Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose

ANTINACINĖ REZISTENCIJA

Ištakos - 2

Tęsiame dokumentų rinkinio, kurį surinko, išsaugojo ir visuomenei pateikia Lietuvos rezistentas. 1941m. Birželio sukilimo dalyvis Jonas Čepulis. Čia pristatome antrąją rinkinio dalį- svarbesnius lietuvių memorandumus vokiečių okupacinei valdžiai, viešo pasipriešinimo dokumentus.

1941m. Birželio sukilimu atstatyta Lietuvos valstybinė nepriklausomybė ir sudaryta Laikinoji Vyriausybė iš Vokietijos pusės de jure nebuvo pripažinta Liepos 17d. Hitlerio potvarkiu okupuotoms rytų sritims valdyti buvo sudaryta civilinė vokiečių administracija: Lietuva buvo pavadinta generaline sritimi ir įjungta į Ostlando komisariatą. Tai Laikinosios Vyriausybės veikimą padarė praktiškai neįmanomą, todėl ji kreipėsi į Lietuvos generalinį komisarą Adrianą von Rentelną. bandydama išsiaiškinti tolesnius santykius. Rugpjūčio 5d. lietuvių visuomenės atstovų priėmime pas komisarą. Laikinoji vyriausybė paprašė pastarąjį paaiškinti, kaip Vokietijos vyriausybė (betarpiškai civilinė administracija) numato bendradarbiauti su lietuviška valdžia bei lietuvių tauta ir įteikė paruoštą memorandumą (dokumentas Nr.7). Generalkomisaras atsakė, kad Lietuvos valstybės klausimas bus sprendžiamas po karo, kad jis perima visą valdžią krašte, o Laikinosios vyriausybės veikla kaip ministerių kabineto turi būti laikoma baigta. Laikinoji vyriausybė nesutiko bendradarbiauti su vokiečių okupacine valdžia kitokiu kaip lygiateisiu pagrindu ir nutarė savo veikimą laikyti sustabdytu prieš savo valią1.

1941m. rugpjūčio 5d. Ministerių kabineto memorandumą apie teisinę Lietuvos būklę ir faktinius santykius bolševikų okupacijai pasibaigus, įteiktą generalkomisarui A. von Rentelnui su prašymu perduoti Vokietijos vyriausybei, reiktų laikyti diplomatine nota siekiant juridinio nepriklausomybės pripažinimo. Faktinis pripažinimas sąlygotas vokiečių Vyr. karinės vadovybės, kuri pripažino Laikinąją Vyriausybę egzistuojančia ir netrukdė atkurti lietuviškos savivaldos, veiksmų. Memorandumo atmetimas reiškė ne ką kita o Vokietijos agresijos aktą prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę (Birželio sukilimas panaikino visus pirmosios rusų okupacijos požymius- vokiečiai nebegalėjo laikyti Lietuvos okupavimo kaip Sovietu Sąjungos teritorijos dalies užėmimo ir privalėjo laikytis tarptautinės teisės nustatytų normų). Memorandumas taip pat

Laikinosios vyriausybės posėdis (pirmininkauja J.Ambrazevičius)

konstatavo karo stovį tarp Lietuvos ir Sovietų Sąjungos, bet tai nereiškė, kad Lietuva Vokietijos pusėje: pvz. JAV su Vokietija pradėjo kariauti tik 1941m. gruodžio mėn., o iki tol buvo palaikomi diplomatiniai santykiai.

Skaityti daugiau: Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose

Nepalaužtas...

Kazimiero Palčiausko atsiminimai iš vokiečių okupacijos laikų

Kazimieras Palčiauskas (1907-1992) yra savo tautai daug pasitarnavusi asmenybė, kurios gyvenimą nutraukė neeiliniai tragiški įvykiai.

Buvęs Kauno burmistras Kazimieras Palčiauskas

Amerikoje, jau pensininko amžiaus sulaukusį, per paskutiniuosius penkiolika jo gyvenimo metų svetimieji padarė K.Palčiauską mūsų visuomenine auka. Netiesiogiai kartu su lietuvių tauta, jie apkaltino jį dalyvavimu nacių nusikalstamuose darbuose. Negalėję prilipdyti kriminalinio pobūdžio apkaltinimų, K.Palčiauską teisė ir tiesiog terorizavo civilinių įstatymų apimtyje. Šio ‘teisinio" proceso eigoje jie atėmė iš K.Palčiausko Jungtinių Amerikos Valstybių pilietybę ir grasino deportuoti į vieno iš didžiųjų lietuvių tautos priešų rankas, į Sovietų Sąjungą.

Kiekvienas, kas tik nori ar pajėgia aviromis akimis matyti lietuvių tautos interesus ir juos blaškiusius nacių-sovietų bičiulystės 1939-1945 metų įvykius, į K.Palčiauską nukreiptus kaltinimus atmes. Deja, tokio akiračio ypač trūko JAV Teisingumo departamento K.Palčiauskui iškeltoje byloje.

Šios publikacijos pasirodymą skatina du dalykai. Pirmasis, tai iš K.Palčiausko 1987m. rugpjūčio mėn. įkalbėtų juostelių padaryti užrašai. Antrasis, jau imant dėmesin K.Palčiausko bylą JAV teismuose, tai matytas reikalas paskelbti paties K.Palčiausko pasakojimą apie mūsų tautai rūpimus įvykius ir jo paties vaidmenį to meto aplinkoje.

Mykolas Drunga buvo pakviestas atvykti į St.Petersburgo miestą Floridoje įrašyti K.Palčiausko prisiminimų įkalbėjimą į juosteles. M.Drunga vėliau pasirūpino ir įkalbėtos medžiagos perrašymu iš juostelių į 126 puslapių mašinėle paruoštą rankraštį. Už šias pastangas jis atlyginimo neėmė, tačiau jo išlaidos buvo apmokėtos iš visuomeninių išteklių, jkalbėtos juostelės bei iš jų perrašytas tekstas yra Palčiauskų šeimos nuosavybė. Poniai Valerijai Palčiauskienei sutikus, 1993m. iš tų perrašytų K.Palčiausko pasakojimų buvo paimta ir paruošta medžiaga šiai publikacijai.

Medžiagą ruošiant spaudai, buvo aišku, kad naudojamasi jau antriniu šaltiniu. Šio straipsnio redaktorius įkalbėtų juostelių negirdėjo. O skaitant perrašytą tekstą, matėsi, kad rankraštį paruošusieji K.Palčiausko pasakojime paliko ir savuosius pėdsakus; tekstas buvo suskirstytas punkteliais, trūko lietuviškų bei skyrybos ženklų, kai kurios juostelių vietos visai nebuvo perrašytos ir t.t.

