Partizanai: istorija ir dabartis

Jungtinės Kęstučio apygardos kūrimas

DOKUMENTAI, FAKTAI, KOMENTARAI

(dokumentų rinkinys)

Dalia Kuodytė

1946m. rudenį Tauragės. Raseinių apskrityse, Jurbarke, iš dalies Kauno, Kėdainių, Šiaulių apskrityse buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda (toliau- JKA, nuo 1948m. vasaros- Kęstučio apygarda). Kaip matysime iš dokumentų, tai junginys, savo organizacija maksimaliai atitinkąs ginkluoto partizaninio karo sąlygas. JKA Įsikūrė vėlokai, lyginant su Pietų Lietuvos, Aukštaitijos Junginiais. Tuomet ten jau vyko tolesni struktūriniai procesai-sričių kūrimas. Žemaitijos rezistencija lyginant su kita Lietuvos dalimi, turėjo savų bruožų. Pirmiausia nemažą reikšmę turėjo čia palyginti ilgai išsilaikęs frontas (beveik iki 1944m. pabaigos). Vokiečių okupacijos metais Raseiniuose, Tauragėje. Kelmėje, Jurbarke veikusias organizacijas gerokai sustiprino iš Vilniaus ir Kauno štabų pasitraukę nariai. Pokario metais besikuriančioms Pietų Žemaitijos pasipirešinimo struktūroms bene didžiausią įtaką darė Lietuvių Frontas (toliau- LF) ir Lietuvos Laisvės Armija (toliau- LLA). Jų veiklos pobūdis skyrėsi. LF labiau būdingi įvairūs komitetai, dažnai prie parapijų, o LLA turėjo ginkluotus būrius ir vadinamąjį organizacinį sektorių- rezervą, t.p. realius ginkluotos kovos planus. Taigi LLA struktūros aiškiai labiau tiko partizaniniam karui. Ideologiniai- partiniai ginčai, taip būdingi vokiečių okupacijos laiku veikusioms organizacijoms, čia vyko gana ilgai- dar iškilo apygardos steigimo posėdžiuose 1946m. Vis dėlto pavojaus ir kovos kontekste jie prarado aštrumą. Pastebima, kad tame pačiame valsčiuje veikiančios LF ir LLA organizacijos, jų štabai bendravo tarpusavyje, keitėsi informacija ir pagaliau natūraliai įsiliejo viena į kitą patriotinio- gynybinio imperatyvo pagrindu, t.y. tapo "Laisvės gynėjų partija”.

Jau 1944m. liepos 14d. Raseiniuose. B.Urbųčio bute Įvyko LF ir LLA vadovų pasitarimas¹. Dalyvavo V.Stonys, Ignatavičius. B.Urbutis, J.Kriščiūnas, Ambrazaitis, Adomaitis. Buvo svarstoma bendros veiklos galimybės. Deja susitarti nepavyko, derybos ir pokalbiai truko dar apie mėnesį.

1944m. rugpjūčio mėn. pavyko suderinti pozicijas, ir buvo sudarytas štabas, į kurį įėjo V.Stonys, B.Urbutis, J.Gužaitis². Tačiau įkurtas štabas buvo greičiau simbolinis. Jo nariai neparengė jokių dokumentų, veikė savarankiškai (pavyzdžiui, Br.Urbutis-Margis sudarė būrĮ. kuris Įėjo į Vėgėlės rinktinę, priklausančią Šiaulių LLA Saturno apygardai).

LF įtaka buvo didesnė Jurbarko valsčiuje. 1944m. P.Paulaitis ir Vl.Gudavičius įkūrė "Lietuvos Laisvės Gynėjų" rinktinę, kurią sudarė 1941-1944m. Jurbarke veikusio LF padalinio nariai³. Būtent šio junginio (vėliau pavadinto Trijų Lelijų rinktine) vadovybė kėlė ideologinius-partinius klausinius, kuriant JKA.

Visose kitose minėtose apskrityse neabejotiną įtaką turėjo LLA. 1944m. liepos 24d. LLA Raseinių apskr. vadas J.Čeponis pasirašė įsakymą Nr.2. "LLA kuopų ir būrių vadams”⁴. Jame rašoma: "1. LLA nariams pasitraukti iš Lietuvos teritorijos ir nutraukti ryšį su savo daliniais griežtai draudžiu-pasitraukimas be ryšio bus laikomas dezertyravimu ir priesaikos sulaužymu. /.../ 3. Tuojau pat suorganizuoti LLA Vanagų būrius, kiek galima didesnius, kurie veikia kuopų vadų numatomuose rajonuose, juose įsitvirtindami, palaikydami ryšį su apylinkės štabu. /.../ 9. Susidarius sunkumams ryšį palaikyti ar jam visai nutrūkus su apylinkės štabu, kuopų vadams veikti savo iniciatyva palaikant rvšj su kaimyninėmis kuopomis ir stengtis atstatyti ryšĮ su apylinkės štabu /.../" Šis įsakymas analogiškas LLA vvr. vadovybės liepos mėn. išleistam dokumentui. Pagrindinė jo mintis-nesitraukti iš Lietuvos, organizuoti pasipriešinimą. Šiuo pagrindu ir kūrėsi pirmosios LLA apygardos, vėliau pakeitusios pavadinimus, tačiau išlaikiusios pagrindines nuostatas. Iš šio įsakymo matome griežtą Žemaitijos partizanų vadų poziciją legalizacijos atžvilgiu. Tauro. Dainavos. Aukštaitijos partizanai galėjo pasirinkti, bet Žemaitijoje tai buvo laikoma priesaikos sulaužymu ir dezertyravimu. Tokia nuostata išliko iki galo. Tai buvo dėsninga- visi Kęstučio apygardos vadai - J.Kasperavičius, P.Bartkus, J.Žemaitis. J.Čeponis ir kt.- buvo LLA nariai, štabų darbuotojai, nekeitę principinių nuostatų.

Pastarųjų iniciatyva buvo kuriamos rinktinės, vėliau tapusios Kęstučio apygarda. 1944-1945m. Šiluvos valsčiuje kūrėsi Žebenkšties rinktinė, keletą kartų keitusi pavadinimą, kuri sujungė visus Raseinių būrius⁵. (Beje. organizuoti karinius vienetus J.Žemaitis. vienas iš rinktinės vadovų, buvo gavęs nurodymą iš gen. St.Zaskevičiaus, vokiečių okupacijos metais veikusių “Laisvės Šauliu" vado). Be J.Žemaičio-Dainiaus, rinktinei vadovavo J.Čeponis-Budrys ir P.Bartkus. Prie štabo veikė 60 ginkluotų vyrų būrys.

1944m. Kelmės valsčiuje buvo įkurtas Vėgėlės štabas, įėjęs į Šiaulių LLA Saturno apygardą, vadovaujamą A.Eidimto-Žvbarto⁶. Rinktinės štabui vadovavo Pr.Podolskis (Vilniaus LAF štato narys) ir A.Zaskevičius (LLA Vilniaus št. narys, atvykęs į Kelmės valsč, po LLA narių areštų Vilniuje 1945m. pradžioje). Štabas turėjo du radijo imtuvus, dvi rašomąsias mašinėles, rotatorių, leido laikraštėlį “Laisvės didvyriams" (2nr.).

Jonas Žemaitis -Vytautas

Jonus Čeponis - Tauragis

1945m. A.Zaskevičiaus-Vasario laiške Žybartui- minimos pagrindinės organizacinės problemos: nuolatinio ryšio tarp centro (turimas mintyje LLA štatas) ir junginių nebuvimas⁷. Laiške sakoma kad 1944 12 23 susitikęs su K.Veverskiu-Seniu. aptarę ryšio galimybes, punktus. Nuo to laiko ryšio nebeturįs. Iš čia matome, kad K.Veverskiui žuvus prarasti pagrindiniai ryšiai ir prireikė bent pusmečio jiems atstatyti ar iš naujo sukurti.

Tačiau tai dar neraiškia, kad LLA. kaip karinė organizacija neturėjo įtakos vėlesnei rezistencijos raidai.

Be abejo. Pietų Žemaitijoje kaip ir visoje Lietuvoje, iš pradžių neišvengta ir stichiškumo. Į miškus ėjo ir iš baimės, avantiūrizmo, tikėdamiesi. kad po savaitės, kitos grįš su pergale. Tačiau jau po pirmųjų mūšių, "šukavimų", tokie dažniausiai grįždavo į namus. MGB duomenimis, vien Raseinių apskrityje 1944m. pabaigoje veikė 19 būrių- 2 tūkst. žmonių. Aktyviausiai reiškėsi Betygalos. Girkalnio, Kražių valsčių partizanai⁸ (ten. kur veikė geriau organizuoti štabai). Pavyzdžiui. 1944m. gruodžio 4-5d. buvo užpultas Girkalnio miestelis. Puolimą organizavo “Birbiliškės štabas". vadovaujamas Antano Stašaičio. Operacijos metu sunaikintas valsčiaus VK. sudeginti žemės komisijos dokumentai, iš milicijos paimtos 2 dėžės šovinių, kulkosvaidis. 15 šovinių⁹. Be to, pats šio štabo buvimas stabdė mobilizaciją į sovietų armiją. Iki štabo sunaikinimo 1945m. sausio mėn. į karinį komisariatą atvyko 9, po sunaikinimo 336 asmenys. Į minėtą 2 tūkst. skaičių, matyt, buvo įtraukti ir neginkluoti asmenys, nužudyti "šukavimo’' operacijose. Šis MGB metodas 1944-1945m. buvo ypač populiarus. Prieš partizanus buvo mestos reguliariosios armijos pajėgos. 1944m. gruodžio pabaigoje "šukavimo" operacijoje dalyvavo: 338 pasienio pulkas. 45 mm patrankų baterija 3/31. 2/94 pasienio pulkai. Bendras skaičius- 1370žmonių. 12 kulkosvaidžių¹⁰. Operacijoje dalyvavo 2 sustiprinti naikintojų batalionai. "Šukavimas" vyko 6-8 km plote, kurio ilgis- 40-45 km nuo Vozbutų kelio Paliepių link.

Petras Bartkus-Žadgaila

Algimantas Zaskevičius-Šalna, Tautvaiša

Tokių operacijų metu vyko didžiausios kovos. Pavyzdžiui. Paliepių kautynės. Paliepių miške partizanai, vadovaujami P.Pabarčiaus, buvo įsirengę bunkerius, kuriuose galėjo tilpti arkliai, vežimai. Čia buvo sutelktos didelės partizanų pajėgos. 1945m. pradžioje įvykusiose kautynėse dalyvavo keletas šimtų partizanų. Dauguma iš jų žuvo, bunkeriai ir stovykla buvo sunaikinta

Ypač svarbios ir reikšmingos buvo kautynės Virtukų miške¹¹. Jas galima laikyti tarsi riba po kurios buvo eičiama kovos taktika kuriamos naujos struktūros. Mūšis įvyko 1945m. liepos 19d. ir truko nuo 10 iki 13 valandos. Dalyvavo 4 partizanų būriai, iš viso 54 partizanai- 49 vyrai ir 5 moterys. Vadovavo J.Žemaitis, J.Čeponis, A.Zaskevičius. Partizanai buvo ginkluoti 6 rankiniais kulkosvaidžiais, 24 automatais. 4 automatiniais šautuvais. 10-čia paprastų šautuvų, pistoletais ir granatomis. Jėgos buvo nelygios, todėl partizanams teko trauktis. Mūšyje žuvo 15 partizanų: 12 vyrų ir 3 moterys.

Šis mūšis tebuvo tik viena 1945m. vasaros operacijos dalis. Operacijos pasekmės partizanams buvo labai skaudžios: rudeni sunaikintas ir išblaškvtas Vėgėlės štabas, likviduoti Šiaulių (A.Eidimtas. J.Kubilius ir kt.) ir Raseinių (suimtas OS vadas J.Babilius kalėjime žuvo) LLA štabai, iš dalies sunaikinti J.Strainio. Venslausko. K.Noreikos, Lušio. Šneiderio būriai (iš jų liko nedidelės grupės). Iš 1945m. pirmoje pusėje buvusių didelių (kelių šimtų žmonių) būrių rudenį ir vėliau- liko tik nedidelės grupės po 8-10 žmonių¹². Tada pastebimai keitėsi ir būrių aktyvumas. 1945m. pirmoje pusėje aktyviau reiškėsi Betygalos. Nemakščių ir Kražių valsč, būriai, o III ketvirtyje- Šiluvos. Girkalnio ir Jurbarko valsčių partizanai¹³.

Taigi po Virtukų mūšio LLA Vėgėlės rinktinės štabas nustojo veikti-J.Čeponio įsakvmu jos likučiai buvo prijungti prie Žebenkšties rinktinės¹⁴.

Anksčiau buvę silpnoki ryšiai su centrais po šių MGB operacijų visai nutrūko. Todėl buvo galvojama kaip įkurti naujus štabus, kurie bent iš pradžių vadovautų apskrities partizanų būriams. 1945m. birželio mėn. bandyta kurti Vyties apygardą¹⁵. Tačiau pastangos buvo veltui dėl objektyvių (MGB siautėjimas) ir subjektyvių priežasčių (nepavyko susitarti su Lydžio rinkt, vadovais). Vis dėlto 1946m. balandžio mėnesį buvo įkurta Žaibo apygarda¹⁶. Jos vadu nuo 1945m. spalio mėn. iki 1946m. spalio mėn. buvo J.Žemaitis. Nors apygarda buvo įkurta tačiau laukė dar daug darbo-reikėjo sutelkti išsiblaškiusius būrius, susitarti su ambicingais vadais, suvienodinti struktūras. Taigi 1946m. balandžio- rugsėjo mėnesiais, vyko paruošiamieji darbai. Jiems vadovavo Žebenkšties rinktinės štabo nariai-J.Čeponis, J.Žemaitis. A.Zaskevičius. P.Bartkus. Pastarasis dažniausiai vadovavo štabų organizaciniam skyriui. Jam tekdavo keliauti iš vieno junginio į kitą. surasti ryšio punktus, derinti vadų pozicijas. O tai nebuvo paprasta- labai skirtingi junginiai turėjo įeiti į apygardą.

Viena stipriausių rinktinių buvo Lydžio rinktinė. Jos struktūra ir veiklos nuostatai vėliau sudarė JKA pagrindą. Lydžio rinktinė, įsikūrusi 1945m. apėmė visą Tauragės apskritį ir Raseinių apskrities Nemakščių, Šimkaičių valsčius¹⁷. Tais pačiais metais rinktinėje suformuotos dvi kuopos-9 būriai po 20-25 žmones. Kuopos per operatyvinį skyrių buvo pavaldžios rinktinės vadui. Štabe buvo 4 skyriai: organizacinis, operatyvinis, informacinis ir ūkio. Organizacijos srityje veikė du sektoriai- operatyvinis ir organizacinis¹⁸. Dar 1946m. spalio mėn. buvo perorganizuoti OS šešiuose valsčiuose. duodant jiems slapyvardžius:

J.Danilevičius-Vidmantas

Eržvilkas-Fikusas, Batakiai-Bijūnas, Gaurė-Mėta Tauragė-Rezeta, Nemakščiai-Alksnis, Šimkaičiai-Erškėtis. Iki 1947m. šiose pogrindinėse organizacijose veikė apie 200 žmonių.

Tokia OS struktūra buvo visose J.Kęstučio apygardos rinktinėse (žr. priedus Nr.1,2). Kuopos vadas buvo atsakingas už jų įkūrimą ir sėkmingą veiklą. 1949m. vasario mėn.. įsikūrus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui, kai buvo peržiūrėtos ir patobulintos visos veiklos sritys. OS buvo panaikinti ir jų vietoje įkurta trejetukų-slapukų sistema¹⁹.

Lydžio rinktinės štabui vadovavo J.Danilevičius-Vidmantas. organizaciniam skyriui- J.Žičkus-Viksva informacijos skyriui- K.Ruibvs. ūkio skyriui-J.Mocius-Paulius, ryšių skyriui J.Rimša-Justas²⁰. Turėdami stiprią struktūrą. Lydžio rinktinės vadai 1946m. pavasarį taip pat svarstė apygardos sukūrimo galimybes. Balandžio 13d. Pavidaujo miške įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo 4 rinktinės būriai (iš viso 40 žm.) ir 3 štabo nariai su 14 žm. apsauga: J.Danilevičius-Vidmantas. J.Žičkus-Viksva ir kpt. J.Kasperavičius-Šilas²¹. Tai vienas iš daugelio pasitarimų, kuriuose buvo svarstomi įvairūs susijungimo variantai.

Kita rinktinė. 1946m. pabaigoje įėjusi į JKA. buvo P.Lukšio rinktinė (kai kur vadinama Pietų Lietuvos rinktine). Ši rinktinė buvo atkurta 1946m. kovo mėn. iš sunaikintos LLA Kovo rinktinės likučių. Jos veikimo erdvė: iš pietų- siekia Tauro apygardą, iš rytų- Didžiosios Kovos apygardą ir Vyties apygardą, šiaurėje susisiekia su Žaliąja rinktine ir vakaruose- su Šerno rinktine²², t.y. beveik visa Kėdainių apskritis. Kaip jau minėta anksčiau toje teritorijoje veikė LLA Kovo rinktinė, turėjusi ryšį su Kauno LLA štabu (plk. Matulionis, ltn. Tutnyla gen. Listopadskis). Ryšys buvo palaikomas per D.Razgaitį²³. Rinktinei vadovavo J.Jasinevičius-Margis.

1945in. pabaigoje, kaip ir Vėgėlės štabas, Kovo rinktinė buvo sunaikinta ir atkurta P.Lukšio rinktinės pavadinimu.

1946m. birželio- gruodžio mėn. vyko atkuriamasis darbas, steigiamos OS struktūros²⁴. Kol nebuvo prisijungta prie JKA, rinktinėje galiojo LLA Kovo rinktinės norminiai dokumentai, gauti iš LLA štabo'²⁵.

Petras Paulaitis-Aidas

Raseinių apskrityje, kaip. matyt, niekur kitur, keitėsi rinktinės vadovybė ir pavadinimas. Žebenkšties rinktinė 1946m. rugpjūčio mėn. buvo pavadinta Šerno rinktine ir 20 dienų jai vadovavo A.Zaskevičius. Rugsėjo mėn. rinktinei ėmė vadovauti J.Žemaitis (A.Zaskevičius išvyko į Vilnių dalyvauti BDPS Prezidiumo darbe), ir ji tapo Savanorio rinktine²⁶. Tokia pavadinimų kaita paaiškinama konspiracijos sumetimais. Rinktinės štabas buvo Šiluvos valsčiuje, jį sudarė 4 skyriai (kaip ir Lydžio rinktinės). Štabe su apsauga buvo 20 partizanų. Iš viso rinktinėje buvo 4 kuopos- apie 50 partizanų. Įdomu tai. kad 1946m. rudeni MGB parengė 6 operatyvines grupes Savanorio rinktinei likviduoti²⁷.

