. Janina Jalinskaitė-Kluonienė. Kovok! Juozas Matusevičius. Sovietinės valdžios ir okupacinės kariuomenės padaryta žala lietuvių kultūros paveldui 1940-1941 metais. Bonifacas Ulevičius. Kario dalia. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Petras Girdzijauskas. Kęstutėnų patriarchas. Vidmantas Vitkauskas. Dar viena knyga apie Pasipriešinimo metus. Naujos Laisvės kovų archyvo bibliotekos knygos.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 27 T. 2000 m.

    Albinas Milčiukas-Tigras. Siekiant laisvės. Dienoraštis. Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė-Kuosa. Buvome pasiryžę mirti. Stefa Jakubonytė-Jakubonienė. Stiklo būrys. Elena Bisturytė-Budrienė. Žemaitkiemio apylinkės Valų kaimo partizanai. Stasys Valaikis. Žuvo už Tėvynę. Kotrina Kilienė-Brodulskaitė. Partizanų ir rėmėjų šeima. Kunigas Jonas Burneika. Stasys Valaikis. Vytautas Strazdas-Bebras. Antanas Jakutis. Apie Rapolą Jakutį. Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė. Paskutinis susitikimas su tėveliu. B rinktinės (Plieno) partizanų sąrašas. Petras Girdzijauskas. Juodgirio mūšis. Elena Kreivėnienė. Lašų sukilimas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 28 T. 2000 m.

    Apie pirmąsias Kėdainių krašto partizanų kautynes. Mūšis Valatkaičių pelkėje. Povilo Ligeikos prisiminimai apie brolį Antaną-Perkūną. Liongino Meškausko - Sakalo prisiminimai. Žudynės Ruseinių kaime. Labūnavos kautynės ir po to sekę išdavystės. Birutės būrio vadas Antanas Kvedaras-Tautvydas ir jo partizanai. Juozas Paliūnas-Rytas. Jo veikla, sekimas ir žūtis. KGB agentai, informatoriai, skundikai. MGB agentai: išdavystės ir bausmės. Kalėjimuose ir lageriuose

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 29 T. 2001 m.

    Petras Vėlyvis, Vytautas Vyšniauskas. Prieš smurtą ir priespaudą. Partizanai Žuvinto paliose 1944-1951 m. Partizaninis sąjūdis Salamiesčio apylinkėse. Parengė Vygintas Dragūnas. Bronislavas Latvys. Žvyruotas kelias. Marija Tarvydienė. Apie brolį Stanislovą-Lapą ir mus visus. Celestinas Ajauskas, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Adomas Lukaševičius. Partizanų vadą Antaną Bakšį-Germantą prisiminus. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio (Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės) partizanai. Antanas Valiūnas. Kelionė į Nežinią. Antanas Gintautas Bružas. Mato Mažeikos šeimos ir sodybos Ruseinių kaime sunaikinimas. Antanas Gintautas Bružas. Partizanai broliai ir seserys Lisiai. Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. Pranas Petkevičius-Kariūnas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 30 T. 2001 m.

    Petras Girdzijauskas. Laisvės gynėjas. Petro Paulaičio biografijos bruožai. Balys Gajauskas. Nuteisti už Lietuvos nepriklausomybės siekimą. Doc.Kazys Strazdas. Balninkiečių rinktinės Nikodemo Liškausko-Beržo būrio laisvės kovos. Gražina Marija Stanionytė-Zujienė . Komunizmo nusikaltimai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijai. Stasys Mačiulis. Keturių valandų mirties šokis. (Tankų ataka). Už Lietuvą atidavė viską. Iš partizano Liudo Sudeikio prisiminimų. Parengė Zuzana Stunžėnienė. Petras Čepkauskas. Čepkauskų šeima. Augustinas Švenčionis. Skleidęs šviesą. Andrius Rondomanskis, Kęstutis Pluščiauskas. Lietuvos Laisvės Armijos politinė mintis ir valstybinė idėja. Zigmas Juozas Tamakauskas. Jaunimo tautinės savimonės pasireiškimas sovietinės okupacijos metais. Andrius Dručkus. Paminėta Vytauto apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario žūtis. Adomas Bartusevičius-Narsuolis. Parengė Vilija Jakučiūnaitė. R.Strazdas. Apie ltn. Mykolą Kazaną ir kitus.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 31 T. 2002 m.

    Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Žemaičių priesaika: partizanų vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ir jo kariai. Mečislovas Vitkus. Nepriklausomybės atgavimo keliu žengiant. Marta Vyšniūnienė. Partizanų ligoninės seselė. Eugenija Ivanauskaitė-Ennukson. Tvirtai pasiryžęs apginti tėvynę. Vladas Meškauskas. Jurbarko partizanai. Dar kartą apie kpt.Juozą Čeponį. Parengė Feliksas Tiškus. Angelė Laurinavičiūtė-Dabašinskienė. Mane vadino Rūta. Doc.Kazys Strazdas. Lietuvos laisvės kovos ideologas. Elena Pakalniškytė. Išėję nesugrįžta. Vladas Meškauskas. Mes - "lagų" žmonės. Balys Juknevičius. Liudija grįžę. Tamara Grigorjeva. Balchašlago kaliniai. Humoristinės partizanų dainos ir eilėraščiai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 32 T. 2002 m.
     
    Eugenijus Ignatavičius. MES NEBUVOME BĖDOS VAIKAI. Apmatai partizanų vado Juozo Kasperavičiaus portretui. Petras Girdzijauskas. Paskutinė Kęstutėnų užduotis. Danutė Jarmalaitė-Pauliukonienė. AUDRŪNAS. Kęstučio apygardos štabo narys, mokytojas Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Šarūnas, Briedis, Audrūnas. Petras Girdzijauskas. Kankinė-didvyrė Onutė Preilauskaitė. Albinas Raudonis. Akmenyje iškaltos penkios pavardės. Jonas Žičkus. Neįvykdyta užduotis. Petras Girdzijauskas. Batakių būrio vadas Jonas Strainys-Saturnas. Petras Girdzijauskas. Kadagio kuopos, būrio vadas Antanas Jonikas-Rolandas, Liutauras, Daktaras. Petras Girdzijauskas. Pirmasis Paupio būrio vadas Kazys Tamulis-Kulkys, Senis. Petras Girdzijauskas. Paupio būrio ir rinktinės štabo apsaugos grandies vadas Jonas Starkus-Maželis. Antanas Kisielius-Mikutis. Pavidaujo būrio vadas Telesforas Kisielius-Bitinas. Petras Girdzijauskas. Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Stoškus-Raila. Antanas Kisielius-Mikutis. Lydžio rinktinės pirmosios (Kadagio) kuopos vadas Gaudentas Kisielius-Tomas, Arėjas. Doc.Kazys Strazdas. TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS. DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA. Prisiminimus parengė Salomėja Užupienė-Rūta. Apie Taparauskus. Eugenijus Taparauskas. LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE. Prisiminimus parengė Erena Aukštuolienė. Juozas Matusevičius. Nepriklausomos spaudos naikinimas ir sovietinės informacijos priemonių kūrimas 1940-1941 m. Partizano eilėraščiai. Parengė Rimvydas Racėnas.
     
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 34 T. 2003 m.

    Arvydas Anušauskas. Pratarmė. Česlovas Kavaliauskas. Norilsko sukilėlių himnas. Bronius Zlatkus. Norilsko Vyčiai. Lietuviai Norilsko lageriuose. Kazimieras Vezbergas. Šiaurės vėtrose. Vytautas Kaziulionis. Kruvina kelionė pragare. Irena Martinkutė-Smetonienė. Pasipriešinimas GULAG’e. Ala Makarova. Norilsko sukilimas. Kodėl 1953-iųjų metų vasaros įvykius Norilske mes vadiname „sukilimu“?  Edvardas Burokas. Išsilaisvinimo kovų pėdsakais. Edvardas Svilainis. 1955 m. streikas Vorkutos 40-ojoje šachtoje. Juozas Butrimas. Rečlagas. 1953 m. streikas Ajač Jagoje. T. Romankova. 1953-iųjų kruvinasis rugpjūtis. Bronius Zlatkus. Kengiro sukilimas. Vytautas Kaziulionis. Kaip mes buvome šaudomi. Eugenyus Ignatavičius. Pogrindis spygliuotų vielų užtvarose. Vincas Gurskis. Laisvės šūksniai prie Balchašo.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 35 T. 2003 m.