Skaityti daugiau: Nepalaužtas...

MGB agentūra pokario Lietuvoje

Nijolė Gaškaitė

Verbavimas

Kaip teigia Viljam Blake, šėtonas pats nedaro nuodėmės, jis tik atima iš žmonių tikėjimą, kad jie nusidėtų.

Su šiuo aforizmu asocijuojasi paskutiniojo SSRS šefo Kriučkovo žodžiai: "Pagrindinė čekistų veiklos priemonė- agentūra1.”

Šią priemonę, paveldėtą iš carinės ochrankos laikų. SSRS slaptosios tarnybos naudojo prieš Lietuvą nuo pat 1918m.

Kaip ČK verbavo agentus? Visais laikais, tiek prieš karą, tiek po jo iki paskutinių SSRS gyvavimo dienų buvo naudojami trys verbavimo motyvai: 1- kompromituojanti medžiaga; 2- materialinis ar kitoks suinteresuotumas: 3-idėjinis bendrumas. Kompromituojanti medžiaga galėjo būti įvairi. Pavyzdžiui. Nepriklausomos Lietuvos gudų reikalų ministras D.Semaška ir ž.ū. ministras J.Aleksa buvo šantažuojami ir kompromituojami turėję ryšių su carine ochranka. Po karo buvo grasinama suimti už ryšius su partizanais. Galėjo būti šantažuojama intymaus pobūdžio nuotraukomis. Šiuo metu galima šantažuoti buvusius KGB agentus jų pasižadėjimu bendradarbiauti ar duomenimis apie finansines machinacijas.

Verbavimas panaudojant priklausomybę ar suinteresuotumą- tai riestainio politika Pavyzdžiui, gen. K.Kleščinskis buvo užverbuotas tada kai norėjo iš Rusijos susigrąžinti savo 10-metj sūnų2. Poetas K.Kubilinskas buvo sugundytas literatūrine karjera. Daugelis mokslo, meno žmonių pasirašė pasižadėjimą bendradarbiauti, norėdami siekti profesinės karjeros, keliauti į užsienį ir pan.

Idėjiniu pagrindu užverbuotųjų buvo mažiau. Prieškaryje tai buvo Lietuvos komunistų partijos nariai. Buvusį Klaipėdos krašto gubernatorių J.Navaką bandyta užverbuoti, kai Jis buvo atleistas iš gubernatoriaus pareigų-manyta, kad jis bus nepatenkintas valdžia. Po karo buvo užverbuota nemažai agentų "iš mažiausiai sąmoningos, žemos moralės, bolševikinei santvarkai prijaučiančių gyventojų dalies3." Šitie savo dūšia ir kūnu parsidavę okupantams, skundė visus iš dešinės ir iš kairės, džiūgavo, matydami tremiant Sibiran kaimynus, pataikavo valdžiai ir neapkentė viso, kas lietuviška".- rašė partizanai4.

Dažniausiai verbavimo motyvai persipindavo. Be baimės užrūstinti enkavedistus, kildavo pagunda gauti atleidimų nuo pyliavų ar pan., o už Judo grašius išdavęs slėptuvę pasiteisindavo simpatijomis "darbininkų" valdžiai.

Tačiau nepaisant, kokiu pagrindu agentas būdavo užverbuojamas. MGB visada stengėsi jį paversti sąmoningu kolaborantu: juk nuo tų užverbavimo motyvų priklausė agento veiksmingumas. Tam jie negalėdavo nei lėšų nei laiko. Norėdami palenkti suimtus partizanus, aiškindavo, kokia humaniška sovietų valdžia, vesdavo į KGB rūmų kabinetus, kur pro langus būdavo matyti spalio ir gegužės švenčių paradai. Mitingų vaizdas turėdavo įtikinti suimtąjį, kaip visa tauta džiaugiasi sovietų santvarka.

Skaityti daugiau: MGB agentūra pokario Lietuvoje

Agentų smogikų grupių veiklos bruožai

IŠ SOVIETINIŲ ARCHYVŲ

Apie naujausiųjų laikų vilkolakius- specialių grupių (SG) smogikus teroristus dar ne kartą bus rašoma. Ši problema ne tik įdomi ir nauja-SG veiklos "metodika" kartais pranoksta žmogiškąjį suvokimą.

Pirmoji šių grupių pėdsakus buv. KGB archyve aptiko Nijolė Gaškaitė. Ji, nuosekliai dirbdama, iš fragmentų atkūrė jų veiklos visumą. Jos dėka smogikų sąrašai su veiklos aprašymais pateikti Generalinei prokuratūrai, kuri, tikimės, pradėjo tyrimą.

Manau, kad keletas ištisai spausdinamų dokumentų su pastabomis padės geriau suvokti SG veiklos metodiką.

Šie dokumentai- iš buv. KGB archyvo 3-ojo fondo 31/6 bylos, kurią sudarė 2- "N” valdytos (kova su "banditizmu”) 3 skyriaus. 1 poskyrio dokumentai. Byla pavadinta “įvairus susirašinėjimas".

Šios valdytos panašaus pobūdžio bylų liko tik keletas- kitos išvežtos į Rusiją ar vietoje sunaikintos. Juk buvę smogikai- patikimiausia KGB agentūra kurią galbūt tikėtasi išsaugoti.

Pateikiamuose dokumentuose atsispindi 1947 metų smogikų veikla. Tai buvo veiklos pradžia, teorijos pritaikymas praktiškai.

Skaitant šiuos dokumentus, susidaro makabriškas tikrovės įvaizdis-be buitinių problemų "rūbai, maistas”, mandagių kreipinių. įsakymai "nužudyti, vietoje užkasti".

Nagrinėjant SG veiklą, kaip niekur kitur atsiskleidžia čekistų esmė-žmogaus pavidalas, o dvasios nėra- yra tik velniškas gudrumas ir klasta žiaurumas ir neapykanta.

1947m. spalio mėn. raporte Figurinui mjr. Sokolov'as įrodinėja kad kol kas SG veikla karinių rezultatų nedavė, kad reikia naikinti ne tik štabus, bet ir būrius, nes šie, netekę vadovybės, dažniausiai suaktyvina veiklą. Vilniuje reikėtų dislokuoti dar dvi SG, nes apskričių SG greitai išsišifruoja.