Kuriant JKA štabų, agitacijos ir propogandos skyriaus viršininku buvo paskirtas Petras Paulaitis-Aidas. Tai vienas įžymiausių Vakarų Lietuvos rezistencijos vadovų. Petras Paulaitis-Aidas įkūrė Lietuvos Laisvės Gynėjų rinktinę (dar vadinamą Batalionu Nr.8. Trijų Lelijų rinktine), vadovavo Lietuvos Laisvės Gynėjų komitetui, buvo "Laisvės Varpo” redaktorius ir leidėjas. Suimtas 1947m. balandžio mėn. Kas jį pažino, negalėjo nesižavėti nepaprasta jo asmenybe, ypatingu sugebėjimu bendrauti su jaunimu, uždegti kilniausiems siekiams. Lageryje jį vadindavo “Prezidentu”, ir net priešas, išdavikas J.Markulis-Erelis apibūdino Aidą kaip krištolinį idealistą, fanatiką. 1946m. Jurbarko MGB vadas Sinycin’as išplatino viešą laišką “nacionalistui" P.Paulaičiui, kuriame kviečiama nutraukti kovą, legalizuotis. P.Paulaitis, būdamas mandagus žmogus, parašė atsakymą MGB-istui.²⁸

“Paulaičio Petro

Raseinių apskr. NKVD Viršininkui 
Pulkininkui Sinicinui 

Laiškas atsakymas

Jau nekuris laikas kai girdžiu apie tamstos man parašytą ir visuomenėje išplatintą atvirą laišką. Negaudamas jo teksto, negalėjau jo tinkamai įvertinti, taigi ir į jį atsakyti, kaip Tamsta to iš manęs nori. Apie laiško pasirodymą visuomenėje nugirdau kas tai apie š.m. liepos m. vidurį, ir kadangi Tamsta rašinėji laiškus be datos, tai skaitau, sugriebęs jo tekstą, atsakymą dar nepavėluotą. Žinoma aš į jį ir neskubu atsakyti, nes nematau tokios naudos ir reikalo, tik taip sau, iš mandagumo ir, kad Tamsta to nori. Gi apie Tamstos laiško vertę, tai jau pačioje pradžioje pasisakau, kad jis yra NKVD šlykščios ir žiaurios, tiesiog laukiniškos politikos priemonė: tendencingai ir melagingai, iškraipant faktus, prieš jus-atėjūnus ir ramaus krašto okupantus- kolonizatorius, komunizmui nesimpatingą asmenį varyti propogandą ir jį visaip apšmeižti, diskredituoti visuomenės akyse, kaip tos pačios visuomenės kenkėją. Vietos ir laiko stoka man neleidžia visus Tamstos tendencingus ir suktus prieš mane nukreiptus kaltinimus atremti, to Tamsta be abejo iš manęs ir nenori- ne tas tamstai ir rūpi. bet visgi Tamstai nesugriaunamai galiu įrodyti, kad slapstymasis prie vokiečių nebuvo kokia tai fikcija ir vokiečiai bent su manim tokio žaislo, sudaryt "patrijoto reputaciją” niekuomet nesiėmė, nes kada aš nuo jų kentėjau ir "baržoje” slapsčiausi, tuokart dar vokiečiai Rusijoje triumfavo ir nebūtų nė vieno vokiečio įtikinta, kad jie kada nors turės griūti: jiems tuokart mano “patrijoto reputacijos” susidarymas nebuvo reikalingas. Arba kalbant apie tas mano "pagrindines jėgas” yra akiplėšiškas žydiškos NKVD šmeižtas: nei vienas iš Tamstos suminėtų asmenų nebuvo vokiečiams parsidavęs, kaip dabar parsidavusi didelė dauguma milicininkų ir kitų tarybinių lietuviškų tarnautojų. Jie tuokart, nors ir nekurie tarnavo vokiečių savisaugos daliniuose, bet visgi mūsų tautos aspiracijas ir siekimus (laisvę.

Petras Paulaitis-Aidas (KGB nuotrauka)

nusikratymą vokiškų okupantų) suprato, ko negalima net šimtosios dalies pasakyti apie tarybinius tarnautojus. Aš asmeniškai nė vienam žydui ar komunistui prie vokiečių nesu pakenkęs nė per plauką. Man galėtų šimtai milicininkų ir kitų tarybinių tarnautojų bei komjaunuolių padėkoti, kad jie prie vokiečių per mane išliko, nors mano įtakos tiesioginiai ir nejautė. Aš juos skaičiau savais žmonėmis ir jų sunaikinimui ar ištrėmimui buvau atkaklus slaptas priešas, o tuo tarpu tie mano apgintieji, jūsų NKVD sukvailinti, mielai mane šiandien matytų, kad ir šaukšte prigirdytą. Taip pat nesugriaunamai galiu įrodyti, nors Tamsta tvirtini ir kitaip, kad vokiškųjų rudųjų blakių vis tik mano dėka trūnyja mūsų sumanymuose. Antra vertus, kada vokiečiai triumfavo, visi galvojome, kad rusai bus sumušti: mums prieš juos neverta kariauti. Taigi, mes petys į petį su tais pačiais bolševikuojančiais lietuviais stengėmės silpninti hitlerininkų gretas, bet, kadangi likimas vokiečiams nulaužė ragus, jų vietoje atsirado, sugrįžo jau pažįstami nauji okupantai, palikę liūdnus mūsų tautai pėdsakus ir mums jie neleido ramiai dirbti savo darbą, mes buvome priversti mestis, kad ir su jūsų tariamais vokiečiuojančiais lietuviais: “išdavikais”, į kovą prieš naują smurtą. Mes prieš Raudonąją Armiją, kovojusią prieš vokiškuosius okupantus, nekariavome, jiems nekliudėme, priešingai, mes rusus, kaip tokius, gerbiame, bet negalime ramiai žiūrėti ir laukti kada mūsų išgamos, parsidavę budeliškąjai žydiškąjai NKVD-tai antrai armijai, kurios tikslas naikinti kas dora, šventa kultūringa ir kas savaime skatina į pažangą, baigtų sunaikinti paskutinį dorą Lietuvį. Tiesa, gal kiek aršesnė mūsų kova su NKVD kaip su gestapu. Bet, mielas pulkininke, Tamsta būk nors tiek teisus pripažinti, kad gestapo vis tik šiek tiek yra žmoniškesnis, kaip NKVD: vokiečiai kitus išnaudojo, bet nors sau buvo geri (rusai, įžengę į Vokietiją, negalėjo suprasti, dėl ko vokiečiai turėjo kariauti, juk pas kiekvieną vokietį viskas taip puiku, turtinga ir tvarkinga), bet rusai pernelyg išnaudoja visus, o tuo tarpu visoje Rusijoje skurdas. NKVD ir savo žmonėms per 27-28 metus nesukūrė jokios laimės.

Pagaliau Tamsta pulkininke, be reikalo dediesi nesuprantąs dėl ko mes tęsiame ir toliau neva tai pragaištingą darbą. Tos klaidos ne Tamstos ir mes ne Rusijoje tai darome. Išeis iš Lietuvos okupantai- bus tvarka, kraujas savaime nustos tekėjęs. Be reikalo rūpiniesi ir mano gyvybe. Aš dovanų iš Tamstos neprašau. Dėl Tėvynės ir jos laisvės, dėl tiesos aš nesu iš tų. kurie bijotų mirti. Dėkoju už Tamstos gerą širdį. Aš tą paslaugą, jeigu likimas atiduotų Tamstą į mano rankas, ir Tamstai padaryčiau-dovanočiau gyvybę, jeigu Tamsta savanoriškai pasiduotumei. Tiek pat galiu pasakyti, kad nesibaimintumėte ir dėl to, kad gali mane nužudyti patys mano bendrininkai: Tamsta to malonumo turbūt nesulauksi. Tuo tarpu aš esu tikras, kad bus viskas visai atvirkščiai: daugelis iš jūsų, jūsų pačių bendrininkų rankomis, tinkamu momentu, bus tinkamai sudoroti, nes ne visus milicininkus ir tarybinius tarnautojus mes laikome visiškai aklais ir sugedusiais. Žinoma man rašant šias eilutes prisimena vilko ir ėriuko istorija. Tamsta tuo tarpu esi vilkas, o aš ėriukas. Kaip aš nesiaiškinčiau, vis vien aš tamstos akyse būsiu kaltas, bet... visgi vieną dieną bus kitaip. Apgaulė, plėšikavimas ir melagystė, žodžiu, ta pasaulio nesąmonė, kruvinas žydų viešpatavimas- komunizmas žlugs. Man rodos, kai netrukus kortos atsivers, Niurnbergo procesas, gal ir kur kitur, prasidės naujiems, nepalyginamai baisesniems, žmogžudžiams ir plėšikams- raudoniesiems Europos ir mūsų krašto budeliams. Vokiečiai Lietuvoje nė dešimtos dalies nenualino mūsų krašto (sužalojimai buvo padaryti tik vykstant frontui, jo ruožuose), kaip kad raudonieji "demokratai" nualino. Visa mūsų visuomenė ir visas pasaulis, kur tik jūs įžengėte, prislėgti kruvinom ašarom aimanuoja ir laukia išmušant teisybės valandos. Atsakyk. Tamsta, jeigu toks teisus esi, keli Raseinių apskrityje prie vokiečiu, buvo išplėšti, jų savininkai sugrūsti į rūsius, kankinami, badu marinami. O prie jūsų kiek ūkių stovi išplėštų, apleistų, tuščių? Mes apytikriai galime pasakyti kiek buvo prie vokiečių mūsų piliečių išvežtų į Vokietiją arba vietoje kalinamų ir kiek jų dabar į jūsų ubagyną išvežtų ir kiek jų kenčia NKVD rūsiuose. Prie jūsų juk kiekvieno namo rūsys virto kalėjimu. Ir už ką tie žmonės kenčia? Dėl to. kad jie ne komunistai, dėl to. kad myli darbą, dėl to. kad dar šį tą turi, taigi, už tą žalą netrukus turėsit skaudžiai atsakyti. Galimas daiktas, kad pulkininkui Sinicinui ir pavyks savo sukurtame raudonajame ubagyne kur nors užsimaskuoti, bet ne visiems klius panaši laimė. Aš norėčiau Tamstos paklausti, kur pulkininkas padėsi savo apskrities milicininkus, ištikimus pirmininkus, uolius komjaunuolius bei tarnautojus ir kitus mūsų jums parsidavusius raudonuosius šunelius? Jau hitlerininkai savo laiku mūsų jiems parsidavusius šunelius spyrė į užpakalį ir juos paliko negailestingam likimui. Tamsta kaip kilniaširdis žmogus, manau, kad to nepadarysi su jūsų batlaižiais.

Matote, gerb. pulkininke, kad man gerų norų netrūksta bendrai išspręsti bendrus taip rūpimus dalykus. Jeigu tikrai taip nuoširdžiai trokšti mūsų liaudžiai ir man gero, tai manau, kad susitarsime. Aš galėčiau Tamstai adresą atvykti į koki nors mūsų dalinį. Neliečiamybę garantuoju. Čia galėtume viską smulkiai išsiaiškinti.

Su pagarba:

Kaip Tamsta teigi Jurbarko, Šimkaičių, Eržvilko gaurės, Raudonės ir dar kitų valsčių, kuriuose NKVD špijonažas nepajėgė išsiaiškinti, "banditinių" grupių vadovas

Petras Paulaitis

1946.X.14."

Šiluvos turgavietė'je guli nežinomus partizanas, nušautas apie Betygalą. 1947m.. rugsėjo 30d.

Šis laiškas buvo platinamas tarp partizanų ir gyventojų, jo mintys vertė susimąstyti ar tiesiog suteikė stiprybės.

1946m. vasario mėn.. Jurbarko valsčiuje ir Tauragės apskrityje buvo vykdomos didelės MGB operacijos ²⁹. Tada sunaikinta Lietuvos Laisvės Gynėjų rinktinė (1946m. spalio mėn. atkurta o 1947m. sausio mėn. pavadinta Trijų Lelijų rinktine). Jaunimo LLA organizacija Skaudvilėje, 15 žmonių suimta Viduklėje, likviduota Jurbarko ryšininkų ir rėmėjų grupė, Montviliškio grupė. Iš viso nukentėjo 234 žmonės.

Taigi labai sunkiomis sąlygomis iš įvairių junginių likučių 1946m. rugpjūčio- spalio mėnesiais buvo įkurta Jungtinė Kęstučio apygarda (žr. priedą Nr.3). Jos vadu išrinktas aviacijos kapitonas Juozas Kasperavičius-Angis (žr. dokumentus). Skaitytojui pateikiamuose dokumentuose, atsispindi įvairios nuomonės, ambicijos, tačiau diskutuojant randama geriausia išeitis.

Aviacijos kpt. Juozas Kasperavičius-Šilas, Angis

Įsikūrus Jungtinei Kęstučio apygardai, ypatingas dėmesys buvo skiriamas išorinių ryšių nustatymui: per Žaliąją rinktinę- su Žemaičių apygarda su Aukštaitija. Dar besikurianti apygarda turėjo savo atstovą Erelio BDPS Prezidiume. Juo tapo A.Zaskevičius-Šalna. Ryšininke tarp BDPS ir JKA štabo tapo Nina Nausėdaitė-Rasa. 1947m. sausio pradžioje ji parnešė žinią apie Erelio išdavystę ir perdavė žemaičiam Pietų Lietuvos partizanų kvietimą į alternatyvų suvažiavimą.

Beje, 1946m. lapkričio mėnesį Šalna JKA štabe darydamas pranešimą apie BDPS, išreiškė mintį, kad galima provokacija, tačiau buvo nutarta išnaudoti mažiausią galimybę, jei tokia yra³⁰. Gruodžio 22d. per Batakių gel. stotį į JKA štabą atvyko Erelis ir Skirmantas tartis dėl prijungimo prie BDPS³¹. Aiškaus ir galutinio atsakymo negavę, jie išvyko, tačiau Erelis jau žinojo, kuriame rajone buvo įsikūręs štabas.

Operacija buvo vykdoma balandžio mėnesĮ. Iki to laiko Erelis, matyt, dar tikėjosi įtraukti savo įtakos sferon JKA vadovybę. Tai padaryti nepavykus, 1947m. balandžio mėnesį, operacijos metu, buvo likviduotas Gedimino būrys (Savanorio rinkt.), sunaikinta Margio grupė. Kelmės OS, suduotas smūgis Trijų Lelijų rinktinei (visiškai likviduota 1947m. vasarą). Gegužės 24d. Globių kaimo rajone, įvykus susišaudymui su NKVD, žuvo Ant.Jonikas-Rolandas. užverbuotas partizanas Gervilis-Tiesa³².

Tačiau skaudžiausias smūgis buvo JKA 2 štabo bunkerių sunaikinimas. Viename bunkeryje žuvo apygardos vadas J.Kasperavičius-Angis ir jo adjutantas A.Biliūnas-Džiugas, kitame- suimtas P.Paulaitis-Aidas. Sunku pasakyti, kiek šie žmonės galėjo duoti rezistencijai savo protu, intelektu. JKA vadovybė nedalyvavo sausio 15-osios suvažiavime, tačiau Angis parengė laišką, kuriame išdėstė savo ir galbūt kitų štabo narių mintis vyr. vadovybės kūrimo bei centralizacijos klausimais. Laikas parodė, kad tie klausimai Angio buvo gerai apgalvoti ir tinkamai įvertinti. Jo išsakytos mintys nulėmė kovos sąjūdžio politinę-karinę liniją. Šio laiško teksto originalo nepavyko rasti, todėl perspausdiname jį iš J.Lukšos-Daumanto atsiminimų knygos³³.

Albinas Biliūnas-Džiugas, KA štabu spaudos darbuotojas

"Laisvės Kovų Draugai.

Į šį suvažiavimą, nežiūrint didelio pavojaus ir sunkumų, mes vykome kaip į seniai lauktą visų kovojančių dėl mūsų laisvės ir nepriklausomybės pirmąjį susitikimą, kad jame užmegztume artimą sąlytį ir sutvirtintume tą dvasinį ryšį, kuris mus jungė ir šaukė bendron kovon: kad pasidalintume patirtais rezultatais, o svarbiausia, nustatytume bendrąsias vieningos kovos gaires.

1. Vokiečių okupacijos metu, dar rudajam okupantui besvarstant planus apie Ostlando pavertimą "žydinčia neatskiriama Vokietijos žeme”, pogrindyje telkėsi lietuvių būreliai, kurie į okupantų svaičiojimus ir kolonizaciją žiūrėjo kitaip: šaukė ir telkė lietuvius kovoti su ruduoju okupantu, kūrė pasipriešinimo būrius, kad paruoštų juos žūtbūtinei kovai.

Aš manau, kad šiandien dar nedera spręsti arba teisti ano meto pogrindinio veikimo, organizuotumo, pogrindinės spaudos /.../

Tik mums prisimintina tai, kad kovai dėl laisvės ir nepriklausomybės buvo padėti netinkami pagrindai, kurie iki šiai dienai dar buvo basliu laisvės kovos vežimo ratuose. Taip pat liūdna prisiminti, kad, kai mūsų žemėn pradėjo veržtis raudonosios gaujos, gana garsių pogrindinių organizacijų kai kurie vadovaują asmenys, anksčiau taip gražiais ir gausiais žodžiais kvietę ir raginę visus tautiečius kovon, pasišovę tai likiminei kovai vadovauti, pabūgo tos tikrosios kovos ir paskubomis, metę visa tai, kam buvo pasiryžę ir net prisiekę arba ėmę priesaiką iš kitų, atsidūrė už mūsų tautos sienų. Tokiu būdu negarbingai pasitraukė, kada pajuto, kad jau visų patirtas lietuvių tautos priešas- bolševizmas grįžta į mūsų kraštą baigti lietuvių tautos naikinimą kada iš tikrųjų turėjo prasidėti ta tikroji kova kuriai reikalingas kietas ir sunkus vadovavimas.

Ypač sunkūs laikai prasidėjo, siaučiant raudonajam okupantui. Nepraslinkus nė pusmečiui po antrosios okupacijos, daugumas likusiųjų Lietuvoje pogrindinių organizacijų vadovaujančių asmenų, norėjusių atstatyti pakrikusią laisvės kovos sąjūdžio padėtį, žuvo arba buvo areštuoti. Tarp atskirai veikiančių organizacijos vienetų nutrūko organizacinis ryšys, svarbiausia nutrūko pats jungiamasis siūlas- nustojo ėjusi organizacijos slaptoji spauda Vis žiauriau siaučiant bolševikų gaujoms, pakeliant smūgį po smūgio, atskirai veikiantiems organizaciniams vienetams nebuvo galimybės susigaudyti net savo veiklos plote, o ką jau bekalbėti apie siekimus sumegzti nutrūkusius ryšius, apie sąlygas sudaryti naują vadovybę.

Laisvės kovos sąjūdis pergyveno krizę:

Kaip mums žinoma iš atskirų išsilikusių vienetų istorinių metmenų (laisvės kovos sąjūdžiui) pergyvenus sudaužymo krizę ir įsiliejus į jo eiles naujų jėgų, prasidėjo naujas, atsargus ir lėtas laisvės kovos išsilikusių paskirų dalinių reorganizavimas, ieškojimas ir užmezgimas ryšių. Žodžiu, visi tie mums žinomi vargai ir keliai, kurie mus veda į visų bendrąjį susitikimą.

/.../ 2. Kai kurie asmenys nori įžiūrėti, kad šiandieniniai laisvės kovotojai yra pilna to žodžio prasme, “bėdos vaikai".

Dabartinio laisvės kovos sąjūdžio neigiamon charakteristtkon dedamas tvirtinimas, esą, šiame sąjūdyje nesama intelektualinių pajėgų, kurios sugebėtų tinkamai organizuoti, veikti ir vadovauti. Savo laiku kelias į Vakarus buvo atviras ir laisvas. Mūsų tautiečiai žinojo ir puikiai suprato, kad bolševikinė furija, įsibrovusi į mūsų kraštą, tuoj pradės beatodairines pjautynes ir galutinį “krašto valymą nuo liaudies priešų"- atseit, nuo visų padorių lietuvių. Tačiau daugumas lietuvių perdaug mylėjo savo tėviškės laukus, savo gimtuosius namus, kad būtų ryžęsi juos palikti. Su savo gimtuoju kraštu juos siejo tokie dvasiniai saitai, kurie buvo stipresni už pavojų gyvybei ar už bet kokius kitus išskaičiavimus.

