KODĖL LIETUVIŲ JAUNIMO SĄJUNGA?

PAULIUS VISKANTA

Skautai ir ateitininkai yra dvi jaunimo ideologinės organizacijos. Abiejų šių organizacijų tikslai yra auklėti jaunimą. Skautai bando tą atlikti žaidimais, iškylomis, stovyklose, ir praktiniu gyvenimo patyrimu išauklėti savo narius tarnauti Dievui, tėvynei, ir artimui. Ateitininkai bando ruošti moksleivius būti gerais krikščionimis ir dirbti lietuvių tautos ir žmonijos gerovei. Jie auklėja jaunimą būti pilnutinėmis asmenybėmis, turinčiomis išlavintą protą, tvirtą būdą ir jautrią širdį. Abiejų organizacijų nariai gauna patyrimo būti vadovais, kartu dirbti ir dalyvauti lietuviškame gyvenime.

Reikia paklausti — ar tos ideologinės organizacijos pilnai atsiekia savo tikslų? Juk su geresniu lietuviško gyvenimo supratimu jaunimas turėtų jungtis į visuomeninę veiklą. Skautų, ateitininkų, neolituanų nariai turėtų ko anksčiau pradėti praktikuoti savo visuomeniškumą. Bet lietuviškų organizacijų narių skaičius vis krenta. Kiek yra veiklių lietuvių visoje lietuviškoje bendruomenėje? Jaunimas neįstoja į darbą. Ir tam yra trys pagrindinės priežastys:

Skautai ir ateitininkai nepažįsta vyresniųjų veiklos. Pats perėjęs skautų programą ir lankęs lituanistinę mokyklą keturiolika metų nežinojau apie lietuvių organizacijų darbus. Yra mažai jaunimo, kuris galėtų išvardinti svarbiausių lietuvių organizacijų vardus bei jų tikslus. Kaip aštuoniolikos metų studentas įsijungs į veiklą, jeigu jis nepažįsta organizacijų, nežino, kaip įstoti į L. Bendruomenę?

Liūdna, kad jaunimas neįsijungdamas į lietuviškas organizacijas dingsta ir iš lietuvių gyvenimo aplamai.

Antra priežastis, kodėl jaunimas nenori veikti lietuviškoje veikloje, yra tarporganizacinė politika. Jaunimui nėra svarbūs ir įdomūs tarpusavio ginčai. Nenorime rūpintis lietuviška vidaus politika, kai organizuojame susirinkimus ar demonstracijas. Jeigu jaunimas rūpintųsi vien lietuvių politika, tai neturėtų laiko garsinti Lietuvos vardą amerikiečių visuomenėje.

Pagaliau, yra kartų skirtumas. Jaunam studentui nėra įdomu su vyresniaisiais dirbti. Jaunimui yra smagiau ir linksmiau dirbti su savo bendraamžiais. Vyresniųjų idėjos, galvosena ir pažiūros į gyvenimą yra skirtingos nuo jaunimo. Reikia nepamiršti, kad veikliausia karta lietuvių gyvenime yra mūsų senelių amžiaus ir jie jau buvo subrendę Lietuvoje.

Lietuvių jaunimo sąjunga yra organizacija, kuri bando paruošti savo narius ir suinteresuoti juos vyresniųjų lietuvių veikla. Ji užpildo tą trūkumą, kuris jaučiamas ideologinėse organizacijose. Ideologinės organizacijos neužtektinai skatina jaunimą įsijungti į visuomeninę veiklą. Lietuvių jaunimo sąjunga bando užpildyti tą plyšį tarp ideologinės organizacijos ir Bendruomenės.

Yra ir kitų priežasčių kodėl PLJS yra reikalinga ir reikšminga organizacija. Pirmiausiai, ji jungia visą lietuvišką jaunimą. Mūsų nariai yra lietuviai tarp šešiolikos ir trisdešimts penkerių metų, net ir tie, kurie nepriklauso ideologinėms organizacijoms. Yra lengva įsijungti į PLJS veiklą, ir valdyba maloniai priima visus, kurie tik nori prisidėti. Mūsų tikslai skiriasi nuo ideologinių organizacijų, nes sąjungoje jaunimas gali išmokti ir susipažinti su amerikiečių ir lietuvių politine veikla. Mūsų didžiausias rūpestis yra, kaip sudominti jaunimą pasilikti lietuviškoj veikloje?

1987 m. VI Lietuvių jaunimo kongrese Australijoje bus proga jaunimui vėl pagyvinti savo veiklą, pasidalinti idėjom ir susipažinti su kitų kraštų ir kolonijų jaunimu. Kongrese galėsime išgirsti kokios idėjos įdomauja jaunimą kituose kraštuose. Bus sprendžiama, ar tos idėjos sėkmingos ar ne, ir kodėl. Tos pačios idėjos nevisada pritaikomos visuose kraštuose ir kolonijose. Iš kongreso grįšim su daugybe idėjų, ir reikės intensyviai dirbti, norint jas įgyvendinti.

Aš su savimi nusivešiu į Australiją idėjų, kaip paskatinti jaunimą aktyviai įsijungti į lietuvių gyvenimą. Siūlysiu, kad mes pradėtumėm naudoti šio amžiaus technologiją. Jaunimui yra daug įdomiau žiūrėti „video" programą, kur yra gyvų vaizdų, pasikalbėjimų su žmonėmis ir įspūdingos muzikos. Kiekvienas Jaunimo sąjungos skyrius galėtų paruošti ir užrekorduoti po vieną tokią programą kuriomis galima būtų pasikeisti.

Naujai išrinkta Los Angeles Lietuvių jaunimo sąjungos valdyba jau yra suruošus du labai sėkmingus parengimus: Kalėdų vakaronę gruodžio mėnesį ir susitikimą su lietuviais krepšininkais — Vladu Komičium ir Šarūnu Marčelioniu. Abiejuose parengimuose dalyvavo daug susidomėjusio jaunimo. Dabar planuojame tolimesnius susirinkimus jaunimui ir rengiame pokalbį apie pal. arkivyskupą Matulaitį.

Baigdamas noriu paminėti kad Los Angeles lietuvių kolonijoje yra daug labai aktyvaus jaunimo skautuose, ateitininkuose ir Jaunimo sąjungoje. Reikia džiaugtis, kad visos organizacijos gražiai sugyvena, kartu dirba ir viena kitą papildo.