Visos trys Vilniuje kuriamos SG turi būti "etnografinės”- t.y. sudarytos iš žmonių, kilusių iš Aukštaitijos. Suvalkijos ir Žemaitijos. Vienoje SG turi būti tik to paties regiono žmonės. Smogikai turi būti verbuojami tik iš buvusių partizanų, kurie tapo absoliučiais išdavikais. Visos trys SG įkuriamos atskirai, maskuojamos kariuomene. Kiekvienai grupei turi vadovauti patyręs oper. darbuotojas.

Sokolovo teigimu, jei Aukštaitijoje partizanų būrį išžudys SG žemaitiška grupė, tai bus itin naudinga, nes to krašto partizanai ir rėmėjai ilgai nepasitikės tikraisiais Žemaitijos partizanais.

Skaityti daugiau: Agentų smogikų grupių veiklos bruožai

Žemaitijos partizano dienoraštis

Partizanas Juozas Žagaras-Girdenis, Zuikys gimė 1926m. Skaudvilės valsčiuje Tupėnų km. Partizanauti išėjo 1950m., 1952m. rugpjūčio ld. buvo paimtas sunkiai sužeistas ir kitą dieną mirė.

Dienoraštis rašytas tragišku metu- partizanų, jų rėmėjų gretos sparčiai mažėja, ginkluotas pasipriešinimas gęsta, nebėra vilties ne tik laimėti, bet ir išlikti. Tokiame kontekste eilinio partizano išsakytos mintys, veiksmų motyvacija itin įdomi ir jaudinanti.

Prieš keletą mėnesių gyvenau laisvas, niekam nepriklausantis. O šiandien... Jau septyni mėnesiai kai įsivilkau į partizano uniformą ir su ginklu kovoju prieš savo tėvynės budelį- bolševiką. Grįžus man iš Rusijos, iš to prakeikto “rojaus”, iš to juodojo kančių pasaulio, per kelis metus pamiršau tenai pergyventas kančias. Nors ir po bolševiko letena bet visgi savoj tėvynėj, savam gimtajam sodžiuj, buvo gyventi gera jauku, o jų įdiegtos man žaizdos tebėra neužgijusios. Keršto pilnas, nesigailėdamas savo jaunystės dienų, stojau į atsakingas, bet labai sunkias ryšininko pareigas ir vykdžiau šventai visus partizanų įsakymus taip, kaip leido mano išgalės. Nelaimė, taip gyventi negalėjau, nes pikto išdaviko nekantrumas palietė mane. Šis išdavikas anksčiau buvo partizanas, kuriam daug padėdavau, o šiandien jis panorėjo, kad ir aš tapčiau bolševikų auka. Mano laimė, laiku sužinojau išdavystę ir, nutaręs nepasiduoti gyvas žudikui, išėjau partizanauti, kur galiu laisvai keršyti raudonajai gaujai. Iš pradžių man buvo labai sunkus partizano kelias, nes jau Rusijos vargas buvo pamirštas, kuris tiek daug mane buvo prikankinęs, kad jokiu būdu partizanaudamas nesitikiu to pergyventi. Pirmiausia kreipiausi prie savųjų vietinių partizanų, kuriems visą laiką buvau dirbęs, pasiaiškinau, kad jau bėda. Šie ramiai atsakė: "Eik partizanauti!' "Gerai”- atsakiau. Ir tuoj jie man davė ginklus bei uniformą ir keliauju su jais. Dėl tam tikrų priežasčių negalė-

Kęstučio apygardos partizanai: Antanas Blažys-Zigrnas (žuvo 1951.VI.10), J.Žagaras-Zuikys, Girdenis (žuvo 1952.VIII.1, dienoraščio autorius), Vytautas Puišys (žuvo 1951.VI.10)

jau pasilikti savam krašte. Turėjo mane iškelti toliau, į būrį, kuris gyveno už kelių dešimčių kilometrų nuo mano gyvenvietės. Viskas būtų gerai ir viskuo būčiau patenkintas, tik viena nelaimė: karštai turiu pamilęs mergaitę vardu Aldutė. Jos žavingos, it stebukladarės, akutės, rodos, ryte ryja visų aistras ir kentėjimus. Ji tokia nuoširdi, tokia paklusni, nors ir daug kentėjusi, bet ir dėl to karštai mylintis žmogus neturi būti tinginys, arba koks susivėlęs.

Skaityti daugiau: Žemaitijos partizano dienoraštis

Daugiau įrašų...

  1. PO TO, KAI RAŠĖME
  2. LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 13 T. 1995 m. - Turinys, metrika
  3. KĘSTUČIO APYGARDOS KŪRIMASIS (tęsinys)
  4. LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA

Subkategorijos

  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.

    Dzūkų rinktinės archyvas. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (tęsinys). J. Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. Kap. Domininkas-Jėčys (1896—1947). A. Statkevičius. Okupantų ir kolaborantų valdomoje Lietuvoje. VRM archyvo dokumentai

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 6 T. 1993 m.

    Partizano Dzūko dienoraštis. Padėties Dainavos apygardoje analizė. K. Savičius. Tautos pašauktas. P. Šiupaila. Laisvės kovų verpetuose. V. Voronavičius. Konsulas apie žuvusį brolį. (1941 m. birželio sukilimas). Apie PL sr. štabo likvidavimą ir S. Staniškio-Lito žūtį. Pokalbis su K. Stanaičiu. J. Jakavonis. Žiupsnelis prisiminimų. A. Rupšienė. Štuthofo įkaitai. V. Kašauskienė. Lietuvių laisvės kovos okupantų dokumentuose. N. Gaškaitė. Lietuvos pasiuntinybė Maskvoje 1926—40 metais. Iš Dainavos ap. partizano Ikso užrašų knygelės.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 7 T. 1993 m.

    Žemaičių ap. Kardo (Kardų) rinktinės apžvalga (dok. rink.). S. Karalius, K. Budginas. Rezistencija Žemaitijoje ir Klaipėdos krašte. D. Kuodytė. Lietuvos rezistencijos centralizacijos klausimu (pabaiga). Vyčių sąjunga (dok. rink.). J. Malūkaitė-Petkevičienė. Kardo rinktinės partizanai. R. Vaštokas. Žvilgsnis į genocidą iš visuotinės perspektyvos. A. Kliunka. Atmintis (V. Svilo netekus). „Kęstučio“ karinė organizacija. V. Gregoraitis. Iš VRM Informacinio centro archyvo. A. Anušauskas. Genocidas. MVD—MGB tardymo metodai. V. Ašmenskas. Lietuvos Tautinė Taryba ir jos veikėjai. Partizano St. Augusčio dienoraštis. V. Banienė. Komentarai „Kovų prisiminimams“

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 8 T. 1993 m.