Tuo gali būti paaiškinamas šiandieninis laisvės kovos sąjūdžio narių heroiškumas: laisvės kovos sąjūdžio narys-su granata kišenėje veža slaptąja spaudą, laisvės kovos sąjūdžio narė lietuvaitė... tamsią darganotą naktį drąsiai neša slaptąją korespondenciją, laisvės kovos sąjūdžio narys... apsuptas iš visų pusių priešo, iššaudęs paskutinius šovinius, žūsta susisprogdinęs granata.

Laisvės kovos draugai, ar tai eina kalba apie “kailio saugojimą"? Ar tai bedalis, neturintis išeities likimas? Kiekvienas savaime supranta kad dabartinėje kovoje gal mažiausiai yra galimybių "išsaugoti savo kailį", tveriantis ginklo.

Kas buvo "bėdos vaikas" ir troško išsaugoti savo kailį, tas rado ir priemonių ir būdų- ir daug saugesnių, negu ginklas. Pagaliau ir tiems, kurie buvo išėję kovos keliu su ginklu rankoje, aš manau, buvo kelių ir būdų. jeigu tik jie to siekė, pasigauti tos tariamosios "laisvės" (tam tikslui "nemažą lengvatą" buvo Juk suteikęs ir "draugas” Bartašiūnas) /.../

Ką rodo tas geriausių tautos sūnų pavyzdys, kurie krito kovos lauke arba pasišventę ir pasiryžę kenčia rūsiuose, kalėjimuose, koncentracijos lageriuose /.../

Taip. ginklo kova yra aukščiausioji ir žiauriausioji tautos laisvės kovos forma tačiau tai nėra aukščiausioji kliauzulė paskiro tautos nario egzistencijai. Taigi naivu ir netikslu tvirtinti, kad asmeninių bėdų verčiami. kovoja laisvės kovos sąjūdžio nariai /.../

Kas taip galvoja tas nepažįsta laisvės kovos sąjūdžio arba jį pažįsta tik iš dalies /.../

Kai kurių asmenų džiaugsmui ar nusiminimui norėčiau dar pridėti: šiandieninis laisvės kovos sąjūdis jau perdaug glaudžiai yra suaugęs su spontaniškai kylančia mūsų tautoje egzistencine kova /.../

3. /.../ Laisvės kovos draugai, šiandien mes ryškiai jaučiame, kad sunkiausi kovos sąjūdžio darbai yra atlikti, kad mums lieka nužengti paskutinis žingsnis- visiems susilieti į vieną bendrą vienos vadovybės vadovaujamą vienetą. Tas dvasinis ryšys, kuris mus visus, tolimuose atstumuose esančius, laisvės kovos žygiuose ir darbuose jungė, tie lūkesčiai, aplaistyti kai kurių mūsų brolių krauju ir net gyvybe- šiandien turi būti sutvirtinti, sukuriant vieningą laisvės kovos sąjūdį ir nustatant bendrąsias laisvės gaires. Tarp paskirų laisvės kovos sąjūdžio formacijų esminių skirtumų nėra. Bet kurios Lietuvos srities laisvės kovos sąjūdžio nariais priimami sąmoningi, dori tautiškai susipratę lietuviai, be religijos, išsilavinimo, socialinės padėties ir lyties skirtumo, pasiryžę, nežiūrėdami savo asmeninės gerovės, sveikatos bei pavojaus gyvybei, kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Paskirose laisvės kovos sąjūdžio grupuotėse taikomi tie patys konspiratyvumo principai ir šiame veikimo laikotarpyje organizacijos pagrindan dedama karinės disciplinos prerogatyva. Jūs, laisvės kovos draugai, patvirtinsite, kad ir pačiose išlikusiose, jeigu jau jų būtų žvelgiama- programose (pvz„ LLA, LLK, LLG, LF, LP ir t.t.) esminių ideologinių skirtumų beveik nėra tik gal jose daugiau pasireiškia jų pačių autorių savitas vieno ar kito socialinio ar kultūrinio reikalo išsprendimas. Jūs patys pasakysite, kad ir tas programas derinant. galima rasti ir sudaryti vieningą bendrą dabartinės laisvės kovos sąjūdžiui priimtiną programą /.../

Šiandien mes tvirtiname, kad jau pribrendo tas laisvės kovos ruožtas, kada visos laisvės kovos grupuotės (kokiomis formomis jos anksčiau beveikė) supranta vieningos ir vienos vadovybės vadovaujamos laisvės kovos reikalą.

Laisvės kovos broliai, jeigu šiandien aš esu kaip suvažiavimo atstovas iš daugialypės Kęstučio apygardos, kur bendrą kalbą yra suradę daugelio, galiu tvirtinti, beveik visų vokiečių okupacijos metu veikusių pogrindinių organizacijų fragmentai, tai pilnai tikiu, kad ir visiems Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyviams galima surasti bendroji kalba ir bendrosios veikimo gairės, kurias įmanoma buvo surasti Kęstučio apygardoje, įveikiant susivienijimo sunkumus.

Laisvės kovos broliai, iki šiol veikusiam laisvės kovos sąjūdžiui BDPS pasiūlytoji susivienijimo forma- sudaryti Ginkluotąsias Jėgas, vadovaujamas VGPŠ.- nėra priimtina kaip neatitinkanti laisvės kovos sąjūdžio aspiracijų /.../ Išeitų, lyg būtų norima iš šiandieninio mūsų tautoje laisvės kovos sąjūdžio atimti pirmaujančią visos tautos laisvės kovoje vietą ir nežymiai atimti visa tai, ką sąjūdžio dalyviai pirko krauju, nepalaužiama drąsa ir pasišventimu: norima sumažinti tą pasitikėjimą ir meilę, kurią mes prakaitu ir krauju esame visoje tautoje įgiję, pagaliau, pigiais dalykais būtų norima nupirkti mūsų teisingas aspiracijas į mūsų tėvynės ateitį.

Mes turime nepamesti tos kovos, kuriai pasiryžome. Mes nemesime negarbingai kardo, kurį ištraukėme savo tautos laisvei ir garbei ginti. Mes negalime palaužti to pasitikėjimo. kurĮ į mus deda mūsų tauta /.../ Šiandien mes galime pasidžiaugti mūsų darbo vaisiais ir rezultatais: aukštai pakilo tautos politinis ir tautinis susipratimas, nepalaužiamas tikėjimas laisva nepriklausoma mūsų tautos ateitimi išugdė nepaprastą tautos vieningumo ir pasiaukojimo dvasią, iki šiol dar neįprastą mūsų tautai pasitikėjimą savo jėgomis /.../

BDPS pasiūlytoji susivienijimo forma įvelkanti mus į grynai karini drabužį, neapima visų tų aspiraciją į kurias mes turime teisę ir. pasakyčiau, pareigą /.../ Mes reiškiame kuklių vilčių turėti tiesioginės įtakos tolimesniam mūsų krašto tvarkymuisi /.../ Mes šiuo reikalu nekeliame didelių iliuzijų ir iš anksto tam tikrų reikalavimų arba išimtinės padėties. Tai savo laiku spręs pati tauta tvarkydama savo reikalus tikrais demokratiniais pagrindais.

Todėl laisvės kovos draugai, mes neturime dabartiniu metu pasistatyti sau izoliacinės sienos, už kurios mes paliktume ateityje /.../

Šiandieninio laisvės kovos sąjūdžio eilėse įvairiausiuose postuose yra daugumas tokių, kurie neturi jokio karinio patyrimo, kurie nepretenduoja kai baigsis laisvės kovos reikalas. įsijungti į karines /.../ organizacijas. Jie šiandien yra puikūs laisvės kovos sąjūdžio kovotojai, puikiai ir sąžiningai iki pasiaukojimo ir savęs atsižadėjimo atlieka skiriamas pareigas. Jie ryt norės grįžti ten. iš kur atėjo. Tačiau, laisvės kovos broliai, jie nenorėtų niekada izoliuotis nuo tų šūkių ir idealų, kuriuos šiandien pasiryžę apginti, dėl kurių išėjo į žūtbūtinę kovą: jie nenorės atsižadėti to, ką šis laikas įspaudė Jų širdyse ir prote. Jie ir ateityje norės būti kovotojai dėl laisvos demokratinės Lietuvos, dėl visokeriopai klestinčios mūsų tėvynės, kurioje visiems be išimties jauku, šviesu ir gera būtų gyventi, viešpatautų socialinis teisingumas, paremtas naujais principais, ir niekada daugiau nebūtų sūnų ir posūnių. Mes trokštame, kad visa tai, ką yra geriausio išreiškusios, mūsų kovos sąjūdžio programos, būtų išreikšta bendrąja vieningumo laisvės kovos sąjūdžio programa ir būtų kelrodžiu dabar ir ateityje.

Tauta reiškia įsitikinimą, kad šis laisvės kovos sąjūdis yra naujas mūsų tautos dvasinis variklis, naujoji jėga kuri gimsta audrose, kuri sugebės vesti pradėtą kovą dėl laisvės ir nepriklausomybės, kuri duos nukamuotai, išvargintai tautai naujus impulsus kurti ir gyventi.

Sužlugdyti arba palaužti tą tautos pasitikėjimą, palaužti viltį į skaistesnį, nors ir nežinomą rojų. būtų žiaurus nusikaltimas, būtų paniekinimas tų visų aukų. kuriomis mūsų tauta perka teisę gyventi.

Laisvės kovos draugai, mes buvome priversti išeiti ginti savojo krašto, savųjų sodybų, bočių Ir tėvų krauju aplaistytos žemės: mes kaip žmonės pasipriešiname prieš žmogaus teisių mindžiojimą prieš aukščiausiojo laipsnio vergiją: mes negalime sutikti su melu, apgaule, klasta ir tautą žudančiomis nedorybėmis. Mūsų žingsniai yra taurūs. Mes savo kovoje esame teisingi ir teisūs prieš visą kultūringąjį pasaulį, o Aukščiausiojo palaima rems ir laimins mūsų darbą.

Kovoje dėl tėvynės laisvės ir nepriklausomybės mes nesudarome išimtinės ir monopolistinės teisės atžvilgiu Nepriklausomos Lietuvos metu veikusių partijų, kurios šiuo metu ryškiau, kaip mums žinoma akcentavo apie savo dalyvavimą kovoje dėl mūsų tėvynės laisvės ir nepriklausomybės ir jau dabartiniu metu parodė didelės sveikintinos iniciatyvos /.../."

Pateikiame skaitytojui keliolika JKA steigimosi dokumentų. t.p. veiklos nuostatus. Dokumentai ypač vertingi todėl kad juose atsispindi skirtingi požiūriai, užfiksuotos dalykinės diskusijos ir teisingų sprendimų paieškos. Deja dokumentai rasti išversti į rusų kalbą- teko vėl versti į lietuvių kalbą. Dėl to. žinoma galėjo nukentėti kalbos originalumas.

Dokumentuose naudoti slapyvardžiai iššifruoti ir pateikti publikacijos gale.

/B.d./

Priedas Nr.l

Apskrities OS organizacijos schema

1945m. liepos 21d.

Priedas Nr.2

Priedas Nr.3

Jungtinės Kęstučio apygardos struktūra

1946m. II-oje pusėje - 1947m. pradžioje

Šaltiniai:

I.    Lietuvos valstybinis visuomeninių organizacijų archyvas (toliau-LVVOA). F.3377 Ap.55. B.40. L.4. 2 Ten pat. L15.

3.    Buv. LTSR VSK archyvas (toliau- VSKA). B.b.f. B.4II8O. T.l. L72.

4.    Ten pat. F.3. B.7/64. L.26.

5.    Ten pat. Op.b.f. B.5732. Tj.

6.    Ten pat. F.3. B.4/2. T.l.

7.    Ten pat. D.II. L.82.

8.    Ten pat. B.7/63.

9.    LVVOA F.3377. Ap.55. B.201. L.229.

10.    Buv. LTSR VSKA F.3. B.7/63.

II.    Ten pat. B.b.f. B.1100 4/3 L.123.

12.    Ten pat. F.3. B.7/64. L276.

13. Ten pat. L.266.

14.    Ten pat. B.b.f. B.1100 4/3 L.85.

15. Ten pat.

16.    Ten pat.

17. LVVOA F.3377. Ap.55. B.209. L.30.

18. Ten pat. L.I9.

19.    Buv. LTSR VSKA B.b.f. B.16257. T.l. L.117.

20.    LVVOA F.3377. Ap.55. B.209. L.19.

21. Buv. LTSR VSKA F.3. B.20/71.

22.    Ten pat. B.b.f. B.41180. T.3 L.84

23.    Ten pat. F.3. B.20/134. T.l. L.93.

24.    Ten pat. L.90,

25.    Ten pat. B.b.f. B.41180. T.3. L.84.

26.    Ten pat. F.3. B.20/91. L.13

27.    Ten pat. L.14

28.    Ten pat. B.20/51. L.308.

29.    Ten pat. B.20/80. T.l. L.30.

30.    Ten pat. B.b.f. B.1100 4/3. L.122.

31. Ten pat.

32.    Ten pat. F.3. B.20/75. T.3.

33 Daumantas J. Partizanai.//Į laisvę fondas lietuviškai kultūrai ugdyti. Chicago, 1984. P.227-232

1. Jungtinės Kęstučio apygardos štabo posėdžio protokolas, svarstytos apygardos kūrimo galimybės 

Protokolas Nr. 1

Jungtinės Kęstučio apygardos štabo posėdis

Dalyvavo: Angis. Merkys, Aidas ir Rimgaila Svarstyta ir nutarta:

1.    Apygardos pavadinimo klausimas

Siūlyta vadinti Kęstutis arba Jungtinė Kęstučio apygarda Apygardą nutarta vadinti - Jungtinė Kęstučio apygarda

2.    Apygardoje leidžiamo laikraščio pavadinimo klausimas.

Nutarta apygardoje leidžiamą laikraštį vadinti "Laisvės Varpu”,

pabrėžiant, kad tai Jungtinės Kęstučio apygardos organas.

3.    Kokiu tiražu leisti laikraštį.

Atsižvelgiant į rinktinės padėtį, lėšas, išlaidas ir kitas aplinkybes, nutarta leisti:

Lydžiui - 150 egz.

Šernui - 100 egz.

Žalčiui - 50 egz.

VDR (Vytauto Dtdžiop rinktinė- red. past.)- 50 egz.

LLG (Lietuvos Laisvės Gynėjų rinktinė- red. past.) 50 egz.

rezervas - 50 egz.

Iš viso 450 egz.

4.    LLG prisijungimo klausimas.

Aidas pareiškė, kad LLG kuopa yra Lietuvių fronto tęsinys ir dabar vadovaujasi Lietuvių fronto nuostatomis, bet, konspiracijos sumetimais, kaip atskiras padalinys pavadintas LLG.

Vokiečių okupacijos metais visos trys didžiausių partijų grupės stengėsi dirbti atskirai. LLG vokiečių okupacijos metais veikė kaip politinė organizacija o dabartinėmis sąlygomis tapo karine. LLG yra Lietuvių fronto liekana. Bandymai LLG prijungti prie Lydžio rinktinės buvo nesėkmingi, nors dauguma žmonių iš Lydžio priklausė LLG. Lydys tiktai kariškai pertvarkė LLG pagrindus. Į pranešimą, kad LLG performuota į antrąją Lydžio kuopą, dėl visuotinės ramybės nieko neatsakyta bet praktiškai prijungta nebuvo dėl ideologinių skirtumų, kas vėliau būtų buvę labai svarbu. Lietuvių frontas žadėjo būti sąžiningas ir sugyvenamas.

Dėl organizacinų pajėgų stygiaus LLG nėra tobulai sutvarkiusi organizacinio sektoriaus, tačiau turi pakankamai ryšininkų. Aprūpinimo klausimus sprendžia patys daliniai. LLG vadovybė centralizuota. Jos vadas -Aidas. Aidas neprieštarauja Jungtinės Kęstučio apygardos sukūrimui.

Aidas pareiškė, kad kuriant Jungtinę apygardą, pageidautina sukurti vieningą organizaciją.

Aidas pareiškė, kad kaip karinė organizacija ji galėtų būti bendra bet kaip politinė ji turi būti srovinė, nors dabartiniu metu jos srovių galima ir nepabrėžti. Buvusios užsienyje ir grįžusios į Lietuvą grupuotės vis tiek turės įtakos lemiamiems sprendimams. Angis pareiškė, kad užsienyje esančios grupuotės ne tik negali atstovauti visos lietuvių tautos, bet ir, pagal turimus duomenis, nėra susivienijusios, o be to jos gali daryti netgi neigiamą poveikį.

Aidas pareiškė, kad klausimas nėra principinis ir jis sutinka jungtis.

Angis pareiškė, kad LLG kuopa kas mėnesį įneštų į kasą po 50 červoncų nuo š.m. gruodžio 1 d.

Aidas pareiškė, kad sutinka su tokia įnašo suma

5.    Pareigų paskirstymo klausimas.

Angis pareiškė, kad būtina nuoširdžiai ir sąmoningai įsigilinti į problemas ir jas spręsti.

Merkys pareiškė, kad pareigų skirstymas yra atsakingas darbas. Gerai atliksime tik tokias pareigas, kurias noriai turėsime ir sugebėsime atlikti. Paskirstyti pareigas bus sunku, nes vieni išrinkti, o kiti paskirti.

Rimgaila pareiškė, kadangi atstovų susirinkime buvo nutarta sukurti apygardą, tai žmonės, kurie gali dirbti apygardoje turi būti išrinkti toms pareigoms, kuriose jie galėtu geriausiai dirbti. Taip pat turi būti parengti įstatai, kurie užtikrintu apygardos veiklą. Netikslinga imtis tokių pareigų. kurioms nesijauti esąs tinkamas.

Angis pareiškė, kad organizacinio skyriaus viršininku turi būti žmogus. galintis laisvai judėti. Skirstant pareigas, reikia kiekvieno asmens pareiškimo ir sutikimo.

Rimgaila pareiškė, kad jis galįs dirbti tik organizaciniame skyriuje.

Merkys pareiškė, kad galėtų dirbti informacijos ar organizaciniame skyriuje.

Aidas pareiškė sutiksiąs su vado sprendimu.

Merkys pareiškė, kad jeigu užtenka darbuotojų apygardos štabe, tai jis norėtų grįžti į rinktinę. Siūlomos vietos ūkio dalyje Jis nenorėtų, nes šiam darbui neturi noro ir todėl tai netikslinga.

Angis nutarė paskirti Merkį ūkio dalies viršininku ir laikinai eiti štabo viršininko pareigas. Rimgailą - organizacinio skyriaus viršininku, o Aidą -informacinio skyriaus viršininku.

Merkys prieštarauja paskyrimui ir tų pareigų atsisako, pareiškęs, kad jeigu jo atžvilgiu daromas spaudimas. Jis atsisako dirbti apygardos štabe.

Angis pasiūlė padaryti pertrauką.

Posėdis buvo tęsiamas kitą dieną.

Merkys sutiko dirbti apygardos štabe ir pareikalavo, kad į jį būtų žiūrima kaip į lygiateisį štabo narį ir nebūtų kalbama pakeltu balsu, kaip vakar Angis.

Angis pareiškė, kad jokių išimčių nėra ir ateityje nebus. Pasiūlė pareigų paskyrimą Merkiui pradėti iš naujo.

Aidas pareiškė.kad tai būtų uždaras ratas.

Merkys pareiškė, kad jeigu iš tikrųjų nėra žmonių šioms pareigoms, tuomet jis sutinka, bet verčiamas būtinybės, ir kad neprisiima atsakomybės klaidų atveju. Sutinka būti ūkio dalies viršininku, tačiau atsisako štabo viršininko pareigų, nes jaučia kad su jomis nesusitvarkys.

Angis pareiškė, kad štato viršininko pareigoms jis tinka nes gali laisvai judėti.

Merkys pareiškė, kad laikinai štato viršininko pareigoms siūlo Aidą. kaip vietinį gyventoją ir. nesant vado, galintį jį pavaduoti.

