GAURĖS UŽPUOLIMAS

Vladislovas Jonča

Papasakojo Eugenijus Jonča, s.Prano, g.1930m., gyvenantis Gaurėje, Tauragės raj. (Užrašė Vytenis Almonaitis, 1991m.)

 Berods 1945 metų lapkričio mėnesį Gaurę užėmė partizanai. Veikė Rolando būrys ir dar vienas. Nušovė stribus Marcinkų, Bastį, Stulginską, taip pat milicijos viršininką, partorgą. Tris stribus- Joną Ringailą, Juozą Pranckaitį ir Augaitį- išsivedė su savim į mišką. Miestelį užėmė naktį, o išvažiavo tik 10-11 valandą. Jautėsi drąsiai, nes ant visų kelių stovėjo sargyba, o telefono linijas nukarpė. Sudegino visus dokumentus, pasiėmė stribų ginklus, viską, kas buvo parduotuvėje.

Manau, čia daug mano pusbrolio Vladislovo Jončos-Vaidoto iniciatyvos. Jis tuo metu dirbo valsčiuje sekretoriumi, o tuo pačiu rėmė partizanus. Jis 1925 metų gimimo. Partizanauti išėjo 1946m. žiemą. Su būriu nevaikščiojo, lyg prie štabo buvo priskirtas. Šiaip labai drąsus buvo. Žuvo 1946m. spalio 13d. Šiauriškių kaime (į šiaurės vakarus nuo Kunigiškių).

Buvo atvežtas į Gaurę, o kur užkastas- nežinom. Simboliškai jo vardas užrašytas ant kapo Pašaltuonio kapinėse, kur palaidotas jo brolis, taip pat partizanas Kleopas Jonča-Balandis.

Eržvilko partizanai: iš kairės 2-Stasys Plienaitis-Valdemaras, 3-Izidorius Mockus, 4-Jonas Stoškus-Eimutis, 6-Stasys Mockevičius. Sėdi Jonas Nuobaras-Lyras (vėliau tapęs išdaviku ir agentu-smogiku).

Eržvilko partizanai: 1- Stasys Plienaitis - Valdemaras, 2- Izidorius Mockus-Rikas, 3- Jonas Stoškus-Eimutis, 4- Stasys Spudvilas

Papasakojo Danielius Šimkus, s.Prano, g.l929m., gyvenantis Stirbaičių km.. Gaurės apyl. Buvęs partizanų siuvėjas, nuteistas 25 metams.

(Užrašė Vytenis Almonaitis, 1991m.)

Tiksliai neatsimenu, berods 1947m. partizanai užėmė visą Gaurę. Tuo metu valsčiuje dirbo toks Vladislovas Jonča Tai jis čia viską organizavo. Jį po to pradėjo tardyti, ir jis išėjo į mišką, kurį laiką net būrio vadu buvo.

Partizanai užėmė įstaigas, parduotuvę, o stribus tai, prisirišę prie vežimo, išsivežė.

Kiek žinau, puolime dalyvavo Jonas Stoškus iš Rudžių km. (jam tuo metu gal 38 metai buvo). Izidorius Mockus (taip pat iš Rudžių km.). Kutanauskis, lyg iš Naujininkų km. (jis vokiečių laikais buvo policininku).

Papasakop Stasys Plienaitis- Valdemaras, g.1913m. Pocaičių km., Eržvilko valsč, gyvenantis Kaune.

(Užrašė Vytenis Almonaitis. 1993m.) Matyt, tai buvo 1946m. rudeni. Tuomet buvau Antano Joniko-Daktaro-Rolando būryje. Pagal vado slapyvardį mus ir vadino Rolando būriu. Laikėmės daugiausia Purviškių miškuose (todėl kartais mus dar ir Purviškių būriu vadindavo). Tas būrys pradėjo organizuotis, kai į mišką išėjo toks Mockus iš Purviškių (prie vokiečių jis tarnavo policijoj), o prie jo prisidėjo A.Jonikas, būsimas vadas. Be jų, manęs, būryje kovojo Vytas Gužas-Mindaugas (prieš tai Paparčių kaime tragiškai žuvusio būrio vadas). Bronius Jukna (buvęs stribas), Petras Jackys, Povilas Jackys (minėtojo brolis, jį vėliau patys partizanai sušaudė). Jonas Stoškus-Eimutis iš Rudžių km. Izidorius Mockus iš Rudžių km. Kukanauskas-Žaibas,Dikas, kilimo nuo Pašaltuonio (jis prie vokiečių policijoj tarnavo). Pranas Undraitis-Paganinis (mūsų virėjas ir. beje, labai geras), dar vienas partizanas nuo Šimkaičių. Būryje buvo ir trys parašiutais nuleisti partizanai: Antanas Liesis-Dikas, Bronius Liesis (broliai, berods, Saulės gimnazijos direktoriaus vaikai). Jeronimas Budnikas (jis vėliau greit legalizavosi). Tai tie vyrai ir ėmė Gaurę. Tik P.Undraitis ir J.Budnikas operacijoje nedalyvavo, laukė miške. Pastarasis tai pirmiausia todėl, kad neturėjo gero apavo, tik kažkokias kurpes. Pagalbon buvo pasitelkti dar du vyrai iš Pavidaujo būrio- broliai Juozas Kisielius-Gerviukas ir Antanas Kisielius-Mikutis (gyvena Kaliningrado srityje). Tų pavidaujiškių gal ir daugiau būtume paėmę, bet jie turėjo savo užduotį- kitą dieną ėmė Girdžius.