    D. Kuodytė - Lietuvos Žalioji rinktinė. Visvaldas - LLKS Žaliosios rinktinės istorija 1944—1951. A. Malinauskaitė - Vytauto Didžiojo rinktinė. D. Kuodytė - KGB ir centrinės vadovybės kūrimosi pradinis etapas. V. Vyšniūnas-Aušrelė - Atsakinga užduotis. V. Pabikauskas - Raudonoji šmėkla. V. Telksnys - 16 lietuvių, pasmerktų lėtai mirčiai. Kas jie? V. Telksnys - Vienos Kauno rezistencinės spaudos grupės veikla sovietų ir vokiečių okupacijos metais. A. Bubnys - „Ginkluotos Kovos Sąjungos“ Kauno apgardėlės sukūrimas ir veikla 1940—1941. N. Gaškaitė - KGB veiklos metodai pokario metais

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 9 T. 1993 m.

    Dzūku grupės štabo veiklos dienoraštis. V.Vitkus. Karo inžinieriaus pulkininko leitenanto Juozo Vitkaus biografija. E.Arbas-Arbačiauskas. Rezistentas - Kęstutėnų štabo viršininkas. J.Petraika. Kunigaikščio Vaidoto grupės kūrimosi pradžia. A.Suraučius-Tauras. Žaliojoj rikiuotėj. 1945 metų kovas-spalis. S. Katauskas. Tik prisipažink. V.Baranauskas. Pradžia. Lietuviai okupantų vokiečiu akimis. Gen. E.Justo parodymai. N.Gaškaitė. Dainavos štabo išdavystė (pagal KGB dokumentus). N.Gaškaitė, A.Kašėta. Adolfo Ramanausko - Vanago sekimo ir arešto detalės. N.Gaškaitė. Specpriemonės KGB praktikoje. Mykolo Bandonio laiškai iš fronto

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 10 T. 1994 m.

    G.Vaičiūnas. Vyties apygardos istorinė apžvalga. Vyties apygardos Briedžio rinktinės štabo dokumentų rinkinys. K.Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. /istorinės apžvalgos metmenys/. A.Paulavičius. Iš mirties ateinu.../pokalbis su partizanu B.Juospaičiu/. B.Kemeklis. Nesipriešinti prievartai negalėjom. A.Šiukščius. Nenugalimas /apybraiža apie partizaną A.Kraujelį/. Gen A.Justo parodymai /tęsinys/. A.Kašėta. Lietuvos gyventojų genocido vykdytojai. Linksma, kad pavasaris, skaudu, kad karas. /partizano B.Eglinsko-Sauliaus dienoraštis./

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 11 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Bendras Demokratinis Pasipriešinimo Sąjūdis 1946m. pabaigoje- 1948m. pradžioje. Nijolė Gaškaitė. Peslys. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu - 2 /istorinės apžvalgos metmenys/ Juozas Bogušauskas. Lietuvos Jaunimo Vyčių Sąjunga. Vincentas Seliokas. Ar galėjau likti abejingas? Kęstutis Lakickas. Spaudos platinimas. Juozas Starkauskas. Buvusio LTSR VSK Archyvo 18-ojo fondo dokumentų rinkinys. Skirmanto žūtis. Nijolė Gaškaitė. Žmonės be Dievo. NKVD agentai smogikai. Dalius Stancikas, Inga Bogomolovaitė. Vyskupo Vincento Borisevičiaus tardymas ir žūtis. Algis Kašėta. Dvasininkijos auka pokario metais. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose. Pokalbis su pulk. Kaziu Škirpa ("Lietuvių dienos"). Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos spauda.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 12 T. 1994 m.

    Dalia Kuodytė. Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas. Kęstutis Kasparas. Laisvės kovų pradžia antrosios rusų okupacijos metu. Algis Kašėta, Dalia Kuodytė. Partizanų periodinė spauda. V.Rudienė. Tų rūmų lenkiamės. J.Žičkus-Širšė. Istorija, žmonės, likimai. Gaurės užpuolimas /užrašė V.Almonaitis/ N.Nausėdaitė-Rasa. Ne vien duona gyvi. Ištakos. Kai kurie slapto ir viešo Pasipriešinimo bruožai 1940-42m. dokumentuose. Nepalaužtas. Kazimiero Palčiausko atsiminimai iš vokiečių okupacijos laikų. Agentų smogikų grupių veiklos bruožai (dokumentų rinkinys, parengė J.Starkauskas). Nijolė Gaškaitė. MGB agentūra pokario Lietuvoje. Žemaitijos partizano dienoraštis. 

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 13 T. 1995 m.

    Dalia Kuodytė. Kęstučio apygardos kūrimasis. Kun. Robertas Grigas. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika. Juozas Bagušauskas. Jaunimo organizacija "Laisvę Lietuvai". Juozas Bagušauskas. Partizanų antspaudai. Jonas Žičkus-Širšė. Ir vėl prisiminimų nuotrupos. Jonas Gaidauskas-Breivė. Batakių (Bijūno) valsčiaus OS vado prisiminimai. Įsiveržimas į Batakius (užrašė Vytenis Almonaitis). Algirdas Mocius. Kelias į Tėvynę. Joana Dijokaitė-Kerežienė. Dvasios palaužti nepajėgs. Nijolė Gaškaitė. Partizanų vadas Jonas Žemaitis. Nijolė Gaškaitė. Lietuvos okupacija: suėmimai ir tardymai. Juozas Starkauskas. Agentas Kirvis-Balandis. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Žemaitijos partizano dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 14 T. 1995 m.

    Lietuvos Laisvės Armija ir jos reikšmė pokario pasipriešinimui. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys. Pasipriešinimas sovietiniams okupantams Zarasų krašte 1944-1945m. Labanoro girios (Kiauneliškio) kautynės. Antisovietinio pasipriešinimo mastai Lietuvoje 1944-1953m. Iš 4-osios Vėtravo divizijos veiklos 1950 metais. Čekistų žvalgybininkų pažyma apie Lukiškių kalėjimą. Algirdas Vokietaitis. Lietuviškoji rezistencija. Juozas Kojelis. Leitenantas Adolfas Eidimtas. LLA Žemaičių legionas. Adolfo Kubiliaus grupė. Su Adolfo Kubiliaus parašiutininkais. Generolas leitenantas Motiejus Pečiulionis. Savisaugos batalionų karių laiškai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 15 T. 1995 m.