Aidas pareiškė, kad geriausia būtų laikinai šias pareigas atlikti pačiam vadui ir kuo greičiau surasti žmogų šioms pareigoms.

Galutinai pareigos paskirstytos šitaip:

Aidas laikinai eina štabo viršininko pareigas.

Organizacinio skyriaus viršininkas - Rimgaila

Laikinai eina operatyvinio skyriaus viršininko pareigas - Angis.

Informacijos skyriaus viršininkas - Aidas ir ūkio dalies viršininkas -Merkys.

Štabo darbuotojai, reikalui esant, atlieka ir ne savo skyriaus darbą.

6. Pareigybių darbo sritys..

Angis nurodė, kad pirmiausia reikia paruošti bendrus apygardos veiklos, padėties ir organizacijos nuostatus mūsų apygardos junginiams ir vienetams.

Štabo skyriams Angis nustatė tokias veiklos sritis:

a)    Organizacinėje srityje- užmegzti ryšį su junginiais bei formuotėmis. įeinančiomis į apygardą, ir su kitomis apygardomis. Taip pat reikėtų išspręsti klausimą apie naujų formuočių prijungimą.

b)    operatyvinėje srityje- turi būti parengti veiklos nuostatai ir mobilizacijos planas.

c)    informacijos srityje- organizuoti žvalgybos skyrių pagal bendrus nuostatus, numatyti žvalgybinių žinių rinkimo būdus ir organizuoti žvalgytos tinklą, o spaudos ir informacijos srityje - surasti apylinkėje kiek galima daugiau korespondentų. Spauda turi būti realiai optimistiška. Propoganda turi būti nukreipta prieš esamą rėžimą ir okupantų melą.

d)    ūkio srityje- kurtis pagal nuostatus, lygiagrečiai užmegzti ryšį su ūkio vienetais ir įmonėmis ir pagal pinigų išteklius įsigyti reikalingų medžiagų apygardai.

e)    sanitarijos srityje - organizuoti sanitarinio gydymo tinklą, susisiekti su gydytojais ir surasti medikamentų.

Visų pareiga ieškoti kelių Lietuvos partizanų centralizavimui, kurti Lietuvos teritorijoje centralizuotą karinę ir politinę vadovybę, kuri nustatys bendrą veiklos liniją.

Merkys pareiškė, kad ūkio srityje numatyti uždaviniai yra įvykdomi, tačiau tam reikia rinktinių iniciatyvos ir pakankamai pinigų. Gydymu ir medikamentais turėtų daugiau rūpintis rinktinės. Reikia įsakyti rinktinėms, kad parūpintų popieriaus, matricų ir kitų spaudai reikalingų medžiagų.

Aidas pareiškė, kad įeinantys į apygardą junginiai savo propogandą turi suderinti su apygardos propogandos linija. Nepageidautina kad junginiai leistų savo atskirus leidinius, išskyrus sanitarinius-propogan-dinius. reikia stiprinti laikraštį, plėsti žvalgybą, nes spaudai reikia vidaus žinių. Į spaudos sritį reikia pritraukti visus, nes tai yra visos veiklos siela.

Veiklos kryptys yra gražios ir tik reikia Jas įgyvendinti.

Nutarta, kad apygardoje leidžiamas laikraštis yra oficiozas, o formuotėse jis gali ir turi būti dauginamas. Jame taip pat turi būti spausdinama poezija ir proza.

Bendro pobūdžio straipsniai turi būti pateikiami štabui Informacijų iš žemesnių formuočių štabų pavidalu.

Rimgaila paklausė, kokias formuotes numatoma prijungti prie apygardos, nes Genio, Žalčio ir Kovo rinktinės pareiškė norą ir todėl jas būtų galima prijungti.

Nutarta prie apygardos prijungti visas esančias bei kitoms apygardoms nepriklausančias formuotes-rinktines. pasiuntus jiems pakvietimus ir supažindinus su organizuojamos apygardos veiklos nuostatais.

Rimgaila pareiškė, kad ryšys su Lydžiu ir Žalčiu ar LLG patogesnis per ryšių liniją, o su Šernu ir VDR - tiesiogiai. Tiesioginiam ryšiui palaikyti reikia nuolatinių ryšininkų.

Nutarta tiesioginio ryšio palaikymui paimti vieną ryšininką iš Šerno, o kitą iš Lydžio.

Be to, sukurti ryšių liniją su punktais kas 15-20 kilometrų perdavimui korespondencijos ir spaudos:esant būtinam reikalui naudotis rinktinės ryšių linijomis. Apygardai reikalingus ryšininkus turi pristatyti rinktinės. Sutvarkyti apygardos vidaus ryšĮ pagal Rimgailos pateiktą schemą. Ypač slapti klausimai, kurie buvo svarstomi posėdyje, nebuvo protokoluojami.

Dalyvių parašai: Angis, Aldas, Merkys, Rimgaila

/Buvęs LTSR VSK archyvas (toliau - VSKA).Baudžiamųjų bylų f. B.41180. T.3. L.ll-15./

2. Rinktinių atstovų, svarsčiusių apygardos veiklos ir vadovybės problemas, susirinkimo, įvykusio 1946 m, rugsėjo 12d., protokolas 

Protokolas

Lydžio, Žalčio, Šerno ir VDR rinktinių atstovų

pasitarimas dėl apygardos sukūrimo ir vadovybės,

1946 metų rugsėjo 12 d.

Dalyvavo atstovai:

1. Lydžio rinktinės: Vidmantas, Angis, Merkys. Švedrys.

2. Žalčio rinktinės: Tauragis, Gaučas.   

3.    Šerno rinktinės: Rimgaila.

4.    VDR rinktinės: Šerno rinktinės atstovas (Rimgaila) pagal vado patvirtinimą raštu.

Pasitarimo pirmininku vienbalsiai išrinktas Angis, sekretoriumi -Merkys.

Pastaba; Konspiracijos sumetimais kiti apygardos kūrimo klausimai nebuvo svarstomi.

Pasirašė Angis, Merkys. Rimgaila, Gaučas, Vidmantas, Tauragis. Švedrys Pasitarimo pirmininkas    Sekretorius

/Ten pat. L.8-9./

3. Lydžio, Žalčio, Šerno rinktinių 1946m. rugsėjo 21d. posėdžio protokolo nuorašas, svarstytas apygardos įkūrimo ir.vadovybės klausimas 

Protokolas

Rinktinių atstovų Lydžio, Žalčio, Šerno
susirinkimas-posėdis. 1946m. rugsėjo 21d.*

*Taip originale. Rusiškame vertime nuorašas yra kaip atskiras dokumentas, tačiau turinys ir protokolų numeracija rodo, kad būta rankraštinio originalo (dok.2) ir mašinraštinio nuorašas,- red.

Svarstyta- apygardos sukūrimas ir vadovybės išrinkimas.
Pirmininkas- Angis 
Sekretorius- Merkys

Svarstyta:                  Nutarta;

1. Apygardos sukūrimas ir veikla    Buvo patelkti du projektai: Šerno ir Lydžio rinktinių. Peržiūrėti ir svarstyti abu projektai. Vienbalsiai priimtas Lydžio projektas.

2. Apygardos sukūrimas.    Apygardos sukūrimui ir vadovybės veiklos pradžiai Lydžio rinktinė skiria 500 červoncų, reikalingiausiai įrangai ir medžiagoms propogandinei spaudai. Būtent: tris rašomąsias mašinėles, du radijo imtuvus su priedais. Be to. Lydžio rinktinė perduoda visus anspaudus. blankus ir kitas medžiagas dokumentų gaminimui. Apygardos vadovybę laikinai išlaiko Lydžio rinktinė.

3. Apygardos vadovybės rinkimai. Apygardos vadu vienbalsiai išrinktas Angis, kuris laikinai eina štabo ir operatyvinio skyriaus viršininko pareigas. Organizacinio skyriaus viršininku išrinktas Rimgaila, laikinai einantis ūkio skyriaus viršininko pareigas ir informacijos skyriaus viršininku- Merkys.

4. Apygardos vadovybės materialinis aprūpinimas. Remiantis apygardos vado įsakymu, rinktinės apygardos štabui parūpina drabužius, avalynę, akumuliatorius, baterijas ir rašomąjį popierių. Apygardos vadovybės reikmėms rinktinės kiekvieną mėnesį moka: Lydžio rinkt.- 200 červoncų. Žalčio ir Šerno rinkt, po 150 červoncų. Pinigus į apygardos štabą įneša kiekvieno mėnesio pirmąją dieną. įskaitant ir š.m. lapkričio ld.

 Pasirašė Angis, Merkys, Rimgaila, Gaučas, Vidmantas, Tauragis, Švedrys. Nuorašas tikras:- Rimgaila

/Ten pat. L.10./

4. Jungtinės Kęstučio apygardos štabo posėdžio, 
įvykusio 1946m, lapkričio 9d. protokolas Nr.2 

Protokolas Nr.2.

Jungtinio Kęstučio apygardos štabo posėdis

1946m. lapkričio 9d.

Dalyvavo: Angis. Merkys. Barkus ir Rimgaila.

Pirmininkavo: Angis, sekretorius- Rimgaila Svarstyta ir nutarta

1. BDPS skyriaus įgaliotinio Tautvaišos pranešimas.

Tautvaiša pareiškė, kad Jis įgaliotas BDPS vadovybės:

a)    pasiūlyti prisijungti prie BDPS.

b)    pakviesti atstovą į partizaninį VGPŠ (karinė kolegija) prie BDPS ir

c)    sužinoti apygardos vadų nuomonę dėl partizanų demobilizacijos.

Angis pareiškė: vadinamoji partizanų demobilizacija mums netinka ir yra nepriimtina reikia tuo klausimu galutinai apsispręsti ir konkrečiai nutarti. Apygardos vadovybė įkurta teisingai, nes iš pradžių buvo rinktinės. kurios susijungė, norint suvienyti partizaninę veiklą.

BDPS iniciatyva organizuoti centrą taip pat sveikintina tačiau ji neturi būti vykdoma demagoginėmis priemonėmis. Vadovybė turi būti renkama pakvietus atstovus iš visų junginių. Kolegija, kuri turi toliau kurti žemesnius vienetus ir prieiti prie aukščiausios vadovybės sukūrimo, neturi primesti savo valios kitiems. Kiekviena vadovybė, jeigu ji išrinkta išreiškia tautos arba partizanų valią, o netinkamai organizuotos vadovybės į sakymų jėga yra bejėgė ir niekas jos nepripažins.

Tauta turi iškelti žmones, o šie turi būti jos tarnai. Reikia, kad iki pavasario prieitume prie centralizacijos. Už netvarką partizanų junginiuose atsakingi tik vadai. Koviniai Junginiai turi būti organizacinis disciplinos pagrindas. Mes atstovaujame ne tik kovinius junginius, bet ir tam tikrą besipriešinančios tautos dalį.

Programos yra tinkamos svarstymui, ir jos galios tik tada. kai bus patvirtintos.

Barkus pasakė, kad tam pritaria, nes BDPS buvo organizuojama sunkiomis sąlygomis, ji negalėjo visiems atstovauti kūrimosi stadijoje, bet ji atrodo teigiamai ir ją reikia palaikyti.

Merkys pareiškė, kad žodis "demobilizacija” nėra tuščias žodis, o “demobilizacija" tikrąja prasme reiškia kovos baigtį. O dėl vadovybės sukūrimo, tai siūlė numatyti konkrečius vadovybės veiklos principus ir paklausti BDPS nuomonės šiuo klausimu.

Rimgaila pritarė Angiui ir Barkui.

Nutarta:

1.100 proc pritarti centralizacijos idėjai- sukurti karinį ir politinį centrą visos Lietuvos teritorijoje kovai už laisvę.

2.    Mūsų manymu, vadovybė turi būti sukurta “iš apačios” rinkimų keliu, kad atstovautų visai lietuvių tautai- visiems kovotojams už laisvę.

Nesusipažinus su BDPS vadovybe, neturint apie ją žinių, neišaiškinus jos linijos kovoje už laisvę, laikyti ją nepripažinta. Pasiūlymus prisijungti laikyti nepriimtais ir palikti toliau svarstyti. BDPS laikyti vos besikuriančia o visus BDPS projektus turi svarstyti visa apygardos vadovybė.

3.    Kviečiamą atstovą siųsti tik ryšio palaikymui, taip pat visiems neaiškumams išnagrinėti ir išsiaiškinti.

4.    Siūlomą partizanų demobilizaciją laikyti partizaninės kovos gėda Kovos už laisvę kelias turi būti vienas ir tiesus, keičiamas tik taktiniais su-

metimais, tačiau neturi būti destrukcijos. Dokumentai partizanams turi būti tik kaip kovos būdas, taktinis posūkis ir priemonė plėsti partizanų Judėjimą.

Angis, Barkus, Merkys. Rimgaila

/Ten pat. L.16-17./

5. Jungtinės Kęstučio apygardos štabo posėdžio, įvykusio 1946m. lapkričio 24d., protokolas Nr.3. 

Protokolas Nr.3

Jungtinės Kęstučio apygardos štabo posėdis

I946m. lapkričio 24d.

Dalyvavo: Angis. Merkys. Barkus ir Rimgaila
Pirmininkavo: Angis, sekretorius- Rimgaila.

Svarstyta ir nutarta-

1. Mėnesio veiklos apžvalga ir kritika

Angis kalbėjo- Jungtinės Kęstučio apygardos sukūrimas iš junginių ir atskirų vienetų- tai ne tik žingsnis pirmyn kovoje už laisvę, bet ir susitelkimas, vadovybės subūrimas ir koordinuota veikla

Jau visas mėnuo, kai Kęstučio apygarda veikia Turime save pakritikuoti, pažvelgti, kaip mes dirbame, ko mums trūksta ir ką pasiekėme.

Manau, kad turime prisiminti savo pareigas, uždavinius ir svarbiausia-numatyti planus ateičiai.

Mums reikia dirbti taip. kad kiekvienas iš mūsų padarytų viską, ką gali, ir kad tai. ką darome, būtų naudinga Ne tam mes čia kad praleistume laiką ir mažai ką nuveiktume ar į bendrą reikalą žiūrėtume skeptiškai. Mūsų požiūris turi būti toks, kokio tikisi rinktinės ir atskiri padaliniai. Mes privalome pateisinti pasitikėjimą, mums suteiktą paramą. Jeigu mes savo veiksmais nepateisinsime partizanų pasitikėjimo, jie nuo mūsų nusigręš, pareikš nepasitikėjimą arba nusivils. Todėl kviečiu kiekvieną pažiūrėti į save ir paklausti, ar esant dabartiniams trūkumams viską padariau, ar parodžiau iniciatyvą jiems pašalinti. Reikia pakalbėti apie trūkumus bendrai Kęstučio apygardos štabo skyrių darbe ir atskiruose vienetuose. Kritika turi paskatinti iniciatyvą. Ji padės ištaisyti klaidas.

Jeigu nenorime, kad kiti mus kritikuotų ar peiktų mūsų darbą, išsiaiškinkime tarpusavyje savo darbo trūkumus.

Gerbkime kitų nuomonę, nematykime kritikoje pažeminimo, bet broliškai dirbkime bendrai, kad šis darbas būtų naudingas mūsų Tėvynei.

Blogiausia kad į bendrą reikalą ar į atskirą veiklą žiūrime pagal priežodį "Ne mano reikalas" arba savo abejonėmis trukdome bendram darbui.

Žinoma pas mus aš nematau tokių problemų ir negalvoju, kad taip bus ateityje. Maža išsakyti gerą pasiūlymą, svarbiau jį realizuoti ar prisidėti prie jo realizavimo. Dauguma gerų pasiūlymų tuoj dingsta nes nesistengiama jų įgyvendinti, nors tai ir buvo labai reikalinga

Visur ir visada visi turime sutelkti savo pastangas ten, kur jaučiami trūkumai, kad būtu galima kuo greičiau juos pašalinti, o ne kalbėti- “tai ne mano reikalas”.

Visi turi dirbti bendram reikalui, išimtis- jei nesupranti. Pastangos, noras tobulinti veiklą, iniciatyva visada turi būti. tad pagal galimybes padėkime vieni kitiems, pasitarkime, pakritikuokime.

Aš noriu pakalbėti apie atskiras nuveikto darbo sritis.

1.    Mes įsikūrėme, nors ir ne visiškai, tik viena slėptuvė neveikia- ir pradėjome dirbti. Daugybė techninių dalykų, žinoma mums trukdo toliau dirbti.

2.    Organizavimo srityje kai kas nuveikta: atitinkami įsakymai junginiams, rinktinėms, būriams, padaliniams sutarti slaptažodžiai, parengtas Jungtinės Kęstučio apygardos veiklos, disciplinos ir OS bei.OD sričių veiklos nuostatų projektas "Apygardos organizavimo ir veiklos nuostatai". Susipažinimui jie išsiuntinėti junginiams ir atskiriems vienetams. Jie galės pareikšti savo nuomonę, pasiūlymus, taisymus ir t.t. Nustatytas ryšys su BDPS, pasiųstas į BDPS specialus ryšininkas Jurgis užmegzti tiesioginį ryšį, kad būtų galima apie padėtį tiesiogiai informuoti.

Tikimės, kad Jurgis grįš šį mėnesį.

3.    Dėl ryšių- suderinti laikini Kęstučio apyg. ryšiai su junginiais ir su atskirais vienetais (junginių ir atskirų padalinių dokumentas 1946.II.5). Tai yra specialaus Kęstučio apyg. ryšių tinklo užuomazga. Kol kas šis ryšys yra apverktinoje padėtyje. Visa korespondencija išsiųsta šių metų lapkričio 6-7d., Lydį pasiekė tik po 15 dienų. Kada ji pasieks kitus junginius ar rinktines?

Ryšių reikalais reikia pasirūpinti ir juos gerinti.

4.    Informacijos sritis. Buvo išleistas 107-asts "Laisvės Varpas”, tačiau pavėluotai (II.5). ne tokios geros kokybės, koks turėtų būti. Žinoma yra svarbių pateisinamų priežasčių: radijo imtuvas iki šiol neveikia spaudai medžiagos negauta iš korespondentų, trūksta vidaus informacijos žinių.

108-asis "Laisvės Varpo" numeris išleistas su tais pačiais trūkumais.

5.    Ūkio srityje- sukurtas Kęstučio apygardos veiklos pagrindas. Mėnesinis nario mokestis iš junginių ir atskirų padalinių nepilnai surinktas: iš Šerno rinkt, gauta tik 90 červoncų (paskirta 150). iš Žalčio rinkt.- 100 (paskirta 150 červoncų), nepaskirtas mėnesinis nario mokestis VDR (tuo reikalu pasiųstas paklausimas apie VDR ūkio dalies padėtį).

Įsigytas ar perkraustytas pagrindinis inventorius ir reikalingos priemonės Kęstučio apg. veiklai, organizuotas jų pristatymas.

1946m. nuo 12.1 iki 12.31 numatoma padaryti:

Kad partizanų veikla būtų kuo platesnė ir darnesnė, turime turėti planą.

Žinoma, besislapstant vykdyti planus yra labai sunku, visad pasitaiko nenumatytų kliūčių, tačiau, svarbiausia- nusibrėžti darbo gaires ir numatyti veiklos kryptis.

1.    a) kiekvienai veiklos sričiai turi būti parengti instrukcijų ir nurodymų projektai.

b) ūkio daliai reikia paspartinti antrosios slėptuvės įrengimą ir ją aprūpinti.

2.    Organizacijos srityje- galutinai sutvarkyti Kęstučio apygardos ryšius ir vidaus ryšius.

3.    Operatyvinėje srityje- parengti išsamų partizanų kovinio apmokymo projektą.

4.    Informacijos srityje- ypatingą dėmes) skirti apygardos spaudos leidimui. Jame turi būti spausdinami visai apygardai svarbūs straipsniai, kad skaitytojai susidarytų gerą įspūdį. Stengtis, kad laiku būtų spausdinamos aktualijos.