    Jonas Petkevičius, Vytautas Urbikas. Mirti buvo per anksti. Zenonas Rombergas. Prisiminimai apie LLA narių apmokymą vokiečių žvalgybos daliniuose 1944-1945 m. Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros (Žalgirio) būrio partizanų likimai. Ona Lešinskaitė-Akacija. Mano partizaninis kelias. Petras Girdzijauskas. Kovos tikslas - laisvė ir nepriklausomybė. Aurelija Malinauskaitė. LLA Vyties (Vytenio) rinktinė. Petras Girdzijauskas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo vadas Vladas Gečas-Tonis. Doc.Kazys Strazdas. Jono Čereškos šeimos tragedija. Gražina Zujienė. Dr.Antanas Garmus ir Lietuvos Raudonsis Kryžius pirmosios sovietų okupacijos metais. Bronius Valaitis. Tie metai juodi... Kengyro sukilimas. Sofija Dargužytė-Graužinienė. Tremtyje. Andrius Rondomanskis. Ad majorem LLA gloriam. Dr.Vincas Žilėnas. Gydytojas, pamynęs žmoniškumą!

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 33 T. 2003 m.

    Partizano mintys apie demokratiją. Parengė B.Šidlauskienė. Vaidoto grupės nežinomo partizano dienoraštis. Vaidoto grupės partizano Broniaus Vasiliausko-Bevardžio dienoraštis. Parengė B.Ulevičius ir H.Rimkus. Antazavės mūšis; Nežinomo partizano užrašai. Parengė K.Kasparas. Jonas Žičkus. Dar kartą apie Petrą Paulaitį. Petras Girdzijauskas. Dar kartą apie Petrą Paulaitį ir jo laiškus iš Dubravlago. Petro Paulaičio laiškai Nijolei Sadūnaitei. Algirdas Radzevičius-Lapas. Mano jaunystės metai. Algimantas Morkūnas. Šeimos likimas. Bonifacas Ulevičius. Viltis žūsta... paskutinis. Kazys Strazdas, Linas Šmigelskas. Alfonsas Saugūnas-Žaibas. Jonas Ančerevičius. Vladas Kuročka-Dūdelė. Balys Gajauskas. Tolimoji Inta. Anelė Karkauskaitė. Martynas Karkauskas-Dievaitis. Polė Karkauskienė-Dievaitė. Birutė Baronienė. Pranas Pavilonis. S.K.Žemaitis. Juozas Grušys-Žilvinis (1915-2002).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 36 T. 2004 m.

    Janina Semaškaitė. SKAITYTOJUI IR MANO HEROJAMS. JUOZAPAS FRIČAS IR "JUTIS" KELIAI. Kazimieras Kalpokas. MANO LAIKAS - KARIO LIKIMAS. Konstantinas-Kostas Jasinevičius. KAM SKAMBĖJO LAISVĖS VARPAS. Feliksas Mažeikis. AR ĮAMŽINSIME JŲ VARDUS?. Povilas Mateikis. KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS. Anelė Varnaitė-Paškevičienė. MIRTIES KELIAIS Į POŽEMIO MIESTĄ. Bronė Pupeikytė-Birutė. BALTO RŪKO SKRAISTĖ. Antanina Masteikienė. LAUMĖS JUOSTĄ MAŽYLIUI ĮDĖJO. Bronė Kaselienė-Našlaitė. RYŠININKĖ. Alma Poškaitė. MUMS REIKIA SUSITIKTI. Česlovas Kazakevičius. KALVIO SŪNŪS. Zenonas Liutkus. KUO GYVENO LAGERIŲ IMPERIJA. Onutė Akelaitė. VAKARAI SU ONUTE. Liudvika Marūnienė. ŠIAURĖS GOLGOTA. Stasys Untulis. MEILĖS IR ILGESIO EILĖS TĖVYNEI.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 37 T. 2005 m.

    Pranas Aidukas. Ilga kelionė namo. Veronika Aleliūnaitė-Bernatonienė. Gyvoji istorijos ašara.  Dienoraštis apie 1944-1946 m. Panevėžį. Laiškų knyga. Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys 1946-1954 m. Leonas Juškevičius. Autoportretas artimiesiems. Antanas Mozeris. Su partizanais. Kazimieras Algirdas Pečiukonis, Aurelija Griciūtė. Prisiminimai apie partizaninę veiklą ir lagerinę kančią. Jonas Strumskis. Parengė Zuzana Zimaitienė.

  • Laukit, sugrįšim laisve nešini

    ANDRIUS DRUČKUS