    Algis Kašėta. Antisovietinio ginkluoto pasipriešinimo ištakos Dzūkijoje. Lietuvos Laisvės Armijos dokumentų rinkinys (Parengė Dalia Kuodytė). Algis Kašėta. Kiek buvo suimtų ir įkalintų antisovietinio pasipriešinimo dalyvių Lietuvoje pokario metais. Nijolė Gaškaitė. Keli štrichai Jono Deksnio portretui. Diana Varnaitė. Okupantai bijojo jų net mirusių. Iš 4-osios Vetrovo divizijos veiklos 1950 metais (Parengė Juozas Starkauskas) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia. Kai kurie pasipriešinimo bruožai 1941-1942m. dokumentuose. Parengė Kęstutis Kasparas. Jonas Pajaujis. Vietinė rinktinė. Atgarsiai (atsiliepimai į LKA Nr. 11 publikaciją). Tamsūs laikai. Kroatijos politiniai kaliniai 1918-1991m. Pranas Veverskis. Kazys Veverskis-Senis (1913-1944). Liudvikas Raudonis. Žemaičų Legiono štabas A.Kubiliaus grupė ir Markulio tinklai. (Užrašė Zenonas Jaška). Z.Jaškos pastabos apie LLA Žemaičių Legiono štabo (Kubiliaus grupė) veikla. Savisaugos batalionų karių laiškai(Parengė Rimantas Zyzas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 16 T. 1996 m.

    Laimonas Abarius. Lietuvos partizanų Šiaurės Rytų srities 3-oji Vytauto apygarda (1945-1952m.) Artūras Vaitekaitis. Valstybės vizija pasipriešinimo dokumentuose ir spaudoje (1940-1952m.) Dalius Stancikas. NKVD kovos prieš Bažnyčią metodai 1940-1941m. Nepataisomas. Trys kunigo Alfonso Svarinsko bylos. (Parengė Dalius Stancikas.) Juozas Matusevičius. Antrosios sovietinės okupacijos pradžia: kadrų klausimu 1944-1945m. KGB pastangos 1989-aisias. (Parengė Dalius Stancikas) Atgarsiai (atsiliepimas į LKA Nr.11 publikaciją). Juozas Kojelis. Okupantų teroro įtaka partizanų kovai.(Jugoslavijos pavyzdys). ( Parengė Kęstutis Kasparas) Anelė Dručkutė-Siniauskienė. Brolių keliais. Algirdas Šiukščius. Paskutinis partizanas. Žvejo Kazio Jurevičiaus dienoraštis.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 17 T. 1996 m.

      Algis Kašėta. Dainavos apygarda. (Ginkluoto pasipriešinimo pradžia) Juozas Bagušauskas. Jaunimo antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1944-1960 metais. Nijolė Gaškaitė. Ką sako partizaninio karo statistika. Leipalingio partizanų palaikų perlaidojimas 1991 m. Juozas Starkauskas. Stribai. Antanas Suraučius. Žaliojoje rikiuotėje. Marija Kruopienė. Lietuvos partizanų veikla Pietų Dzūkijoje. J.Mirijauskas. Kalniškės mūšis (1945m. gegužės 16d.). Panaros kautynes prisiminus. (1947m. p.Raganiaus atsiminimas). Kajetonas Karčiauskas. Negaliu nutylėti... J. ir B. Vailionytės. Vailionių šeimos likimas. Rankraščiai nedega. (Parengė Nijolė Gaškaitė). Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas. (Parengė Vytautas Krikščiūnas).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 18 T. 1996 m.

    Kęstutis Kasparas. Į tėvynę - iš dangaus. Juozas Matusevičius. Jurbarko partizanai irJungtinė Kęstučio apygarda. Nijolė Gaškaitė. Partizanų mirties nuosprendžiai: prasimanymai ir tikrovė. Vytautas Bukauskas. Alma mater auklėtiniai kovos sąjūdyje. Diana Varnaitė. Ar tikrai nereikia ieškoti kaltų dėl pastato Gedimino pr. 40, Vilniuje, išniekinimo? Ag. Petrausko-J.Deksnio veikla septintajame dešimtmetyje. Juozas Starkauskas. Lietuvos partizanų požiūris į sovietinius rinkimus. Juozas Starkauskas. Lietuvos Laisvės Armija. Ištrauka iš Karolio Drungos-J.Valiulio 1944-45m. atsiminimų. Algis Šertvytis. Laisvės keliu. Ona Mockutė-Šimoliūnienė. Dirbome Lietuvai. Z. Kašeliauskas. Kybartų šeimos tragedija. Leitenantas Adolfas Eidimtas (Parengė Povilas Raila). Vida Kasperavičūtė-Tereikienė. Šviesus tėvelio paveikslas(Juozo Kasperavičiaus atminimui). Elvyra Lukoševičūtė-Narutienė. Partizano Vytauto Lukoševičiaus - Lizdeikos gyvenimas ir kova. Giedrė Tamulevičiūtė. Gyvenimo kelias (Mano senelis Jonas Tamulevičius pasakoja). Deimantas Sidorenko. Paskutinė Kovos diena.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 19 T. 1996 m.

    N. Gaškaitė. Jaunimo pasipriešinimas ir jo slopinimas šeštajame-septintajame dešimtmetyje. D. Varnaitė. Šiandien - žinybų susirašinėjimas, ateityje - archyviniai dokumentai. J.Starkauskas. Pokario Lietuva čekistų dokumentuose. E. Grunskis. Sovietinių "liaudies gynėjų" (stribų) Lietuvoje istoriografija. J.Matusevičius. Lietuvos kolonizacija 1940-1941 metais. V.J.Rimgaila. Palangos gimnazijos 1945-1948m. pogrindis ir pogrindininkų likimai. B.Merkys. Iš pogrindžio metų Šiauliuose. V.Gurskis. Kelmės pogrindininkai. Šilalės krašto partizanai 1947-1948m. /Parengė V.Almonaitis/. J.Žičkus. Kankinių kapinaitės Skaudvilėje. Likau amžinai skolinga /Užrašė Jadvyga Bartašienė/. J. Būda. Kaliniai Rytprūsiuose. O.Vanagaitė-Lapinskienė. Mūsų jaunystės dienos. A.Šertvytis. Taišetlago džiunglėse. P. Girdzijauskas. Dialogai su profesoriais ir NKVD.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 20 T. 1997 m.