Kiek galima plėsti informacijos tinklą, kad būtų gaunama daugiau vidaus žinių.

5.    Ūkio srityje- (tai pats sunkiausias darbas) reikia:

a)    apsirūpinti maistu (pavyzdžiui: bulvės, daržovės ir t.t.),

b)    pagaliau įsigyti akumuliatorius, kad veiktų radijas, taip pat turėti atsarginius akumuliatorius, baterijas.

c)    surasti medžiagų antrosios slėptuvės įrengimui.

d)    pasirūpinti ir pagal galimybes aprūpinti Kęstučio apg. ilgesniam laikui popieriumi, kalke, rašalais, chemikalais ir t.t.

6.    Sanitarinė dalis- turi būti parengta instrukcija (OD). kaip gydyti sužeidimus ir kitas ligas (be specialistų ar gydymosi ligoninėse).

Be to, instrukcijoje turi būti nurodyti svarbiausi vaistai, jų pagaminimas ir vartojimas.

Tokie darbai numatyti kitam mėnesiui.

Koks turi būti apygardos leidinys?

Visi puikiai žinome, kas tai yra nelegali spauda. Žinoma čia aš neturiu ko pridurti. Tiktai norėčiau pasakyti, kaip aš galvoju ir padaryti išvadas, taip pat išgirsti ir jūsų nuomonę. Nesuklysiu pasakęs, kad nelegali spauda yra veiklos variklis. Šis variklis turi skatinti kovų už laisvę, nuolat duoti negęstanti impulsų.

Toliau Angis pareiškė, kad savikritika padės pagerinti Kęstučio apg. veiklų ir kiti mažiau kritikuos Kęstučio vadovybę. Kiekvienas vertinamas pagal tai, ką duoda o ne pagal tai. ką jis turi. bet nepanaudoja veiklai pagyvinti.

Kiekvienas turi daryti tai. kas svarbu bendrai veiklai, be jokių asmeniškumų, be nuoskaudų, ir tai neturėtų nieko įžeisti.

Merkys pasakė, kad ataskaitų reiks, jos skatina plėsti veiklų. Kai buvo į kurta apygarda turėjome viltĮ. kad bus kažkas nauja ir turime ta viltį pateisinti.

Kritika geras dalykas, galima pamatyti savo veiklos trūkumus.

Užtikrinu, kad savo srityje viską padarysiu su kaupu ir prisidėsiu prie darbo kitose srityse.

Dėl trūkumų- žinoma, yra ir junginiai gali mumis nusivilti, nes kol kas mūsų darbo nematyti. Labiausiai kliudo dirbti susidariusios aplinkybės. Jei nesulauksime pagalbos, mūsų darbas nebus našus, todėl reikia paspausti junginius.

Barkus pareiškė, kad trūkumų yra, tačiau juos reikia šalinti. "Laisvės Varpo” Nr.107 išėjo neaktualus todėl, kad nieko negirdim, nieko nematom, nei iš užsienio, nei iš vidaus. Kaip to išvengti.- nežinau. Nėra akumuliatorių, nepakanka net sovietinės spaudos. Vėluojame išleisti numerį, nes labai trukdo posėdžiai, kurie būna sušaukiami ne laiku, prieš pat leidinio išleidimų, darbui trukdo aplinka. Netinka esama tvarka kartu gulti, kartu keltis, ir ne visada būna darbinga nuotaika. Viską daryti bet kokiomis sąlygomis nesiimu. Dariau viską, ką galėjau. Už tai vieni gyrė. kiti barė. Be to, trukdo prasti ryšiai.

Blogas įspūdis susidarė, kad korespondenciją junginiui, kuriam aš vadovauju, dėl prasto ryšio turiu rašyti greitai arba visai nerašyti. Pastabos dėl ryšių yra draugiškos. Nieko nereikš statutai, jei nebus broliško bendradarbiavimo.

Turime suprasti, kad visų charakteriai skiriasi, juos reikia derinti ir būti nuoširdiems. Kad neprisidedame prie bendro darbo su savo nuomone. yra ir nuotaiku dalykas. Tiek vidiniai, tiek išoriniai trukdymai kliudo spaudos darbui ir jos kokybei.

Junginius suklaidinsime tik tiek, kiek nesusiorientuosime, bet tyčinio blogio čia nėra, saugumas ir maistas yra visur.

Ateitis yra geriausias daktaras. /.../ Reikėjo iš pat pradžių padaryti tvarką (kaip. pavyzdžiui, buvo pasirūpinta maistu ir slėptuvėmis) ir reikia daryti, o ne kalbėti. Netgi ir virtuvėje turi būti vienas atsakingas žmogus.

Buvo kalbėta apie slėptuvės konspiracija, bet daroma ne taip. kaip buvo kalbėta. Netgi labai vadui patikimas žmogus neturi žinoti, kur yra slėptuvė.

Trūkumus visomis jėgomis stengiuosi pašalinti.

Rimgaila pasakė, kad mintis apie geranorišką kritiką iš tikrųjų yra puiki. Dėl organizacinio skyriaus reikia pasakyti, kad ryšiai iš tiesų yra apgailėtinoje padėtyje, tačiau, negalint judėti, juos sutvarkyti dar sunkiau. Kai tik bus sutvarkyti dokumentai, viskas bus daroma kad ryšiai gerėtų.

Prastą spaudą galbūt galima būtų ir pateisinti dėl nepakankamų priemonių. Blogai, kai vietoj žadėtos įrangos buvo duotas visai blogas akumuliatorius.

Spaudoje turi atsispindėti organizacinė veikla turi būti nagrinėjami svarbūs ir naudingi klausimai ir apskritai straipsniuose turi būti matoma žmonių nuomonė.

Angis pasakė, kad kritines mintis išsakęs todėl, kad gerai dirbtume. Jeigu darbas atrodys geras mums patiems, tai ir kiti jį gerai įvertins.

Nuoširdumas atsiranda tik tada. kai kiekvienu atveju dalijamasi nuomonėmis.

Barkus kalba teisingai, tačiau argi negalima dirbti geriau. Jeigu kas nori susikaupti, tai gali paprašyti, kad būtų tyliau. Kada žmogų aplanko idėjos, kiti negali žinoti. Šunuodegiavimas čia netinka nors jis pasireiškia nutylėjimu ar dar kaip nors. Mintis turi būti išsakyta tuojau pat ir nedelsiant. Dėl gyvenamosios vietos tai čia daugiausia įdėta pastangų. Buvo padaryta viskas, kas įmanoma bet būtų gerai, jeigu kiekvienas bet kada pasakytą ką galvoja Kentėti čia nereikta mūsų veiksmai gali būti suderinti. Kai kada žmogus gali suklysti dėl klaidingos nuomonės. Nepasitenkinimų kaupimas nėra atviras reiškinys. Mes turime įsikurti taip, kad ne vienas, o visi prisitaikytų. Rėžimas gulti ir kelti buvo pasakyta tik kaip nuomonė.

Visuomeniniame darbe turime prisitaikyti prie sąlygų. Tai reikalinga ir saugumui. Bendras darbas- suderinti visus reikalus. Nereikia iš to daryti paslapčių.

Merkys pareiškė, kad Angio nuomone, kritiką reikia priimti kaip atvirumo ir bendradarbiavimo ženklą. Todėl nereikia įsižeisti, kaip kad matyti iš pono Barkaus atsakymų Anglui. Tačiau ir šių pastabų nereikia laikyti blogiu. Kiekvienas daro klaidų. Jų darė ir šventieji. Kritikos reikia.

Dėl ūkio dalies- kaip supratau, dėl akumuliatoriaus buvo daug rūpesčiu bet nepalankiomis aplinkybėmis ir kitas nieko daugiau nepadarytų.

Galbūt aš netinku ūkio dalies pareigoms, tačiau darau, kas įmanoma Visa informacinė medžiaga buvo pakankamai rimta. O darbo sąlygos nėra jau tokios blogos, ir apskritai ūkio reikalams užsakymai turi būti pateikiami iš anksto. Girėno palydų galbūt ir nereikėjo. Apskritai savo srityje aš dirbu tiek, kiek galiu, nepaisant pavojų.

Kaip šios srities atstovas, esu už ją atsakingas, bet reikia atsižvelgti ir į sąlygas. Laukiu pagalbos iš kitų, nes vienas negaliu visko padaryti, o iš mūsų narių yra ir šlamšto, kuris lenda po ratais. Visus trūkumus prašau išsakyti be pykčio ir blogų kėslų.

Barkus pareiškė, nežinąs, kodėl ponas Merkys pajuto jo užsipuolimą. Jis tik nurodė, kodėl "Laisvės Varpas" turi būti taisomas. Tai nebuvo kaltinimas. Nors ponas Angis ir paminėjo, kad kažkas kaupiasi, tačiau tai netiesa, tai tik atsakymas. Jeigu negalima sutelkti visų reikalų, tai ir šito posėdžio tikslas sumenkėja

Visa tai smulkmenos, kurios trukdo darbui.

Kai dėl spaudos- tai aš nenoriu būti dzinguliuku (varpeliu), kuris atlieka tik juodą darbą. Su kiekvienu derėtis dėl smulkmenų nematau reikalo, tam turi būti štabo viršininkas. Parengti nurodymus, užbėgant už akių bendriems nuostatams, būtų netikslinga

Angis atsakė, kad einamieji reikalai svarbiau už draugystę, tai nemažiau svarbi ir kritika. O pagal nuotaikas buvo jaučiama, kad kažkas yra susikaupę.

Barkus sakė. kad nieko nėra susikaupę.

Angis tęsė- vis dėlto, kažkas buvo susikaupę, kas trukdė bendram darbui. Turime aukotis bendram reikalui. Visi puikiai suprantame dabartines sąlygas, ypač ūkio dalies darbe, todėl galime pateisinti trūkumus. Skirkime draugišką kritiką nuo veiklos kritikos.

Merkys pareiškė, kad jis siūlo per posėdĮ ar kitu laiku pateikti aktualiausią medžiagą spaudai. Siūlo kritikuoti tiktai apskritai spaudos nuostatą, stilių arba kitus esminius dalykus. Nereikėtų kritikuoti kiekvieno straipsnio, kai jis dar rašomas, tiktai pagrindinę mintį. Siūlo tuo klausimu priimti sprendimą.

Barkus pareiškė, kad iškelti trūkumai padės nebedaryti tokių pačių klaidų leidyboje.

/.../

Pono Merkio patarimas teisingas, nors reikėtų turėti daugiau veiklos laisvės. Būtų neteisinga stumti į darbą kitus, peržengiant galimybes, nes tokiu atveju nebus iniciatyvos.

Angis pareiškė, kari pagal laikinus organizacijos ir veiklos nuostatus kiekvienas skyriaus viršininkas veikia savarankiškai. Laikraščio redaktorius- organizuoja ir nustato laikraščio kryptį ir konsultuoja straipsnių autorius. Tai nereiškia kad laikraščio leidėjas turi monopolistines teises. Trūkumai turi būti iškelti. Nelegali spauda yra tam tikras veiklos variklis. Vadinasi, spauda turi būti aktuali ir nevėluoti. Draugiškai pasitarti- kiekvieno pareiga Vadinasi, spauda turi rūpintis visi. o ne vienas informacijos skyriaus viršininkas. Redaktorius turi atrinkti ir sutvarkyti medžiagą.

2. Kęstučio apygardos pareigybių, veiklos ir disciplinos nuostatų projekto svarstymas.

Nutarta nusiųsti nuostatų projektus, junginių ir atskirų padalinių vadams, susipažinti ir pareikšti savo nuomonę, papildyti, pateikti siūlymus

/Angis/

/Ten pat. L.18-25./

6. Jungtinės Kęstučio apygardos štabo posėdžio, įvykusio 1947m. kovo 21d,, protokolas Nr.4 

Protokolas Nr.4

Jungtinės Kęstučio apygardos štabo posėdis
1947 metų kovo 21d.

Dalyvavo: Visvydas. Žiemkentis. Barkus ir Zubrys.

Pirmininkavo: Visvydas, sekretorius- Žiemkentis.

Svarstyta ir nutarta:

I. Nuostatų projektų tvirtinimas.

Visvydas: Nuo š.m. sausio ld. iki kovo 20d. galutinai buvo įforminti Jungtinės Kęstučio apygardos nuostatai- JKA. Nuostatų projektai buvo pateikti rinktinių vadams, gauti pataisymai ir papildymai, tačiau svarbių pakeitimų nebuvo. Išsamiai tuo klausimu kalbėjo Savanoris ir Romuva. Kiti arba nieko neatsakė arba pataisymų neturėjo.

Reikėjo nedelsiant veikti, aplinkybės neleido kviesti posėdžio nuostatoms apsvarstyti, reikėjo juos patvirtinti, nes dauguma jiems pritarė. Dabar galime juos apsvarstyti.

Buvo siūlyta pakeisti dabar vartojamus terminus:

a)    "junginys” ir "atskiras vienetas”- į “rinktinę” ir “atskira kuopa”. Leista vartoti terminus "rinktinė” ir "atskiras vienetas":

b)    terminai- "organizacinis sektorius- OS” ir. operatyvinis dalinys- OD” siūlyta keisti- “organizacinis skyrius- OS” ir "partizanai- P”.

Apsvarsčius tai buvo priimta.

Jau parengtas instrukcijos projektas "Ką turi žinoti kiekvienas partizanas" ir kai kam jau duotas susipažinti, kad pasakytų savo nuomonę. Šiame projekte taip pat siūloma Jungtinę Kęstučio apygardą vadinti JKA. Siūloma OS ir P nariams įvesti kandidato stažą. Manau, kad P (partizanas) nariams būtų sunku įvesti kandidato stažą, nes jis vis tiek žinos daug partizanų paslapčių, bet jeigu jis duos sąlyginę priesaiką, susidarys nenormali padėtis. Nepritariu ir stažo įvedimui OS nariams.

Kitas pasiūlymas- kovotojais už laisvę laikyti OS narius rėmėjus, kurie pagal galimybes materialiai remia ir aprūpina partizanus ir pasižada neišduoti paslapčių.

Man atrodo, kad pirmame ir antrame kovos už laisvę etape kandidato stažas neįmanomas, tačiau- gal būt.

Zubrys: Partizanams taikyti kandidato stažą neįmanoma, nes tai būtų konspiracijos atsisakymas. Negalima taikyti kandidato stažą ir OS nariams. Organizuoti rėmėjus nėra reikalo. Formalumai rėmėjams neturi reikšmės. Žiemkentis: Dėl narių kandidatų pritariu aukščiau kalbėjusiems, o dėl: rėmėjų organizavimo, manau, kad tai reikia daryti. į veiklą būtų įtraukti žmonės, kurie negali ar nenori tapti tikraisiais nariais. Be to. tikruosius rėmėjus galima įpareigoti dar labiau saugoti visas paslaptis.

Barkus: Dėl kandidatų- negali būti nė kalbos. Dėl narių rėmėjų- pritariu ponui Zubriui. Rėmėjų organizavimas vargu ar padės juos disciplinuoti. Visvydas: Nepritariu, kad OS ir OD nariams reikia taikyti kandidato stažą, to atsisakome. Ar reikia organizuoti rėmėjus? ŠĮ klausimą dar paliekame svarstyti, nes tai nieko nekeičia geriau reikia aptarti nuostatus. Zubrys: Pritariu dabar parengtiems nuostatams.

Barkus: Pritariu, nes tai jau svarstyta. Pavadinimas esmės nekeičia

II. "Laisvės Varpo" redakcinės kolegijos įkūrimas.

Visvydas: Reikėtų įkurti redakcinę kolegiją, tai sustiprintų leidinį. Kaip jau aptarėme. į kolegiją turėtų įeiti trys žmonės: Barkus. Zubrys. Visvydas. Kolegija klausimus spręstų balsų dauguma. Kolegijos uždavinys, kad spauda išeitų kuo geresnė ir laiku. Spaudos platinimu turi rūpintis organizacinio skyriaus viršininkas. Reikia sutvarkyti taip. kad visi, kas turi gauti spaudą, pasiimtų ją patys nustatytu laiku.

Zubrys: Kolegijos narių skaičiui pritariu, tačiau manau, kad nereikia varžyti kolegijos darbo, o leisti jai pačiai spręsti leidybos klausimus. Žiemkentis: Leidinys neturi priklausyti tik nuo kolegijos. Kolegija turi rūpintis leidimo kokybe, tačiau pagrindinę liniją ir kitus svarbius klausimus turi nulemti visos apygardos sprendimas.

Barkus: Redakcinė kolegija- tai bolševikų išmonė. Laikraščio leidimas yra radaktoriaus darbas, o jis turi atsižvelgti į kitų nuomonę. Kolegijos įkūrimas nieko nepakeis, ir yra negeras dalykas.

Zubrys: Redakcinė kolegija nėra bolševiku išradimas. Ir anksčiau, nepriklausomybės laikais, buvo laikraščių, kuriuos redagavo kolegijos ar komisijos.

Visvydas: Redaktorius yra atsakingas asmuo, o laikraščio leidimu daug kur rūpinasi redakcinės komisijos. Pavyzdžiui: laikraščio "Karys" straipsniai būdavo svarstomi netgi keliose, skirtingų pakraipų komisijose, nes redaktorius negali būti visų sričių žinovas. Vietoj bolševikų mėgstamo termino "kolegija” galima sakyti "komisija".

Kadangi visi tam pritarė, manau, kad laikraščio "Laisvės Varpas" komis!ja turi būti įkurta.

III. Gyvenamosios vietos įrengimas ir pasiskirstymas.

Visvydas: Reikia stengtis įsikurti kitame rajone, o čia iš ankstyvo pavasario įsirengti vieną ar dvi slėptuves, kad galėtų įsikurti po du žmones, pasidalyti įrangą ir techniką.

Buvo kalbama kad vieni kitų slėptuvių nežinotų. Tačiau tai neįmanoma-vieni kitais turi pasitikėti.

Zubrys: Aš manau, kad neįmanoma nežinoti vieniems kitų slėptuvių. Barkus: Aš taip pat manau, kad tai neįmanoma.

Visvydas: Reikia susitarti, kaip pasiskirstysime. Siūlau, kad drauge su informacijos skyriaus spaudos viršininku būtų Zubrys, jie abu galės leisti spaudą, o aš būtinai ateisiu tą dieną, kai išeis laikraštis. Džiugą manau pasilikti pas save, paskirsiu jam tinkamas pareigas.

Barkus: Aš manau, kad pasiskirstyti reikėtų kitaip. Ūkio skyriaus viršininkas gali palikti su štabo viršininku, nes jie turės daug bendrų reikalų. O Džiugas galėtų pasilikti su manimi, aš. kaip skyriaus viršininkas, turiu jam tinkamą darbą. Į redakcinės komisijos pasitarimus geriau ateiti man vienam, negu pas mane eiti dviem.

Zubrys: Atsižvelgiant tik į darbą, tai geriau jį dirbti ten. kur yra visos priemonės, t.y. informacijos skyriuje, dažnas vaikščiojimas trukdytų dirbti ir būtų nesmagu.

Visvydas: Reikia nuspręsti- su kuo bus Džiugas. Kai Žiemkentis kur nors išeis, nebus kam atlikti techninio darbo, o jo yra labai daug.

Barkus: Savo nuomonę pasakiau, reikia nuspręsti.

Žiemkentis: Techninio darbo ateityje atsisakau, nes tai man rimtai trukdo dirbti savo tiesioginį darbą, dar daug kas nepadaryta.

Zubrys: Žiemkenčio pareiškimas teisingas ir pagrįstas.

Visvydas: Džiugas turi likti pas mane. jis reikalingas techniniam darbui, o dėl štato narių skaičiaus didinimo dar per anksti kalbėti, nes yra daug rimtų sunkumų.

