Prisiminimai apie partizaną Adolfą Kubilių-Balį
Liudas Raudonis
![](/images/html/LKA/Laisves-kovu-archyvas-14-1995_files/Laisves-kovu-archyvas-14-1995-10.jpg)
Adolfas Kubilius - LLA Žemaičių legiono organizatorius
Esu Steponas Grybauskas, gimęs 1925 10 23 Telšiuose. Motina namų šeimininkė, tėvas miesto darbininkas, nesibodėjęs jokio darbo.
Šeima gausi, užaugome keturi broliai ir trys seserys. Mieste baigiau 6 skyrius, vokiečų okupacijos metais 7 gimnazijos klases. Mokslas sekėsi gerai. Su pagarba menu pradinių klasių mokytoją, mokyklos vedėją Andrių Čiurinską, bolševikų nukankintą Rainiuose.
Ypač mano galva buvo pramušta sportui. Brandos atestatą gavau Klaipėdoje, vakarinėje mokykloje bene 1958 metais. Po to baigiau Maskvos universiteto Apipavidalinimo fakultetą, esu dailininkas. Ilgus metus rengiau projektus uostamiesčio parduotuvių vitrinoms, gatvių papuošimui.
Nemažai pasidarbavau papuošiant Klaipėdos katalikų bažnyčią gipso lipdiniais, kurie puošia skliautus, sienas. Aš ir "stacijų" autorius.
Gimnazijoje turėjau daug draugų, ypač iš pamėgusių sportą. Vienas iš jų - Kazimieras Petkevičius, už mane kiek jaunesnis.
1944m. rudenį A.Kubilius grįžo iš Vakarų į Lietuvą su grupe gerai paruoštų vyrų pogrindžio veiklai prieš okupantus. Grupei vadovavo Adolfas Kubilius. Štabas įsikūrė netoli Alsėdžių, Skirpsčių kaime. Įsirengė slėptuvę. Pasiskirstė pareigomis. Kubilius ėjo Šatrijos rinktinės vado pareigas. Jo padėjėjas Jazdauskas Šarūnas, Normis pradėjo organizuoti LLA ginkluotą pasipriešinimą prieš okupantus. Vyrų slapstėsi daug, bet pavieniui. Reikėjo sujungti visus, nors dar daug buvo neapsisprendusių. Aš ir Domininkas Šlima-Beržas greitai užmezgėm ryšį su desantų štabu ir buvom paskirti ryšininkais tarp štabo ir apylinkės partizanų. Mano slėptuvė buvo netoli štabo. Reikalui esant, reikėdavo eiti į štabą arba jie ateidavo į mano slėptuvę. Reikalų būdavo daug. Kovotojų atsirado daug, o ginklą retas kas teturėjo, todėl vado didžiausias rūpestis buvo, kaip apginkluoti vyrus. Ieškojo visokiais būdais. 1945m pavasarį gavo siuntą iš savo štabo. LLA išmetė iš lėktuvo į Alsėdžių mišką keturis konteinerius su ginklais ir partizanų reikmenimis, didelę sumą pinigų, ir kartu nuleistas vienas desantas, slapyvardžiu Daktaras dokumenų klastojimui.* Tada jautėmės laimingi Tik, gaila, neilgam. Saugumo dėlei štabas savo slėptuvę turėjo apleisti Tada didelę slėptuvę išsikasėm Alsėdžių miške. Gyvenom kartu. Slėptuvėje galėjo būti iki penkiolikos žmonių. Ruošėmės išeiti į Platelių miškus ir veikti didesnėmis grupėmis. Kubilius ir Jazdauskas turėjo klastotus dokumentus. Juodu slėptuvėje būdavo mažai. Eidavo, važiuodavo, nes reikėjo suvienyti Žemaitijos partizanus. Darbas nelengvas. Reikėjo maisto ir ginklų. Kubiliui pavyko užmegzti ryšį su vyskupu Borisevičiumi. Maisto atžvilgiu labai daug padėjo vyskupas. Gaila, kad tai tęsėsi visai neilgai. 1945m. pavasarį atėjo ryšininkas ir pranešė, kad pas ūkininką Stanevičių areštuotas Balys. Kubilių išvežė į Alsėdžius. Nutarėm sušaukti vyrus, užpulti Alsėdžius ir išvaduoti Kubilių. Viskas buvo greitai paruošta. Vyrai atėjo į sutartą vietą. Grįžo iš Alsėdžių žvalgai, kurie buvo pasiųsti sužinoti kur yra Kubilius. Nors labai stengtasi - sužinoti nepasisekė. Rodos, visai Alsėdžiuose jo nebuvo. Tada partizanai grįžo atgal į savo slėptuves, o mes devyni nuėjom į buvusią štabo slėptuvę pasiimti likusių daiktų. Ten mūsų laukė pasala; slėptuvė buvo anksčiau iššifruota. Įvyko stiprus susišaudymas. Per kautynes žuvo aviacijos kapitonas Kauneckas, leitenantas Darbutas sužeistas ir suimtas, Pončiui peršauta koja, o Šalnai — krūtinė ir koja. Jie laimingai atsitraukė.
* LLA lėktuvų neturėjo. Buvo nuleistas 1 desantinikas. (red. past.).
Skaityti daugiau: LLA ŽEMAIČIŲ LEGIONAS. A. KUBILIAUS GRUPĖ
ATSIMINIMAI, LIUDIJIMAI, SVARSTYMAI
Juozas Kojelis
![](/images/html/LKA/Laisves-kovu-archyvas-14-1995_files/Laisves-kovu-archyvas-14-1995-8.jpg)
Ltn. Adolfas Eidimtas, vienas iš LLA vadų
Raudonosios lavos bangai iš rytų 1944m. ritantis per Lietuvą, didelis skaičius žmonių judėjo vakarų kryptimi Bolševikai pabėgėlius plūdo pačiais pikčiausiais žodžiais, nors bėgome nuo kruvino okupanto teroro. Gelbėti gyvybę yra natūrali žmogaus teisė. Tik kiek nejauku girdėti žodžius kai kurių išeivių, jog jie bėgę, kad laisvajame pasaulyje galėtų kovoti dėl Lietuvos laisvės.
Bijoti prarasti gyvybę turbūt nereikia gėdytis, bet tikrai gėda baimę prilyginti didvyriškumui.
Teisingai kartą pasakė Mykolas Biržiška, kad herojai likę Lietuvoje. Bet ne visi, kurie liko, buvo herojai. Didžioji dauguma laikėsi įsikibę gimtosios žemės ir tikėjosi kaip nors išsilaikyti. Bet kartu su herojais liko ir stribų (kuriuos dabar kai kas nori didvyriais paversti) ir kitokios veislės išsigimėlių. Tarp pabėgėlių patriotinės aukos dvasia išryškėjo vėliau, o Lietuvoje likę didvyriai, kai mes bėgome, išėjo "nuogom krūtinėm", parafrazuojant poetą Aistį, sulaikyti kruvinos komunistų bangos.
Skaityti daugiau: LEITENANTAS ADOLFAS EIDIMTAS