    Ulevičius B. Jos mylėjo Tėvynę. Žaliosios rinktinės archyvo dokumentai. Juknevičius B. Žaliosios gimimas ir žūtis. Raseinių krašto partizanai ryšininkų prisiminimuose/F.Tiškus. Jokimaitė-Valantinienė S. Paskutinis kpt.Juozo Čeponio prieglobstis. Malinauskailė-Bakutienė E. Ramybė baigėsi. OS ryšininkas Bronius Laurinavičius prisimena. Du laiškai/P.Sabonaitis, A.Dabašinskienė. Dirmauskaitė-Latožicnė B. Radau juodą kaspiną. Matuzas P. Kovojo ir spausdintas žodis. Molavėnų mūšis. Tylaitė-Sakalauskienė B. Ilgas ir sunkus kelias i laisvę. Svėdasų partizanai/V.Valunta. 1941 m. sukilimui pažymėti. Atstopas F. Apie 1941 metų birželio sukilimą Papilės valsčiaus Klaišių apylinkėje. Kasparas K. Teorinė pasipriešinimo samprata ir klasifikacija.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 21 T. 1997 m.

    Svėdasų partizanai (2) / sudarė ir parengė Vytautas Valunta. Indrašius S. Nematomais takais. Lauciūtė G. Per auką tėvynė laisva tepaliks. Litinskas A. Negalėjom likti nuošaly. Čelutka-Nemunėlis L. Mano jaunystės vargai. Palangos gimnazijos 1945-1948 m. pogrindis ir pogrindininkų likimai (2)/sudarė V.Rimgaila. Daukšaitė-Aleksonienė R. Žvilgsnis į praeitį. Jurevičiūtė M. Apie Palangos kuopą. Paškonis A. Marijampolės karo mokyklos kariūno likimas. Prajeraitė-Stankevičienė E. Turėjome gyventi. Pociūnas R. Paminklas tremties ir laisvės kovų aukoms.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 22 T. 1997 m.

    Povilas Vaičekauskas. Ne sau šviesą liejom. Veronika Gabužienė. Pasipriešinimo sąjūdžio Jonavos rajone istorijos puslapiai. Kęstutis Balčiūnas. Zanavykuos narsuoliai. Juozas Skaržinskas-Dramblys. Tikėjome Lietuvos laisve. Anelė Devyžytė-Marcinkevičienė-Klajūnė. Juodi debesys virš Dzūkijos. Pirmasis Radviliškio partizanų rinktinės vadas Juozas Šereiva-Arvydas. Valerija Alksnytė-Šereivienė. Viskas atiduota Lietuvai. Antanas Gintautas Bružas. Jungtinės Kęstučio apygardos Povilo Lukšio rinktinė. Antanas Gintautas Bružas. Kaip buvo sekamas, suimtas ir tardomas Povilo Lukšio rinktinės vadas Antanas Ragauskas-Ragelis. Algirdas Šiukščius. Vaikinas nuo Dubingių.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 23 T. 1997 m.

    Vincas Žilys. Pirmąkart širdį atveriant. Bonifacas Ulevičius. Vadu gimstama. Tauro apygardos štabo ir Bendro Lietuvos Pasipriešinimo Sąjūdžio Vadovybės dokumentai (Antano Baltūsio-Žvejo vadovavimo periodas). Parengė Bonifacas Ulevičius. Labanoro girios partizanai. Parengė Vylenis Almonaitis. Antanas Valiūnas. Pabiržės partizanai. Irena Lukoševičiūtė-Žemaitienė. Eržvilko partizanai. Jončių šeimos tragedija. Jurgis ir Jonas Šinkūnai. Antanas Šimėnas. Vorkuta 2

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 24 T. 1998 m.

    Balys Gajauskas. Okupuota Lietuva. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio partizanai. Stasė Gedvilaitė-Andriulienė. Mūsų šeimos likimas. Vytautas Dambrauskas. Šiluvos rezistencinės organizacijos įsijungimas į LLA. Kazytė Rašimaitė-Stankienė. Kur jų kapai, Viešpatie? Leitenantas Ignas Šapkūnas. Apie Šatrijos rinktinės partizanus/Parengė Zenonas Jaška. Apie Alkos rinktinės partizanus/ Parengė Zenonas Jaška. Stasė Stanienė-Danilevičienė. O būdavo visaip. Albertas Gargasas. Apie LLA Žemaičių apygardos 43 štabo susikūrimą ir žūtį. Adolfas Preibys. Kardo rinktinė Markulio naguose. Severina Markaitienė. Mūsų partizaninis gyvenimas. Stepas Stepanavičius (Stasys Juodkazis). Kaip sušaudė partizanus. Edmundas Barkauskas. Marijampolės kariūnai. Antanas Gintautas Bružas. 1946 metų Kalėdos Labūnavos dvaro bokšte. Jonas Venckevičius. Palemono partizanų žūties 50-metis. Petras Girdzijauskas. Trečiasis Kęstučio apygardos vadas Henrikas Danilavičius-Vidmantas. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Angelė Stučkienė. Spąstai. Balys Juknevičius. Nuo Birutės kalno.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 25 T. 1999 m.

    Patarimai, kaip laikytis tardymo metu. Mindaugas Luobikis. Partizanų statutai. Edvardas Guoga-Glaudys. Išėjo broliai tėvynės ginti. Bonifacas Ulevičius. Kapitono Jurgio Valčio laisvės kovotojai Šakių aps. Leonas Pališkis. Pašventę jaunystę už laimę Tautos. Juozas Puslys. Dievo ir tėvynės meilės vedami. Janina Vytautė Januškienė. Nulaužti ąžuolai... Antanas Baužys. Plungės gimnazistai laisvės kovoje. Alfredas Jonušas. 1941 m. birželio 25 d. mūšis prie Biržulio ežero. Antanas Dundzila. Jaunime Budėk! Jonas Venckevičius. Stipresni už mirtį. Petras Girdzijauskas. Prisiminimai iš Mordlago

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 26 T. 1999 m.

    Partizanų statutai Parengė Mindaugas Luobikis. Balys Gajauskas. Laiškai iš Kučino. Albina Treigytė. Toks mano likimas. Kęstutis Lakickas. Amžina šlovė didvyriams! Pijus Krušinskas. Pakaunės partizanai. Laisvės kovos ir tragedijos Biržų rajone. Parengė Erena Aukštuolienė. Janina Jalinskaitė-Kluonienė. Kovok! Juozas Matusevičius. Sovietinės valdžios ir okupacinės kariuomenės padaryta žala lietuvių kultūros paveldui 1940-1941 metais. Bonifacas Ulevičius. Kario dalia. Rezistencijos Enciklopedijos puslapius verčiant. Petras Girdzijauskas. Kęstutėnų patriarchas. Vidmantas Vitkauskas. Dar viena knyga apie Pasipriešinimo metus. Naujos Laisvės kovų archyvo bibliotekos knygos.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 27 T. 2000 m.