IV. Ryšių klausimai.

Visvydas: Organizacinio skyriaus viršininkui pavesta susisiekti su Tauro apygarda. Jis ten eis kito mėnesio pirmoje pusėje per padalinius. Jis turi užmegzti ryšį su Tauro apyg_ pasakyti mūsų nuomonę dėl atsiųstų dokumentų, aptarti bendros vadovybės susikūrimą.

Greičiau ir kitu keliu susisiekti neįmanoma, nes į mūsų ryšių punktą iš jų niekas neateina o mes jų ryšių punktų nežinome, ryšininkas tarp jų ir mūsų. atrodo, dingo.

Zubrys: Ką mes siūlysime Tauro apygardai ir kaip papildysime rezoliuciją? Visvydas: Reikia išsiaiškinti, kiek šiuo atžvilgiu nuveikė ir atstatyti su jais gerus ryšius. Mes norime, kad partizaninis judėjimas būtų centralizuotas, tačiau jų rezoliucijose nepasakyta kas tai yra naujas BDPS. Esant neaiškumams, mes savo nuomonės pilnai išsakyti negalime. Centralizacijos klausimas skubus, ir jam spręsti sutelksime visas jėgas. Zubrys: Šis klausimas iš tiesų skubus. Pasiūlykime Taurui suorganizuoti visų apygardų atstovų susitikimą, kuriame būtų galima išspręsti visus klausimus.

/Dalyvavusiųjų susirinkime parašai/

/Ten pat. L.26-29./

7. Kęstučio apygardos vadų Angies ir Barkaus 1946m. atsišaukimas "Saugokitės provokatorių"

Saugokitės provokatorių

Gavome žinių iš Tauragės ir Raseinių apskričių, kad šių apskričių kai kuriuose valsčiuose pasirodė nepažįstami partizanai.

Naktį jie užeina pas ūkininkus, ieško ryšio su vietiniais partizanais, prašo maisto, drabužių, apavo, domisi vietiniais komunistais ir t.t. Trumpai tariant, jie domisi ir reikalauja to. ko reikia tikram mūsų partizanui.

[spėjame rinktines ir per jas visus OD. OS narius ir vietinius gyventojus. kad tariamieji nepažįstami partizanai- tai specialūs NKVD daliniai, kurie stengiasi atrodyti kaip tikri partizanai, dori lietuviai, o iš tiesų jų uždavinys- išprovokuoti gyventojus, sužinoti, kur yra tikrieji mūsų partizanai, išsiaiškinti ryšius, sužinoti, kas padeda partizanams, ką žmonės kalba apie komunistus ir partizanus, ir ką galvoja.

Šie NKVD padaliniai dieną stato sargytos bokštelius. matuoja žemę, daro brėžinius, visi kalba tik rusiškai, nesidomi politika ir vietiniais gyventojais.

O naktį jie persirengia civiliais, apsikabinėja lietuviškais tautiniais ženklais, kalba lietuviškai, vaikšto pas gyventojus, juos provokuoja ir apiplėšia kai kada ir kai ką suima ir uždaro į partizanų slėptuves. Ten tardo, muša apkaltina komunistine veikla ir t.t.

Dažniausiai sulaikytieji klysta: patiki, kad tai buvo tikri partizanai, ir viską, ką žino, papasakoja Dėl to padaugėjo areštų.

Mūsų tėvynainiai turi žinoti:

a)    nieko bendro negalima turėti su nepažįstamais:

b)    nieko jiems neduoti, tegul ima prievarta, nieko jiems nepasakoti:

c)    pranešti milicijai.

Tas. kas praneš milicijai, keletą dienų tegul slapstosi, nes už skundimą kai kada jie suima ir baudžia.

1946.X11.1.

Kęstučio vadas- Angis
Kęstučio štabo informacinio skyriaus 
viršininkas Barkus

/Ten pat. L.30./

8.Kęstučio apygardos vado Angies įsakymas Nr.4 (1946 11 05) dėl slaptažodžių naudojimo

Kęstutis
1946 metai 11 05
Nr.15

Kęstučio įsakymas Nr.4

§1

Visiems Kęstučio junginių ar atskirų vienetų vadams- prašau kiekvieno mėnesio ld. OD vadams pranešti slaptažodį.

§2

Kaimyniniams junginiams ar atskiriems vienetams- sutartą slaptažodį pranešti kiekvieno mėnesio ld. tam junginiui ar atskiram vienetui, į kurio rajoną bus perėję OD vadai.

§3

Tiems OD junginiams ar atskiriems vienetams Junginių vadai turi duoti kitus slaptažodžius ir OD išaiškinti, kad Kęstučio duotų slaptažodžių reikia tam. kad išvengtume partizanų susidūrimų.

§4

Kęstučio pateiktą Junginiams ar atskiriems vienetams slaptažodžių lentelę griežtai saugoti, o jeigu pateks į priešo rankas ar nežinia kur dings, nedelsiant pranešti Kęstučiui.

Kęstučio vadas (Angis)

/Ten pat. L.69./

9. Kęstučio apygardos vadų Angies ir Barkaus
pasirašytas įsakymas Nr.5 (1946 11 05)
dėl dokumentų saugojimo ir spaudos

Kęstutis
1946 metų 11 05
Nr.16

Kęstučio įsakymas Nr.5

dėl spaudos ir propogandos

§1

Visus dabar turimus ir vėlesnius dokumentus, nesvarbu kaip jie įsigyti (užpildyti ir neužpildyti blankai), visokie asmens liudijimai, pažymos ir t.t. taip pat ir dokumentai, parašai, antspaudai— ir t.t. turi būti atiduoti Kęstučiui.

Tuo reikalu, junginių ir atskirų vienetų vadai turi duoti atitinkamus nurodymus savo pavaldiniams.

§2

Turimos ir įsigyjamos priemonės dokumentų gaminimui, įvairūs raštai, antspaudai, chemikalai ir chemikalų receptai, tušas turi būti atiduota Kęstučiui.

§3

"Laisvės Varpas” yra Kęstučio junginių ir atskirų vienetų oficiozas, jį galima dauginti. Junginiams ir atskiriems vienetams leidžiama patiems spausdinti poezijos ir jumoristinius kūrinėlius. Bendro pobūdžio straipsnius- rankraščiai turi būti persiunčiami Kęstučiui kaip laikraščio medžiaga.

Junginių ir atskirų vienetų vadai turi surasti korespondentų "Laisvės Varpui".

Kęstučio vadas Angis
Apygardos informacinio Skyriaus viršininkas Barkus

/Ten pat. L.70./

10. Kęstučio apygardos vadovybės- Angies ir Rimgailos įsakymas Nr.5 (1946 12 01) organizaciniais klausimais

Kęstutis
1946 metų 12 01
Nr.20

Kęstučio įsakymas Nr.5

Organizacinė dalis

§1

Kad ryšių punktai nebūtų lengvai išaiškinami, o ryšininkai nebūtų trukdomi organizacine veikla. įsakau:

a)    junginiuose ir atskiruose vienetuose nustatyti, kas. per ką ir kokiam reikalui gali naudotis ryšiu ir kaip greitai tai turi būti atlikta:

b)    OD skyriaus vadams uždrausti, nors ir ryšių tikslais, su visu būriu lankytis pas OD narius ryšių punktuose: uždrausti OD skyriaus nariams apsistoti ryšių punktuose pas svarbius darbuotojus, taip pat savo nuožiūra užmegzti ryšį tarp ryšio punkto tr OS narių be vadovybės nurodymų:

c)    junginių ir atskirų vienetų vadai turi paskirti savo organizacijų darbuotojus ir ryšininkus gaunamai korespondencijai patikrinti (korespondenciją pažymėti), taip pat neleisti naudotis ryšiais asmeniniais ar kitais nenumatytais reikalais, nusižengusius griežtai bausti:

d)    įspėti visus ryšininkus, kad jie organizacijos korespondenciją laikytų saugiose vietose, gerai patikrintų gaudami ir siųsdami toliau.

§2

Visiems organizacijos darbuotojams įsakau: visus organizacinius dokumentus ir korespondenciją, nors ir trumpam, jeigu ji nereikalinga tarnybiniam naudojimui.su savimi nesinešioti. bet saugoti saugioje vietoje arba archyve.

§3

Griežtai draudžiama laikyti legaliai gyvenančių asmenų rankraščius. Dabar turimus ir vėliau gaunamus rankraščius perrašyti arba tik pasižymėti sau vienam suprantamais įrašais, o originalą sunaikinti.

§4

Griežtai draudžiama laikyti (šifruotus ar nešifruotus) organizacijos narių sąrašus: rėmėjų, ryšininkų pavardes, adresus. Reikia jas išmokti atmintinai arba pasižymėti tik sau suprantamais ženklais.

§5

Junginių ar atskirų vienetų vadai turi turėti centrini ryšių punktą, per kurį būtų galima susisiekti su junginių ar atskirų vienetų vadovybe, tų punktų adresus ir jų slapyvardžius artimiausiu laiku žodžiu pranešti Kęstučiui.

Kęstučio vadas Angis
Organizacinio skyriaus viršininkas Rimgaila

/Ten pat. L.71./

11. Kęstučio apygardos vado Angies įsakymas Nr.6 
(1946 12 05) operatyvinės veiklos klausimais

Kęstutis
1946 metų XII.5.

Kęstučio įsakymas Nr.6

Operatyvinis skyrius

§1

Dažnai pasitaiko, kad savo padalinio apsaugai neskiriama pakankamai dėmesio, dėl to vyksta daug nelaimingų atsitikimų, patiriame nuostolių, kurių būtų galima išvengti, jeigu savo apsaugai skirtume daugiau dėmesio.

Žygyje tiesioginė apsauga- yra sargybinis priekyje ir kolonos gale. poilsio vietose- sargyba.

Kiekvieno junginio vadas ir grupės vyresnysis atsakingas už sargybos organizavimą, jos keitimą ir tikrinimą.

Junginių vadams ir atskiriems vienetams įsakau: ypatingą dėmesį skirti apsaugai ir imtis konkrečių veiksmų.

Visus, šiuo atžvilgiu prasižengusius griežtai bausti administracine tvarka ir perduoti teismui.

§2

Kai kuriuose operatyviniuose padaliniuose pablogėjo disciplina. Taip yra todėl, kad vadai nepalaiko disciplinos, į pažeidėjus žiūri pro pirštus, vengia juos bausti.

Taip yra dar ir dėl to. kad vadai netikrina ir nekontroliuoja savo vadovaujamo OD narių.

Kad padaliniuose būtų sustiprinta disciplina ir OD nariai geriau suprastų savo pareigas. įsakau:

a)    visais atvejais netgi ir mažiausiuose padaliniuose paskirti laikinus arba nuolatinius viršininkus ar vadovus, kurie būtų atsakingi už savo OD narių poelgius:

b)    kiekvienas netinkamas poelgis ar disciplinos pažeidimas turi būti išaiškintas ir pažeidėjas nubaustas:

c)    ypač turi būti nubausti pažeidėjai, kurie savo veiksmais žemina partizanu garbę:

d)    vadai ir OD vyresnieji, kurie nebaudžia disciplinos pažeidėjų, turi būti pakeisti kitais:

e)    visi nusikaltimai nedelsiant turi būti ištirti ir nusikaltėlis išaiškintas. Nusikaltėlis turi būti tuoj pat nubaustas.

Kęstučio vadas
/Angis/

/Ten pat. L.73-74./,

12. Kęstučio apygardos vado įsakymas Nr.9 (1947 03 03), kuriame skiriamas apdovanojimas žuvusiems partizanams

Kęstutis
1947.III.3.
Nr.46

Kęstučio įsakymas Nr.9

§1

KA- Margirio rinkt. Uosis (Vanagas) š.m. sausio 23d., priešui apsupus jo dalini, pirmas su ginklu rankose stojo į mūši ir atrėmė priešą, padėdamas savo broliams ištrūkti iš apsupties. Jis žuvo didvyrio mirtimi, gindamas savo brolius, laisvę ir savo šalies nepriklausomybę.

To paties padalinio (Vanago) partizanas Papartis, būdamas sunkiai sužeistas, kovojo iki mirties ir sunaikino keturius priešus.

Tegul mums visiems, laisvės kovotojams, būna pavyzdžiu šis narsus ir garbingas Margirio partizanų žygdarbis.

Už drąsa ir narsą, kovojant su mūsų Tėvynės okupantu. Uosį ir Papartį apdovanoju garbes ženklu.

1947.12.29.

Kęstučio vadas
/Visvydas/

/Ten pat. L.75./

13. Kęstučio apygardos pirmasis organizacinis dokumentas- organizacijos ir veiklos nuostatai 

Jungtinės Kęstučio apygardos 
organizacijos ir veiklos

Nuostatai

(OS sritis)

Kęstutis

A. Bendroji dalis

1.    Visos apygardos ribose esančios rinktinės ir atskiri vienetai siekia laisvės lietuvių tautai ir kovoja prieš okupantus bei tautos išdavikus, užgniaužiančius lietuvių tautos švenčiausias teises, jungiasi į vieningą Jungtinę Kęstučio Apygardą, kuri pasistato savo tikslą slopinti daromas lietuvių tautos dvasinių ir medžiaginių vertybių naikinimo pastangas, organizuoti, parengti ir išsaugoti gyvąsias lietuvių tautos jėgas aukščiausiam kovos tikslui- laisvos, nepriklausomos, demokratiniais pagrindais tvarkomos Lietuvos valstybės atstatymui.

2.    Siekdama pasistatyto tikslo, apygarda savo veiklą pagrindžia vieningumu ir tvarkosi savitarpio pasitikėjimo, geros valios, konspiratyvaus /slapto/ veikimo sąlygoms pritaikintos karinės drausmės pagrindais. daugumos nuomone nustatytuose rėmuose.

3.    Apygardos nariai dirba dviejose plotmėse:

a/ Organizaciniuose Skyriuose /OS/

b/ Partizanuose /P/.

Veikla abiejose plotmėse yra lygiavertė, o abiejų plotmių nariai yra lygiaverčiai.

4.    Abiejose plotmėse dirbančių apygardos narių visapusiškas ir tinkamas pasirengimas, pasišventimas pareigai, dirbamo darbo supratimas ir įvertinimas ir glaudus bei nuoširdus abiejose plotmėse dirbančiųjų bendradarbiavimas yra užtikrintas laidas užsibrėžtam tikslui pasiekti.

5.    Vadovybė duoda įsakymus, instrukcijas ir nurodymus, reikalingus abiejose plotmėse atskiriems arba suderintiems veiksmams atlikti bei uždaviniams įvykdyti, juos pagrįsdama abiems plotmėms atskirai sudarytais organizacijos ir veiklos nuostatais.

B. Organizacijaa

I. Bendrybės.

6.    Iš visų sąmoningų, dorų. tautiškai susipratusių, santūrių ir savo tautai nenusikaltusių lietuvių be religijos, pažiūrų, išsilavinimo, socialinės padėties ir lyties skirtumo, pasiryžusių, nežiūrint savo asmeninės gerovės, sveikatos bei pavojaus gyvybei, visomis išgalėmis kovoti dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės ir savo pasiryžimą sutvirtinusių priesaika arba iškilmingu pasižadėjimu, sudaromi organizaciniai skyriai /OS/.

7.    OS pagrindiniai uždaviniai yra:

a/ sudaryti ryšius, reikalingus OS ir P daliniams bei atskiriems organizacijos pareigūnams su vadovybe arba tarpusavyje rišti.

b/ organizuoti sekimą, žvalgybą bei kontržvalgybą ir surinktas žinias teikti nustatyta tvarka vadovybei bei P.

c/ organizuoti vadovybės, P dalinių, nukentėjusių nuo raudonojo teroro, laisvės kovos sąjūdžio narių bei rėmėjų ir jų šeimų, atsidūrusių skurde, medžiaginį rėmimą.

d/ palaikyti ir ugdyti Tėvynės meilę bei tautos moralę, propaguoti laisvės kovos sąjūdį, žodžiu ar per spaudą informuoti visuomenę apie vidaus ir tarptautinę politinę padėtį.

8.    OS veiklai centralizuoti bei vadovauti OS nariai suvedami į OS vienetus: Seniūnijų OS. Apylinkių OS. Valsčių OS ir Rajonų OS.

II. Rajono OS /RjOS/

9.    RjOS organizuoti ir vadovauti R/AVn/OrgSkV pristato.oRV/AVnV/ skiria RjOSV.

10.    RjOSV pagal nuostatus ir iš vadovybės gaunamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus organizuoja mažesnius OS vienetus, verbuoja RjOS vadovavimui reikalingus pareigūnus ir vadovauja RjOS veiklai nurodydamas, išaiškindamas bei kontroliuodamas žemesnių OS pareigūnų darbą.

11. RjOSV betarpiškai priklauso RV /AVnV/ ir RŠV /AVnŠV/.

12 RjOSV privalo palaikyti ryšį /betarpinį ar per tarpininkus/ su rajone veikiančio P dalinio vadu.

13. RpSV pasirenka du padėjėjius, kuriuos skiria RV /AVnV/. Pirmasis padėjėjas kartu yra RjOS Ryšių ir Ūkio Viršininkas /RjOSRŪV/, o antrasis-RjOS Informacijos Viršininkas /RpSIV/.

14. RpSV padėjėjai /RjOSVP/ yra atsakomingi už jiems pavestų TjOS veiklos sričių darbą ir vykdo RjOSV ir aukštesnių viršininkų įsakymus, instrukcijas bei nurodymus, to paties reikalaudami iš žemesnių OS pareigūnų jiems pavestose veiklos srityse.

15.    Reikalingų tiesioginių ryšių palaikymui RjOSV privalo turėti betarpiškai savo žinioje 1-3 ryšininkus /rš/.

III. Valsčiaus OS /VOS/.

16.    VOS organizuoti ir vadovauti RpSV pristato, o RV /AVnV/ skiria VOSV.

17. VOSV pagal nuostatus ir iš vadovybės gaunamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus organizuoja mažesnius OS vienetus, verbuoja VOS vadovavimui reikalingus pareigūnus ir vadovauja VOS veiklai nurodydamas. išaiškindamas bei kontroliuodamas žemesnių OS pareigūnų darbą.

18.    VOSV betarpiškai priklauso RjOSV.

19.    VOSV privalo palaikyti ryšį /betarpinį ar per tarpininkus/ su valsčiuje veikiančio P dalinio vadu.

20.    VOSV pasirenka du padėjėjus, kuriuos skiria RjOSV. Pirmasis padėjėjas kartu yra VOS Ryšių ir Ūkio Viršininkas /VOSRŪV/.o antrasis-VOS Informacijos Viršininkas /VOSIV/.

21.    VOSV padėjėjai /VOSVP/ yra atsakomingi už jiems pavestų VOS veiklos sričių darbą ir vykdo VOSV ir aukštesnių viršininkų įsakymus, instrukcijas bei nurodymus, to paties reikalaudami iš žemesnių OS pareigūnų jiems pavestose veiklos srityse.

22.    VOSV skirsto valsčių i apylinkes, susidedančias iš 2-3 seniūnijų, priimdamas dėmesin vadovavimo patogumą ir esamas P dalinių veikimo rajonų ribas.

23.    Reikalingų tiesioginių ryšių palaikymui VOSV privalo turėti betarpiškai savo žinioje 1-2 ryšininkus /rš/.

IV.    Apylinkės OS /AOS/.

24.    AOS organizuoti ir vadovauti VOSV pristato, o RjOSV skiria AOSV.

25.    AOSV pagal nuostatus ir vadovybės gaunamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus organizuoja mažesnius OS vienetus, verbuoja AOS vadovavimui reikalingus pareigūnus ir vadovauja AOS veiklai nurodydamas, išaiškindamas bei kontroliuodamas žemesnių OS pareigūnų darbą.