Pulti Gaurę mūsų vadui, matyt, buvo tiesiog įsakyta. Pradžiai sudarėm veiksmų planą. O jis buvo toks- nueisim ryte, kai prie stribų būstinės nueina sargyba (naktį du visada patruliuodavo). Keturiese pulsim stribų būstinę, du užims tiltą per Šešuvį (kad atkirstų kelią į Tauragę), du uždarys kelią į Eržvilką, trys užims valsčiaus pastatą, du likviduos komunistus Pranskaičius, du Gaurės kapinėse globos sužeistuosius, du nukirps telefono į Tauragę laidus. Taip visi mes (iš viso mūsų buvo apie 15 vyrų) turėjome savo užduotį. Ženklą puolimui (iššauti raketą), turėjo duoti tie. kurie bus prie Šešuvies tilto, nes jiems toliausiai eiti.

Rytas buvo ūkanotas, todėl kiek nusimušėm nuo kelio ir, matyt, ne visai numatytu laiku atėjom. Iššovė raketa ir visi puolėm. Vadas, aš, abu Jackiai puolėm stribų būstinę. Pribėgom per daržą ir pradėjom šaudyti į namą. Mums talkino Bronius Jukna kuris pasistatė savo kulkosvaidį ant gatvės ir taip pat atidengė ugnį į stribų būstinę (jis, kaip buvęs stribas, gerai žinojo, kur ji yra). Sargyba prie būstnės kažkodėl dar buvo (gal per anksti atėjome), bet po pirmų šūvių metė ginklus ir pabėgo (vienas iš tų dviejų sargybinių vėliau tapo partizanu, Mockaitis toks). Iš pradžių iš būstinės atsišaudė, bet dauguma jų buvo sužeisti. Norintiems leidom iš pastato išeiti. Išėjo trys ar keturi. Jų į nelaisvę neėmėm, sušaudėm vietoje. Po to atidarėm langines ir primetėm į būstinę granatų. Taip išmušėm likusius. Tada A Jonikas įėjo į pastato vidų. Žiūri- nieko gyvo, tik kelių stribų lavonai. Vis dėl to vienas jų, toks rusas Popovas, pabėgo. Kai aptilo šaudymas, jis šoko per langą ir ėmė bėgti. Jukna Bronius į jį šovė, bet nepataikė. Tada jis, aš ir dar vienas partizanas (tas nuo Šimkaičių) puolėm vytis. Popovas atsišaudė iš pistoleto ir tą partizaną nušovė (jis vienas per puolimą ir žuvo). Pagaliau tas rusas įlindo į pastatą, kuriame buvo karšykla, į virtuvę. Viena moteriškė iš karšyklos pirštu parodė- rūsyje jis. Tai aš įmečiau į tą rūsį granatą, o po to dar kulkosvaidžiu į jį pašaudėme. Taip tą Popovą ir "sutvarkėm". Bet norėjom pasitikrinti, tai pakvietėm stribų arklininką ir liepėm lavoną iš rūsio iškelti. Žiūrim visas granatos sudraskytas.

Sėkmingai veikė ir kiti. Liesiai ir Gužas užėmė valsčių. Pastarasis šiek tiek mokėjo rusiškai, tai galėjo atsirinkti mus dominančius dokumentus. Žaibas, Dikas su kitu partizanu suėmė Pranokaitį. Abu Kisieliai laikė užėmę tiltą per Šešuvį. Bet niekas Gaurės stribams į pagalbą neatvažiavo (laiku telefoną nukirto!), tai jie “be darbo” liko. Gaurėje prabuvome kokias tris valandas. Dar užėmėm paštą, parduotuvę. Iš jos, paėmę stribų arklius, prisikrovėm visą vežimą prekių (ypač daug buvo muilo ir degtukų). Su savimi išsivarėm ir kelis (lyg penkis- tiksliai neprisimenu) belaisvius. Juos miške ištardėme. Tardė A.Liesis, V.Gužas, A.Jonikas ir aš- Pranckaitį. Buvo surašytas nuosprendis. Vienas iš belaisvių prašė pasigailėti. Jis tikrai į mus nešaudė. Per puolimą atbėgo ir atsigulė prie BrJuknos. Bet ir jo nepagailėjom.- visus sušaudėm ir miške užkasėm. O tą žuvusį partizaną palaidojom miško pakraštyje. Ir dabar jis ten guli, nes niekas tikslios vietos nebeprisimena.

Dabar sako. kad prie puolimo daug prisidėjo Vladislovas Jonča Mano nuomone, žinių, kur kas yra jis galėjo ir suteikti, bet puolimo tai nenulėmė.