    Albinas Milčiukas-Tigras. Siekiant laisvės. Dienoraštis. Liudvika Kaminskaitė-Kelpšienė-Kuosa. Buvome pasiryžę mirti. Stefa Jakubonytė-Jakubonienė. Stiklo būrys. Elena Bisturytė-Budrienė. Žemaitkiemio apylinkės Valų kaimo partizanai. Stasys Valaikis. Žuvo už Tėvynę. Kotrina Kilienė-Brodulskaitė. Partizanų ir rėmėjų šeima. Kunigas Jonas Burneika. Stasys Valaikis. Vytautas Strazdas-Bebras. Antanas Jakutis. Apie Rapolą Jakutį. Genovaitė Zurzaitė-Varkauskienė. Paskutinis susitikimas su tėveliu. B rinktinės (Plieno) partizanų sąrašas. Petras Girdzijauskas. Juodgirio mūšis. Elena Kreivėnienė. Lašų sukilimas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 28 T. 2000 m.

    Apie pirmąsias Kėdainių krašto partizanų kautynes. Mūšis Valatkaičių pelkėje. Povilo Ligeikos prisiminimai apie brolį Antaną-Perkūną. Liongino Meškausko - Sakalo prisiminimai. Žudynės Ruseinių kaime. Labūnavos kautynės ir po to sekę išdavystės. Birutės būrio vadas Antanas Kvedaras-Tautvydas ir jo partizanai. Juozas Paliūnas-Rytas. Jo veikla, sekimas ir žūtis. KGB agentai, informatoriai, skundikai. MGB agentai: išdavystės ir bausmės. Kalėjimuose ir lageriuose

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 29 T. 2001 m.

    Petras Vėlyvis, Vytautas Vyšniauskas. Prieš smurtą ir priespaudą. Partizanai Žuvinto paliose 1944-1951 m. Partizaninis sąjūdis Salamiesčio apylinkėse. Parengė Vygintas Dragūnas. Bronislavas Latvys. Žvyruotas kelias. Marija Tarvydienė. Apie brolį Stanislovą-Lapą ir mus visus. Celestinas Ajauskas, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Adomas Lukaševičius. Partizanų vadą Antaną Bakšį-Germantą prisiminus. Kazimieras Banys. Nemuno-Dubysos-Mituvos trikampio (Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės) partizanai. Antanas Valiūnas. Kelionė į Nežinią. Antanas Gintautas Bružas. Mato Mažeikos šeimos ir sodybos Ruseinių kaime sunaikinimas. Antanas Gintautas Bružas. Partizanai broliai ir seserys Lisiai. Bonifacas Ulevičius. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, Karijotas. Pranas Petkevičius-Kariūnas.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 30 T. 2001 m.

    Petras Girdzijauskas. Laisvės gynėjas. Petro Paulaičio biografijos bruožai. Balys Gajauskas. Nuteisti už Lietuvos nepriklausomybės siekimą. Doc.Kazys Strazdas. Balninkiečių rinktinės Nikodemo Liškausko-Beržo būrio laisvės kovos. Gražina Marija Stanionytė-Zujienė . Komunizmo nusikaltimai Lietuvos Raudonojo Kryžiaus organizacijai. Stasys Mačiulis. Keturių valandų mirties šokis. (Tankų ataka). Už Lietuvą atidavė viską. Iš partizano Liudo Sudeikio prisiminimų. Parengė Zuzana Stunžėnienė. Petras Čepkauskas. Čepkauskų šeima. Augustinas Švenčionis. Skleidęs šviesą. Andrius Rondomanskis, Kęstutis Pluščiauskas. Lietuvos Laisvės Armijos politinė mintis ir valstybinė idėja. Zigmas Juozas Tamakauskas. Jaunimo tautinės savimonės pasireiškimas sovietinės okupacijos metais. Andrius Dručkus. Paminėta Vytauto apygardos vado Balio Vaičėno-Pavasario žūtis. Adomas Bartusevičius-Narsuolis. Parengė Vilija Jakučiūnaitė. R.Strazdas. Apie ltn. Mykolą Kazaną ir kitus.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 31 T. 2002 m.

    Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Žemaičių priesaika: partizanų vadas Vladas Montvydas-Žemaitis ir jo kariai. Mečislovas Vitkus. Nepriklausomybės atgavimo keliu žengiant. Marta Vyšniūnienė. Partizanų ligoninės seselė. Eugenija Ivanauskaitė-Ennukson. Tvirtai pasiryžęs apginti tėvynę. Vladas Meškauskas. Jurbarko partizanai. Dar kartą apie kpt.Juozą Čeponį. Parengė Feliksas Tiškus. Angelė Laurinavičiūtė-Dabašinskienė. Mane vadino Rūta. Doc.Kazys Strazdas. Lietuvos laisvės kovos ideologas. Elena Pakalniškytė. Išėję nesugrįžta. Vladas Meškauskas. Mes - "lagų" žmonės. Balys Juknevičius. Liudija grįžę. Tamara Grigorjeva. Balchašlago kaliniai. Humoristinės partizanų dainos ir eilėraščiai.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 32 T. 2002 m.
     
    Eugenijus Ignatavičius. MES NEBUVOME BĖDOS VAIKAI. Apmatai partizanų vado Juozo Kasperavičiaus portretui. Petras Girdzijauskas. Paskutinė Kęstutėnų užduotis. Danutė Jarmalaitė-Pauliukonienė. AUDRŪNAS. Kęstučio apygardos štabo narys, mokytojas Stasys Jarmala (Vincas Ulevičius)-Šarūnas, Briedis, Audrūnas. Petras Girdzijauskas. Kankinė-didvyrė Onutė Preilauskaitė. Albinas Raudonis. Akmenyje iškaltos penkios pavardės. Jonas Žičkus. Neįvykdyta užduotis. Petras Girdzijauskas. Batakių būrio vadas Jonas Strainys-Saturnas. Petras Girdzijauskas. Kadagio kuopos, būrio vadas Antanas Jonikas-Rolandas, Liutauras, Daktaras. Petras Girdzijauskas. Pirmasis Paupio būrio vadas Kazys Tamulis-Kulkys, Senis. Petras Girdzijauskas. Paupio būrio ir rinktinės štabo apsaugos grandies vadas Jonas Starkus-Maželis. Antanas Kisielius-Mikutis. Pavidaujo būrio vadas Telesforas Kisielius-Bitinas. Petras Girdzijauskas. Lydžio rinktinės žvalgybos skyriaus ir štabo apsaugos būrio vadas Antanas Stoškus-Raila. Antanas Kisielius-Mikutis. Lydžio rinktinės pirmosios (Kadagio) kuopos vadas Gaudentas Kisielius-Tomas, Arėjas. Doc.Kazys Strazdas. TRYS PASAKOJIMAI APIE DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS B RINKTINĖS PARTIZANUS. DIDŽIOJI A RINKTINĖS PARTIZANŲ LAISVĖS KOVA. Prisiminimus parengė Salomėja Užupienė-Rūta. Apie Taparauskus. Eugenijus Taparauskas. LAISVĖS KOVŲ IR KANČIŲ KELIAI BIRŽŲ KRAŠTE. Prisiminimus parengė Erena Aukštuolienė. Juozas Matusevičius. Nepriklausomos spaudos naikinimas ir sovietinės informacijos priemonių kūrimas 1940-1941 m. Partizano eilėraščiai. Parengė Rimvydas Racėnas.
     