26.    AOSV betarpiškai priklauso VOSV.

27.    AOSV privalo palaikyti rvšį /betarpinį ar per ryšininkus/ su apylinkėje veikiančio P dalinio vadu.

28.    AOSV pasirenka du padėjėjus, kuriuos skiria VOSV. Pirmasis padėjėjas kartu yra AOS Ryšių ir Ūkio Viršininkas. /AOSRŪV/, o antrasis- AOS Informacijos Viršininkas /AOSIV/.

29.    AOSV padėjėjai /AOSVP/ yra atsakomingi už jiems pavestų AOS veiklos sričių darbą ir vykdo VOSV ir aukštesnių viršininkų įsakymus, instrukcijas bei nurodymus, to paties reikalaudami iš žemesnių OS pareigūnų bei narių jiems pavestose veiklos srityse.

30.    Reikalingų tiesioginių ryšių palaikymui AOSV privalo turėti betarpiškai savo žinioje 1-2 ryšininkus /rš/.

V.    Seniūnijos OS /SOS/.

31. SOS organizuoti ir vadovauti VOSV pristato, o VOSV skiria SOSV.

32.    SOSV pagal nuostatus ir iš vadovybės gaunamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus organizuoja SOS ir vadovauja jos veiklai nurodydamas, išaiškindamas bei kontroliuodamas žemesnių OS pareigūnų bei narių darbą.

33.    SOSV betarpiškai priklauso AOSV.

34.    SOSV privalo betarpiškai bendradarbiauti su seniūnijoje veikiančio P dalinio vadu.

35.    SOSV pasirenka sau padėjėją /SOSVP/. padedanti dirbti visose veiklos srityse ir, reikalui esant, jį pavaduojantį.. SOSV skiria AOSV.

36.    Esant didesniam skaičiui OS narių, saugumo ir vadovavimo patogumo sumetimais, SOSV esančius OS narius skirsto į grupes /po 3-5 narius/ ir jiems skiria vyresniuosius /OSGvyr/.

VI. OS narys.

37.    OS skirtiems uždaviniams atlikti į OS verbuojami nario reikalavimus atitinkantieji lietuviai, kurie dirba organizacinį darbą pagal nuostatus ir vadovybės duodamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus ir privalo vykdyti SOSV ir aukštesnių viršininkų įsakymus bei nurodymus.

38.    OS karys turi karštai mylėti savo Tėvynę ir būti sąmoningas, drąsus, pasiryžęs, neplepus, blaivus, sąžiningas ir pavyzdingas lietuvis.

39.    OS narys betarpiškai priklauso SOSV arba SOSV paskirtam OSGvYr.

C. Pareigos

40.    OS narys, prisiekdamas arba iškilmingai pasižadėdamas, imasi garbingų bet kartu ir atsakomingų laisvės kovos sąjūdžio kovotojo pareigų. Jis turi pajausti, kad atlieka kilnų tautos egzistencijai užtikrinti būtiną darbą ir įsisamoninti, kad įstoja į slaptą organizaciją, todėl privalo besąlygiškai paklusti organizacijos vadovybei, nežiūrėdamas nei savo ar savo šeimos gerovės, nei turto, nei savo sveikatos, nei pavojaus gyvybei, bet kuriuo laiku ir liet kokiose sąlygose privalo priimti ir vykdyti viršininkų duodamus įsakymus bei nurodymus.

41.    Kiekvienam OS nariui pagal reikalą, atsižvelgiant į jo privalumus ir sugebėjimus, gali būti skiriamos pareigos: vadovauti, dirbti ryšių tinkle, atlikti žvalgytos bei sekimo uždavinius, rinkti ir tvarkyti medžiagines gėrybes, platinti slaptąją spaudą, ypatingu atveju- dalyvauti operacinėje veikloje ir t.t. Būtinam reikalui esant tam pačiam nariui gali būti duodamos kelios pareigos kartu.

42.    kiekvienas OS narys privalo gerai žinoti, išaiškinti organizacijos nuostatus, vadovybės duodamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus ir jam pavedamas pareigas, pažinti reikalingus viršininkus ir valdinius, su jais nustatyti ir palaikyti tvirtus, priešo pastangomis lengvai nenutraukiamus ryšius ir žinoti tai. ką jis turi atlikti be atskiro vadovybės įsakymo ir ko jis gali ir turi reikalauti iš jam priklausančių žemesnių pareigūnų ar narių.

43.    OS narys privalo laiku, tiksliai įvykdyti vadovybės pavedamus uždavinius. Juos įvykdžius, nustatyta tvarka pranešti uždavinį davusiam viršininkui apie jo įvykdymą ir įvykdymo rezultatus.

Vykdant uždavinius, kuriems nėra galima duoti pilnai apibrėžtus reikalavimus /pav. naujų narių verbavimas/, kiekvienas OS narys privalo parodyti savo sveiką iniciatyvą nuostatų ir viršininkų duotų įsakymų. instrukcijų bei nurodymų dvasioje.

44.    Kiekvieno OS pareigūno bei nario pareiga yra patarti ir padėti kitiems OS pareigūnams bei nariams: blogai darančius ar nusižengiančius perspėti ir apie tai pranešti betarpiniam savo viršininkui.

Asmeniškų reikalų su organizaciniais bendrinimas ar asmeninės naudos siekimas yra nusikaltimas.

45.    Kiekvienas pajėgiantis kautis OS narys privalo stengtis įsigyti kautynėms reikalingus ginklus, šaudmenis ar kitus reikmenis, su jais susipažinti, išmokti juos vartoti ir tinkamai bei rūpestingai juos saugoti.

46.    Bet kuris OS viršininkas, jo ryšiams su vadovybe nutrūkus privalo savarankiškai toliau vadovauti veiklai turimų įsakymų, instrukcijų bei nurodymų dvasioje, pasiimdamas sau atsakomybę už tolimesnę jo vadovaujamo OS veiklą ir daryti nenutraukiamas pastangas ryšiams su vadovybe atstatyti.

47.    Tuo atveju, jei kuris OS viršininkas būtų išvestas iš rikiuotės ar dėl kurių priežasčių nustotų eiti pareigas, tai. iki bus duotas atskiras įsakymas tuo reikalu, jo pareigas privalo perimti pirmasis padėjėjas, šiam negalint eiti- antrasis padėjėjas, o po šio- bet kuris sumaniausias žemesnis pareigūnas arba narys.

Iš pareigų pasitraukti arba išvykti galima tiktai gavus pareigas paskyrusio viršininko sutikimą.

Kiekvienas OS viršininkas apie iš jam priklausančios OS veikimo apimties išsikeliant) /kad ir netarpiškai priklausantį/ OS pareigūną ar narį turi pranešti savo betarpiniam viršininkui, nurodydamas jo naują apsigyvenimo vietą ir su juo nustatytą slaptažodį.

48.    Visi OS viršininkai laikinai kur nors išvykdami ar dėl kurių nors kiti! priežasčių laikinai negalėdami eiti pareigas, jas paveda savo pavaduotojui.

Pavaduotoju skiriamas vienas iš padėjėjų ar kuris kitas žemesnis priklausomų OS pareigūnų ar narių, kuris pavadavimo metu veikia pavaduojančio viršininko teisėmis.

D. Saugumas

49.    Kiekvienam OS nariui, įstojusiam į OS narių eiles, turi būti paskiriamas slapyvardis, nustatomi reikalingi slaptažodžiai, nurodomos ir išaiškinamos priemonės ir būdai organizacijos saugumui laiduoti.

50.    Kiekvienas OS pareigūnas ar narys teturi žinoti tik savo betarpinį viršininką /bei būtiną žinoti viršininko padėjėją/ ir savo betarpinius valdinius.

51. OS nariui draudžiama prie savęs laikyti organizacinius dokumentus, korespondenciją, nuostatus, įsakymus, instrukcijas bei nurodymus ir kitokius slaptus daiktus, jei tai nėra būtinai reikalinga tarnybiniams reikalams.

52.     Apskritai visi gauti raštai, kurie nėra būtinai reikalingi tarnybiniams uždaviniams atlikti, turi būti sunaikinami.

Legalių asmenų ranka rašyti raštai, jei jie yra laikomi, turi būti perrašomi, o jų originalai sunaikinami.

Visiško slaptumo reikalingi dalykai /pav. pavardės, adresai/ tegali būti užrašomi /šifruotai/ tik kai juos būtinai reikia persiųsti ir kai jie žodžiu negali būti perduodami. Gavus tokius raštus, reikia tai. kas reikalinga išmokti atmintinai ar tik sau vienam suprantamais ženklais pasižymėti ir juos tuojau sunaikinti.

53.    OS nariai bei pareigūnai, kuriems tenka tarnybiniais reikalais susidurti su nepažįstamais vadovybės, OS ar P pareigūnais, turi būti budrūs.

Su be slaptažodžio, su senu slaptažodžiu ar kokiomis rekomendacijomis remiantis prisistačiusiu asmeniu, nors ir ką jis bekalbėtų, apie organizacinius dalykus kalbėti griežtai draudžiama. Tokiam asmeniui reikia pavaizduoti nieko nežinantį, o apie jį ir apie tai. ką jis kalbėjo kuo greičiau pranešti savo betarpiniam viršininkui.

54.    Visas tarnybines paslaptis ir visus žinomus OS ir P narius / neišskiriant nei savęs/ bei kitus su laisvės kovos sąjūdžiu kuo nors surištus asmenis OS narys turi laikyti griežčiausioje paslaptyje.

Paslapčių iškalbėjimas ne tik pašaliniams, bet taip pat jų nereikalingiems žinoti organizacijos nariams yra sunkus nusikaltimas.

Paslapčių išdavimas priešui, kad ir žiauriausiai kankinant reikalaujančiam jas išduoti, yra priesaikos sulaužymas, baudžiamas mirties bausme.

55.    Kiekvieno OS nario pareiga maskuoti save ir savo veiklą, saugotis priešo sekimo, stebėti aplinką bei organizacijos bendradarbius /OS ir P narius/, kad ten neįsibrautų šnipų, provokatorių bei išdavikų.

Pastebėjęs pavojų organizacijos ar atskirų narių saugumui, privalo tučtuojau perspėti jo liečiamus žinomus asmenis, apie tai kaip galint greičiau pranešti savo betarpiniam viršininkui.

Kai pavojus liečia OS nari. apie tai jis privalo pranešti betarpiniam savo viršininkui ir elgtis pagal jo nurodymus.

E. Drausmė

56.    OS veikloje ir OS viršininkų su valdiniais santykiuose turi būti įvesta sąmoninga, tvirta, konspiratyvaus /slapto/ veikimo sąlygoms pritaikinta kariniais pagrindais pagrįsta drausmė.

57.    Visi organizacijos nariai yra kovos broliai, tad OS nariai, nežiūrint organizacijoje einamų pareigų, išsilavinimo, amžiaus, užimamos vietos visuomenėje turi būti draugiški vieni kitų atžvilgiu, mandagūs, pavyzdingi ir. kiek tai nesukelia įtarimo, stengtis sudaryti kuo nuoširdesnius tarpusavio santykius.

Tiek tarnybiniuose, tiek netarnybiniuose santykiuose organizaciniam vyresniškumui gerbti tegali būti naudojamos viešojo bendravimo tvarkos ir pilietinio mandagumo nustatytos išorinės asmens gerbimo formos.

58.    Tarnybiniuose reikaluose kiekvienas OS pareigūnas ar narys privalo būti paklusnus savo viršininkams visiškai neatsižvelgiant į asmeninius arba visuomeninius santykius.

59.    Viršininkų savo valdiniams duodami įsakymai turi būti aiškūs, galimi įvykdyti ir neprieštaraują nuostatams bei aukštesnės vadovybės duotiems įsakymams, instrukcijoms bei nurodymams.

Gaunamieji įsakymai turi būti gerai suprasti, neaiškumai išsiaiškinti.

Žodžiu gaunami įsakymai turi būti pakartojami juos davusiojo akivaizdoje.

Negalint įsakymo įvykdyti, apie tai pranešti jį davusiam viršininkui ir. kol iš jo bus gautas šiuo reikalu naujas įsakymas, daryti visas pastangas jam įvykdyti.

60.    Drausmei, pareigingumui ir drąsai auklėti, veiklai gerinti ir iniciatyvai skatinti vadovybė ir OS viršininkai pasižymėjusius OS narius privalo atžymėti, nusižengusius bausti drausmės pabaudomis, o nusikaltusius atiduoti atitinkamam teismui.

61. Vadovybė ir OS viršininkai turi teisę atžymėti jų valdžioje esančius OS narius už šiuos pasižymėjimus:

a/ už gerą savo pareigų žinojimą ir jų ėjimą.

b/ už sveikos iniciatyvos parodymą organizacinėje veikloje.

c/ už specialių uždavinių įvykdymą.

d/ už kitus nuopelnus organizacijai.

62.    Vadovybė ir OS viršininkai turi teisę bausti drausmės pabaudomis jų valdžioje esančius OS narius už šiuos nusižengimus:

a/ už blogą savo pareigų žinojimą ir jų ėjimą, b/ už nusižengimus slaptumui ir saugumui, c/ už nedrausmingumą ir netvarkingumą vykdant uždavinius, d/ už bendrą apsileidimą organizacinėje veikloje.

63.    Atžymėjimai ir drausmės pabaudos yra šios:

a/ atžymėjimai:

1.  padėka žodžiu ar raštu.

2. paaukštinimas pareigose.

3. padėka įsakyme,

4. apdovanojimas pasižymėjimo lapu.

5. apdovanojimas pasižymėjimo ženklu

b/ drausmės pabaudos:

1.    papeikimas žodžiu ar raštu.

2.    piniginė pabauda

3.    pažeminimas pareigose.

4.    papeikimas įsakymu.

64. OS nariams atžymėti ir bausti drausmės pabaudomis viršininkai turi šias teises:

I.    SOSV:

a/ atžymėti:    b/    bausti:

1. padėkos žodžiu.    1. papeikti žodžiu.
                              2. pinigine pabauda

II.    AOSV:

a/ atžymėti:                    b/    bausti:

1. padėkos žodžiu ar raštu.    1. papeikti žodžiu ar raštu.
                                          2. pinigine pabauda

III.  VOSV:

a/ atžymėti:                       b/    bausti:

1. padėkoti žodžiu ar raštu,    1. papeikti žodžiu ar raštu.
2. paaukštinti pareigose iki    2. pinigine pabauda
AOSVP imamai.                   3. pažeminti pareigose AOSVP. Jam tolygius ir žemesnius pareigūnus.

IV.    RjOSV:

a/ atžymėti:                       b/    bausti:

1 padėkoti žodžiu ar raštu.    1. papeikti    žodžiu ar    raštu.
2. paaukštinti pareigose iki    2.  pinigine    pabauda
VOSVP imamai.                   3. pažeminti pareigose VOSVP. Jam tolygius ir žemesn. pareigūnus.

V. RV /AVnV/:

a/ atžymėti:                             b/    bausti:

1. padėkoti žodžiu ar raštu.    1. papeikti žodžiu ar    raštu.
2 paaukštinti pareigose iki      2. pinigine pabaudaRjOSV imamai.
3. padėkoti įsakyme.              3. pažeminti pareigose RJOSV. Jam tolygius ir žemesnius pareigūnus,
4. apdovanoti pasižymėjimo lapu. 4. papeikti įsakymu.

VI. ApgV:

a/ atžymėti:                         b/ bausti:

1. padėkoti žodžiu ar raštu.     1.  papeikti žodžiu ar    raštu.

2 padėkoti įsakyme,                2.  pinigine pabauda

3. apdovanoti pasižymėjimo lapu. 3. papeikti įsakyme.

4. apdovanoti pasižymėjimo ženklu.

65.    OS narius atžymėti ir drausmės pabaudomis bausti turi teisę tik tiesioginiai viršininkai arba tie. kurių valdžiai OS nariai nors laikinai pavesti.

Aukštesnieji viršininkai turi teisę naudotis žemesniųjų viršininkų atžymėjimo ir baudimo drausmės pabaudomis galia.

Pavaduotojai turi pavaduojamųjų ar drausmės pabaudomis teises, padėjėjai-vienu laipsniu žemesnes teises.

Piniginės pabaudos didumas nustatomas atskirais įsakymais.

66.    Visi atžymėjimai ir nubaudimai drausmės pabaudomis tarnybos tvarka turi būti pranešti aukščiau, o RŠ /AVnŠ/. nustatyta tvarka registruojami.

67.    Kai atžymėti ar bausti drausmės pabauda viršininko teisių nepakanka tai šis turi taqūninkauti aukštesniam viršininkui atžymėti ar bausti.

F.    Skundai

68.    Neteisingai drausmės pabauda nubaustas ar kuriuo kitu būdu viršininko veiksmų nuskriaustas, OS narys turi teisę skųstis žodžiu ar raštu, tarnybos tvarka skundžiamojo betarpiniam viršininkui.

Skundo padavimas nesustabdo įsakymo ar drausmės pabaudos vykdymo.

Nusižengęs viršininkas aukštesnio viršininko turi būti baudžiamas.

69.    Skųstis leidžiama tik už save.

Jei skundas pasirodytų melagingas, tai skundėjas, žiūrint kaltės laipsnio. gali būti baudžiamas drausmės pabauda arba atiduodamas teismui.

G.    Teismai

70.    OS narių nusikaltimo bylas sprendžia ir nusikaltėlius baudžia Organizacinis Teisinas /OrgT/.

OrgT atiduoda RjOSV /VOSV/ už šiuos nusikaltimus:

a/ paslapties nelaikymą, jos iškalbėjimą nereikalingiems asmenims, b/ skirtų pareigų nepildymą, duotų uždavinių nevykdymą, visišką apsileidimą veikloje.

c/ draumės pabaudų nevykdymą, pasikartojančius nusižengimus drausmei.

d/ nedrausmingumą, nesugyvenimą. nedraugiškumą, melagingus skundus OS ir P pareigūnų bei narių atžvilgiu.

71. Ypatingoms OS narių nusikaltimo byloms spręsti ir nusikaltėliams bausti normaliai RV/AVnV/, o ypatingais atvejais bet kurio P ar OS vieneto vado /viršininko/ vienam kartui sudaromas Karo Lauko Teismas /KLT/

KLT OS narius atiduoda teismą sudaręs vadas /viršininkas/ už šiuos nusikaltimus:

a/ paslapties išdavimą priešui /tiesioginj arba netiesioginį/, b/ savavališką pasitraukimą iš pareigų. įsakymų bei pareigų nevykdymą, pastangas joms išvengti.

c/ pasikartojančius stambius nusižengimus ar nusikaltimus, baustus OrgT.

d/ kitokius sąmoningai daromus organizacijai kenkimo veiksmus.

72.    OrgT ir KLT sudaromi ir bylas sprendžia pagal atskirai sudarytus ir atitinkamiems pareigūnams žinotinus OrgT ir KLT nuostatus.

73.    Jeigu keletas OS narių nusižengia bendrai ir svarbesnieji kaltininkai perduodami teismui, tai ir kiti bendrininkai taip pat turi būti perduodami teismui.

Jei už teismo baustiną nusikaltimą nubaudžiama tik drausmės pabauda tai ši pabauda neatleidžia nusižengėlio nuo teismo atsakomybės.

H. Veikla

I. Bendrybės

74.    OS veikla turi būti išvystoma ir plėtojama pagal atskiroms veiklos sritims vadovybės duodamus tų veiklos sričių nuostatais pagrįstus į sakymus, instrukcijas bei nurodymus.

75.    OS nariai privalo besąlyginiai vykdyti jiems pavestas pareigas bei duodamus įsakymus ir stengtis išvystyti sveiką savo iniciatyvą organizacinėje veikloje.