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 34 T. 2003 m.

    Arvydas Anušauskas. Pratarmė. Česlovas Kavaliauskas. Norilsko sukilėlių himnas. Bronius Zlatkus. Norilsko Vyčiai. Lietuviai Norilsko lageriuose. Kazimieras Vezbergas. Šiaurės vėtrose. Vytautas Kaziulionis. Kruvina kelionė pragare. Irena Martinkutė-Smetonienė. Pasipriešinimas GULAG’e. Ala Makarova. Norilsko sukilimas. Kodėl 1953-iųjų metų vasaros įvykius Norilske mes vadiname „sukilimu“?  Edvardas Burokas. Išsilaisvinimo kovų pėdsakais. Edvardas Svilainis. 1955 m. streikas Vorkutos 40-ojoje šachtoje. Juozas Butrimas. Rečlagas. 1953 m. streikas Ajač Jagoje. T. Romankova. 1953-iųjų kruvinasis rugpjūtis. Bronius Zlatkus. Kengiro sukilimas. Vytautas Kaziulionis. Kaip mes buvome šaudomi. Eugenyus Ignatavičius. Pogrindis spygliuotų vielų užtvarose. Vincas Gurskis. Laisvės šūksniai prie Balchašo.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 35 T. 2003 m.

    Jonas Petkevičius, Vytautas Urbikas. Mirti buvo per anksti. Zenonas Rombergas. Prisiminimai apie LLA narių apmokymą vokiečių žvalgybos daliniuose 1944-1945 m. Irena Montvydaitė-Giedraitienė. Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros (Žalgirio) būrio partizanų likimai. Ona Lešinskaitė-Akacija. Mano partizaninis kelias. Petras Girdzijauskas. Kovos tikslas - laisvė ir nepriklausomybė. Aurelija Malinauskaitė. LLA Vyties (Vytenio) rinktinė. Petras Girdzijauskas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės štabo vadas Vladas Gečas-Tonis. Doc.Kazys Strazdas. Jono Čereškos šeimos tragedija. Gražina Zujienė. Dr.Antanas Garmus ir Lietuvos Raudonsis Kryžius pirmosios sovietų okupacijos metais. Bronius Valaitis. Tie metai juodi... Kengyro sukilimas. Sofija Dargužytė-Graužinienė. Tremtyje. Andrius Rondomanskis. Ad majorem LLA gloriam. Dr.Vincas Žilėnas. Gydytojas, pamynęs žmoniškumą!

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 33 T. 2003 m.

    Partizano mintys apie demokratiją. Parengė B.Šidlauskienė. Vaidoto grupės nežinomo partizano dienoraštis. Vaidoto grupės partizano Broniaus Vasiliausko-Bevardžio dienoraštis. Parengė B.Ulevičius ir H.Rimkus. Antazavės mūšis; Nežinomo partizano užrašai. Parengė K.Kasparas. Jonas Žičkus. Dar kartą apie Petrą Paulaitį. Petras Girdzijauskas. Dar kartą apie Petrą Paulaitį ir jo laiškus iš Dubravlago. Petro Paulaičio laiškai Nijolei Sadūnaitei. Algirdas Radzevičius-Lapas. Mano jaunystės metai. Algimantas Morkūnas. Šeimos likimas. Bonifacas Ulevičius. Viltis žūsta... paskutinis. Kazys Strazdas, Linas Šmigelskas. Alfonsas Saugūnas-Žaibas. Jonas Ančerevičius. Vladas Kuročka-Dūdelė. Balys Gajauskas. Tolimoji Inta. Anelė Karkauskaitė. Martynas Karkauskas-Dievaitis. Polė Karkauskienė-Dievaitė. Birutė Baronienė. Pranas Pavilonis. S.K.Žemaitis. Juozas Grušys-Žilvinis (1915-2002).

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 36 T. 2004 m.

    Janina Semaškaitė. SKAITYTOJUI IR MANO HEROJAMS. JUOZAPAS FRIČAS IR "JUTIS" KELIAI. Kazimieras Kalpokas. MANO LAIKAS - KARIO LIKIMAS. Konstantinas-Kostas Jasinevičius. KAM SKAMBĖJO LAISVĖS VARPAS. Feliksas Mažeikis. AR ĮAMŽINSIME JŲ VARDUS?. Povilas Mateikis. KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS. Anelė Varnaitė-Paškevičienė. MIRTIES KELIAIS Į POŽEMIO MIESTĄ. Bronė Pupeikytė-Birutė. BALTO RŪKO SKRAISTĖ. Antanina Masteikienė. LAUMĖS JUOSTĄ MAŽYLIUI ĮDĖJO. Bronė Kaselienė-Našlaitė. RYŠININKĖ. Alma Poškaitė. MUMS REIKIA SUSITIKTI. Česlovas Kazakevičius. KALVIO SŪNŪS. Zenonas Liutkus. KUO GYVENO LAGERIŲ IMPERIJA. Onutė Akelaitė. VAKARAI SU ONUTE. Liudvika Marūnienė. ŠIAURĖS GOLGOTA. Stasys Untulis. MEILĖS IR ILGESIO EILĖS TĖVYNEI.

  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS 37 T. 2005 m.

    Pranas Aidukas. Ilga kelionė namo. Veronika Aleliūnaitė-Bernatonienė. Gyvoji istorijos ašara.  Dienoraštis apie 1944-1946 m. Panevėžį. Laiškų knyga. Panevėžys-Pečiora, Pečiora-Panevėžys 1946-1954 m. Leonas Juškevičius. Autoportretas artimiesiems. Antanas Mozeris. Su partizanais. Kazimieras Algirdas Pečiukonis, Aurelija Griciūtė. Prisiminimai apie partizaninę veiklą ir lagerinę kančią. Jonas Strumskis. Parengė Zuzana Zimaitienė.

  • Laukit, sugrįšim laisve nešini

    ANDRIUS DRUČKUS