Neveiklumą teisinti pavojumi, veiklos sąlygų sunkumu ir kitomis neesminėmis kliūtimis yra neleistina

76.    Kiekvienas OS viršininkas privalo ne tik kad nurodyti, išaiškinti bei kontroliuoti savo pavaldinių darbus, bet ir nurodyti praktiškus jų įvykdymo būdus, padėti sudaryti tam reikalingas sąlygas bei skatinti juos savo asmeniška veikla. Kiekvienas OS viršininkas žinias apie jo vadovaujamo OS vieneto veiklą nustatyta tvarka privalo teikti savo betarpiniam viršininkui.

II. OS narių verbavimas

77.    Kiekvienas OS narys turi teisę ir pareigą verbuoti į OS visus nario reikalavimus atitinkančius lietuvius, supažindinti juos su organizacijos ir veiklos nuostatais, prisaikdinti ir apie tai pranešti betarpiniam savo viršininkui.

78.    OS nario reikalavimus neatitinkančius asmenis verbuoti į OS yra draudžiama.

Esant tinkamoms žinioms apie verbuojamąjį, verbuotojas, prieš ji užverbuodamas, pasitaria su savo betarpiniu viršininku ir tik gavęs pastarojo sutikimą tegali kandidatą verbuoti.

Verbuojant OS narius negalima naudoti spaudimo ir prievartos: taip pat neleistinas dalinis bei sąlyginis verbuojamojo sutikimas.

Asmenys, kurie juos verbuojant atsisako būti OS nariais, turi būti prisaikdinti, kad juos verbuojant paaiškėjusių paslapčių niekam neišduos ir kad jis jų neiškalbės.

OS nariai, nesilaiką verbavimo taisyklių, baudžiami. Be to jiems gali būti atimta teisė verbuoti.

III. Ryšiai

79.    Ryšiai yra organizuoto veikimo pagrindas. Iš OS turi būti sudaromi vadovybei. P ir OS reikalingi ryšiai, kurie turi būti organizuojami ir tvarkomi taip. kad jie būtų nuolatiniai, tvirti ir priešo pastangomis lengvai nesugriaunami.

80.    Ryšių darbui turi būti panaudojami geriausi ir sumaniausi OS nariai, kurie privalo tiksliai ir laiku atlikti ryšių darbą, mokėti išlaikyti slaptumą ir kuo mažiausiai išsišifruoti, tinkamai saugoti ir slėpti organizacinę korespondenciją, o areštavimo atveju apgalvotai gintis ir jokiu būdu neišduoti savo bendradarbių.

81. Ryšiai organizuojami pagal vadovybės gautus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus, juos taikant vietos sąlygoms ir atskirų vadovybės. OS ir P pareigūnų veiklai priderintiems ryšių reikalavimams.

Už tikslų ryšių organizavimą ir jų veikimą yra atsakomingi atitinkami ryšių srities pareigūnai.

82.    OS ryšių keliu gali būti perduodama organizacinė korespondencija, paketai ir žodiniai pranešimai. Ryšių keliu perduodami dalykai ryšininkų turi būti laikomi griežčiausioje paslaptyje, gerai saugomi ir slepiami.

nedelsiant, priklausomai nuo jų skubotumo, perduodami, o apie sunaikintus ar dėl kurių kitų priežasčių adresato nepasiekusius dalykus turi būti kuo skubiausiai pranešama siuntėjui.

83.    OS ryšius naudojant, turi būti žiūrima ypatingo atsargumo, ir vengiama bereikalingo ar netikslaus jų naudojimo.

Ryšininkus siuntinėti asmeniškais reikalais be jų pačių sutikimo yra draudžiama.

IV. Informacija

84.    Tikslus padėties žinojimas /renkant žinias iš organizacijos narių bei kitų asmenų, jas atitinkamai grupuojant, derinant ir perduodant kam reikia/, duoda galimumą organizacijos vadovybei susivokti ir tuo būdu pasirinkti tinkamiausią veiklos kryptį, o taip pat sudaro galimumą /žodžiu, raštu ar spaudoje/ duoti tikslius nurodymus organizacijos pareigūnų bei narių ir visos tautiškai susipratusios visuomenės veiklai bei laikysenai.

85.    Visi OS nariai bei pareigūnai pagal iš vadovybės gaunamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus privalo rinkti visokias žinias apie priešo veiksmus, visuomenę. įvairius įvykius, nenormalumus savo organizacijoje ir apie visa kita kas gali būti naudinga žinoti organizacijai bei tautiškai susipratusiai visuomenei ir surinktas žinias nustatyta tvarka perduoti savo betarpiniam viršininkui.

86.    Reikalui esant OS nariams gali būti skiriamos specialios žvalgybos, sekimo ar kontržvalgybos pareigos bei specialūs uždaviniai.

87.    Reikia stengtis sudaryti kuo palankesnes sąlygas informacijos žinioms rinkti, kiek galint daugiau bendraujant su visuomene. įsiskverbiant į okupacinės valdžios įstaigas ar visuomenės grupes ir ten surandant sau patikimų asmenų ir t.t.

88.    Atitinkami OS pareigūnai surinktas žinias privalo sutvarkyti, galimai patikrinti ir vadovybei perduoti nustatyta tvarka o P dalinių pareigūnams - jiems to pareikalavus.

89.    Vadovybės suderintos ir patikrintos žinios nustatyta tvarka spaudoje. atsišaukimais ar žodžiu paskleidžiamos tautiškai susipratusioje visuomenėje okupacinės valdžios tikslams, jų niekšingiems darbams demaskuoti /iškelti viešumon/ ir informuoti visuomenę apie tikrąją vidaus ir tarptautinę padėtį, tuo būdu palaikant ir ugdant tautiečiuose Tėvynės meilę, atsparumą ir organizuoto veikimo reikalo supratimą, skatinant veiklumą ir stiprinant tikėjimą Aukščiausiojo palaima mūsų tautos išsilaisvinimo kovoje.

V. Ūkis

90.    Organizuotos veiklos medžiaginiam pagrindui sudaryti OS turi būti organizuojamas ūkinių gėrybių rinkimas, tvarkymas ir saugojimas.

91. OS ūkio pagrindą sudaro įvairios ūkinės gėrybės /pinigai, maistas, danga ginklai. įvairi medžiaga ir priemonės spaudai, medikamentai ir t.t./ įgytos kaip:

a/ surinktos aukos.

b/ nario mokestis ir piniginės drausmės pabaudos.

c/ kitokiais būdais įgytos ūkinės gėrybės.

92.    Visi OS nariai privalo stengtis aukomis ir kitais būdais surinkti kuo didesnį kiekį organizacijai reikalingų ūkinių gėrybių ir jas perduoti atitinkamiems OS ūkio pareigūnams.

Nario mokestis ir piniginės pabaudos turi būti sumokamos nustatyta tvarka.

93.    Ūkinės gėrybės turi būti griežtai saugomos ir tvarkomos pagal vadovybės duodamus įsakymus, instrukcijas bei nurodymus.

Pagal atitinkamų viršininkų įsakymus ūkinės gėrybės gali būti naudojamos arba perduodamos naudojimui, kiekvienam ūkinių gėrybių / vienetui/ pateisinti vedant tikslią atskaitomybę.

94.    Atitinkami OS pareigūnai privalo turėti vaistų ir kitokių gydymo priemonių kiekį bei rasti vietą ir sudaryti sąlygas, reikalingas sužeistiems arba sergantiems P nariams gydyti.

95.    Ūkinės gėrybės nustatyta tvarka gali būti naudojamos organizacijos vadovybei. P daliniams, nukentėjusiems nuo raudonojo teroro laisvės kovos sąjūdžio nariams ir Jų šeimoms, atsidūrusioms skurde, medžiagiškai remti.

VI. Specialių uždavinių vykdymas

96.    Kiekvienas OS narys, nežiūrint jo einamų pareigų organizacijoje, iš savo betarpinio viršininko ar aukštesnės vadovybės gali gauti specialius uždavinius.

97.    Duodami specialūs uždaviniai turi būti tiksliai apibrėžti. Uždavinį duodantis viršininkas privalo aiškiai nušviesti uždavinio vykdymui reikalingas žinoti sąlygas, išaiškinti aplinkybes ir su uždavinį vykdančiuoju aptarti uždavinio vykdymo planą ir kitus su uždavinio vykdymu surištus klausimus.

Specialaus uždavinio tikslas ir kiti uždavinio vykdymui nereikalingi žinoti dalykai neturi būti aiškinami.

98.    Jei specialaus uždavinio vykdymas neleidžia atlikti einamas pareigas, tai kol uždavinys bus atliktas, uždavinio vykdytojas iš einamų pareigų laikinai turi būti atleistas.

Jei specialaus uždavinio vykdymas netrukdo eiti pareigas, tai duotam uždaviniui atlikti reikalingi žygiai turi būti atliekami pirmoje vietoje. Juos kiek galint derinant su einamomis pareigomis.

VII. OS ir P bendradarbiavimas

99.    OS ir P bendradarbiavimas turi būti paremtas nuoširdumu, laisvės kovos tikslų supratimu, nuostatais ir vadovybės išleistais įsakymais, instrukcijomis bei nurodymais.

100.    Įsakymus abiejų plotmių nariams gali duoti RV /AVnV/ ir aukštesnė vadovybė.

OS ir P pareigūnai negali duoti įsakymų kitoj plotmėj dirbantiems nariams, o bendradarbiaudami gali tiktai reikalauti vadovybės duotų į sakymų, liečiančių abi plotmes, vykdymo.

101. Betarpiškas bendradarbiavimas su P privalomas SOSV ir kitiems žemesniems OS pareigūnams bei nariams, kuriems skiriamos atitinkamos pareigos.

RjOS. VOS ir AOS vadovaujantieji pareigūnai privalo palaikyti ryšį /betarpinį ar per tarpininkus/ su jų OS veikimo apimtyse veikiančių P dalinių vadais.

102. Betarpiškai su P bendradarbiaujantieji OS pareigūnai bei nariai. P dalinio vadui pareikalavus, privalo sudaryti reikalingus ryšius, suteikti arba surinkti daliniui reikalingas informacines, žvalgybos ir kitokias žinias, suteikti RV /AVnV/ daliniui nustatytą medžiaginę paramą ir aptarti P dalinio vadui ir OS viršininkui bendrai rūpimus klausimus.

Visi OS pareigūnai bei nariai privalo, reikalui esant, suteikti visokeriopą pagalbą ir paramą sužeistiems sergantiems ar kitokioje nenormalioje būklėje atsidūrusiems P.

103. Asmenis, kurie eina atitinkamas OS pareigas, gali žinoti tik P dalinių vadai ir jų padėjėjai.

P dalinių vadai ir OS viršininkai privalo aptarti ir laikytis abipusio saugumo priemonių.

Apie bendradarbiaujant įvykstančius nesusipratimus ir pasireiškiančius trūkumus abi pusės komandos keliu gali siųsti pranešimus RV /AVnV/ arba RŠSkV /AVnŠSkV/.

I. Baigiamieji nurodymai

104.     Šiuos organizacijos ir veiklos nuostatus privalo žinoti ir jų laikytis vadovybė ir OS pareigūnai bei nariai.

Visus kilusius neaiškumus kuo greičiau komandos keliu išsiaiškinti kreipiantis į betarpinius viršininkus.

105.     Apygardai skelbiamais ApgV įsakymais šie nuostatai gali būti papildomi arba keičiami.

106.    Nuostatams aiškinti, jų įgyvendinimo būdams nurodyti ir atskiroms veiklos sritims plėtoti leidžiamos instrucijos bei nurodymai.

Sutrumpinimai.

1. Apg- Apygarda

2    ApgV- Apygardos vadas

3    R- Rinktinė

4    RV- Rinktinės vadas

5.    AVn- Atskiras vienetas

6.    AVn V- Atskiro vieneto vadas

7.    Š- Štabas

8.    RŠ- Rinktinės štabas

9. AVnŠ- Atskiro vieneto štabas

10. ŠV- Štabo viršininkas

11. RŠV- Rinktinės štabo viršininkas

12. AVnŠV- Atskiro vien. štabo v-kas

13. ŠSk- Štabo skyrius

14. ŠSkV- Štabo skyriaus viršininkas

15. OrgSkV- Organizacinio skyriaus v-kas

16. OpSkV- Operacinio skyriaus v-kas

17. InSkV- Informacinio skyriaus v-kas

18. ŪkSkV- Ūkio skyriaus v-kas

19. OS- Organizacinis skyrius

20.    RjOS- Rajono organizac. skyrius

21.    RjOSV- Rajono org. skyr. v-kas

22.    RpSVP- Rajono org. skyr. v-ko padėjėjas

23. RpSRŪV- Rajono org. skyr. ryšių ir ūkio viršininkas

24. RjOSIV- Rajono org. skyr. inform. v-kas

25.    VOS- Valsčiaus organ. skyrius

26.    VOSV- Valsčiaus org. skyr v-kas

27.    VOSVP- Valsčiaus org. skyr. v-ko padėjėjas

28.    VOSRŪV- Valsčiaus org. skyr. ryšių ir ūkio viršininkas

29.    VOSIV- Valsčiaus org. skyr. informacijos viršininkas

30.    AOS- Apylinkės org. skyrius

31.    AOSV- Apylinkės org. skyr. v-kas

32.    AOSVP- Apylinkės org. skyr. v-ko padėjėjas

33.    AOSRŪV- Apylinkės org. skyr. ryšių ir ūkio viršininkas

34.    AOSIV- Apylinkės org. skyr. informacijos viršininkas

35.    SOS- Seniūnijos org. skyrius

36.    SOSV- Seniūnijos org. skyr. i v-kas

37.    SOSVP- Seniūnijos org. skyr v-ko padėjėjas

38.    OSGvyr- Org. skyr. grupės vyresnysis ryšininkas

39.    rš- ryšininkas

40.    RP- Ryšių punktas

41.    RPV- Ryšių punkto vedėjas

42.    OrgT- Organizacinis Teismas

43.    KLT- Karo Lauko Teismas

44.    P- Partizanai

/Buv. LTSR VSKA. B.bf. R22848/3 T.6. L140-157: originalas-mašinraštis. lietuvių k./

14. Informacinis Jungtinės Kęstučio apygardos vado pranešimas apie apygardos sukūrimą. 1947 01 18 

Informacinis pranešimas. 1947.1.18

Kovos už laisvę draugai.

Senai numatytas tikslas: susirinkti ir apsvarstyti kovos už laisvę reikalus, nustatyti tamprų tarpusavio ryšį, pasidalinti patirtimi ir numatyti bendrus veiksmus, šiandien pasiektas.

Kovos už laisvę partija iš Žemaitijos sveikina Jus, linki dar daugiau stiprybės ir veržlumo tęsiant pradėtą kovą už mūsų tėvynės laisvę ir nepriklausomybę iki visiško išsilaisvinimo iš žiaurios bolševikų okupacijos. Jumyse, žemaičių krašto laisvės kovotojai, matome realius ir aktyvius karius, kurie nenuilsdami. su optimizmu ir entuziazmu žengia pirmyn su viltimi, dega mūsų laisvės ugnimi.

Visi deda į Jus naujos tėvynės ateities viltis.

Jungtinė Kęstučio apygarda faktiškai sudaryta 1946 metų rugpjūčio 21 dieną. Tada buvo susirinkę atskirų grupių vadovaujantys asmenys ar jų atstovai ir priėmė laikinus JKA veiklos nuostatus.

Visų atskirų grupių, veikiančių toje erdvėje, apjungimas vienos vadovybės pavaldume- "Kovotojai už laisvę”, buvo seniai svarstomas organizacijose ir organizacinėse grupėse ieškant kelių ir būdų susijungimui, nors tuo metu ne visi vadai blaiviai tai vertina. Vieni prisistatinėjo kaip pogrindinių organizacijų, įkurtų vokiečių okupacijos sąlygomis ir pasitraukusių į Vokietiją, tradicijos ir programos tęsėjai. Kiti, bijodami, kad plečiantis ir vystantis organizacinėms struktūroms, neteks savo monopolistinės įtakos, liko toliau nuo šių procesų.

Tokioje atmosferoje pradėjus kalbėti apie junginio sukūrimo reikalus ir aptariant konkrečius, nekartą po keletos žodžių prasidėdavo ginčai ir darbas nejudėdavo nė per žingsnį. Svarbu tai. kai stipresnieji vienetai, turintys geresnes veiklos sąlygas, kai buvo kalbama apie susijungimą, bandė tai neigti, kritikuoti silpnesnius ar spausti juos. diktuodami savo sąlygas.

Einant susivienijimo keliu, ieškant ryšio su mažomis grupėmis, jungiant jas į didesnes, toliau į rinktines. įdėta daug darbo, sugaišta daug laiko ir. kas svarbiausia paaukota daug brangių entuziastų gyvybių.

1946m. rugsėjo 25d. susirinko visų stambiausių grupių vadai ar jų atstovai ir akcentavo vienybę, atmesdami ideologinius skirtumus, išrinko vadovybę: vadu išrinktas Angis (laikinai vykdant operatyvinio skyriaus viršininko pareigas). Organizacinio skyriaus viršininku buvo išrinktas Rimgaila, informacinio skyriaus- Barkus, ūkio skyriaus- Merkys.

Šiame susirinkime vadovybė nutarė preliminariai vadovautis organizacijos vidaus nuostatais, ieškoti kelių ir būdų užmegzti ryšį su kitomis kovotojų už laisvę grupėmis, imtis iniciatyvos suvienyti visas Lietuvos kovojančias pajėgas. Tokia grubiai papasakota Kęstučio apygardos kūrimosi istorija.

Šiuo metu JKA jungia Lydžio, Savanorio, Naro. VD (Vytauto Didžiop-past).PL (Povilo Lukšio-past.)ir 3 Lelijų rinktines, organizaciniai apima Klaipėdos kraštą. Tauragės. Raseinių, dalinai Kauno. Kėdainių ir Šiaulių apskritis.

JKA- tai atskirų kovos už laisvę grupių, organizacijų fragmentų, kaip antai LLA. LLG. LF ir LP, junginys.

Šiandien JKA už laisvę ir nepriklausomybę kovoja:

Dar keletą žodžių noriu pasakyti apie JKA organizacinę struktūrą. Bendrieji nuostatai smulkiai išdėstyti JKA organizacinių nuostatų bendroje dalyje (juos. jums sutikus aš paruošiu).

JKA nariai- visi aktyvūs laisvės kovotojai, kuriems pagal jų poreikius ir gabumus skirstomos pareigos ir uždaviniai. Yra 2 veiklos dalys: organizacinis sektorius (OS) ir operatyvinė dalis (OD). OS ir OD užduotis-ugdyti meilę tėvynei ir aukštą moralę, propoguoti kovą už laisvę, vesti, nurodant būdus ir kelius.

/.../

OS nariai skirstomi į tokius operatyvinius vienetus: seniūnijas, apylinkes. valsčius ir. esant reikalui. į OS rajonus.

OD nariai skirstomi į tokius vienetus: skyrius, būrys, kuopa Kiekviena rinktinė sudaryta pagal teritoriją, kurioje yra keletas OS ir OD būrių ar kuopų.

Rinktinei ar panašiam vienetui vadovauja vadas ir štabas, kuris sudaromas iš 4 skyrių: organizacinis, operatyvinis, informacinis ir ūkio. /Buv. LTSR VSKA. B.b.f. B.41180. T.3. L.89-91./

Slapyvardžių rodyklė

Aidas- Petras Paulaitis
Angis- Juozas Kasperavičius. 
Barkus- Petras Paulaitis 
Džiugas- Albinas Biliūnas 
Gaučas- ?
Merkys- ?
Rimgaila- Petras Bartkus
Švedrys- Juozas Mocius
Tauragis- Jonas Čeponis 
Vidmantas- Jonas Danilevičius 
Visvydas- Juozas Kasperavičius 
Zubrys- ?
Žiemkentis- Petras Bartkus

• Ankstesnis
• Sekantis