APIE GLASNOST PASISAKO
Su Gorbačiovo „liberalizmu" glaudžiai siejasi žodis „glasnost" — atvirumas, šiuo metu pasidaręs nepaprastai populiariu visame pasaulyje. Jo reikšmė ir galimos pasekmės nagrinėjamos ir interpretuojamos politikų, kultūrininkų ir šiaip jau sovietiniu gyvenimu besidominčių sluoksniuose.
Metų pradžioje Los Angeles suruoštame LFB politiniame savaitgalyje apie glasnost kalbėjo Juozas Kojelis, Gintė Damušytė ir dar visai neseniai iš Lietuvos pasitraukęs rašytojas Saulius Kondrotas. Kadangi jų mintys, redaktoriaus nuomone, patvirtina ar papildo dr. Zenono Prūso samprotavimus apie tariamą Gorbačiovo liberalizmą, norime skaitytojams pateikti bent keletą ištraukų iš anų Los Angeles svarstybų.
Juozas Kojelis:
... Ar glasnost yra tikrovė, kuri žada nors kiek varžtų atleidimo Lietuvos lietuviui ir aplamai sovietų imperijos žmogui, ar tik „danajų dovana", kurios jei ir nereikia bijoti, bet kuria reiktų nepasitikėti?
Amerikos media registruoja naujas apraiškas sovietų užsienio ir vidaus politikoje ir pranašauja didelius pasikeitimus. Net intelektualusis Amerikos politikas Zbigniev Brzeziński mano, kad dviejų metų laikotarpyje pasikeitimai įvyks...
... Mano supratimu, glasnost idėja, skirta eksportui ir vidaus rinkai, iš tikro yra globalinės apimties strategija komunistinei sistemai ir kiek modifikuotam stalininiam režimui padėti ar gal jį gelbėti. Gorbačiovas savo pareiškime 25 rašytojams sako, kad komunistinėje sistemoje nėra opozicijos. Bet opozicijos jis nenori. Vietoj jos jis priima kritiką, savikritiką ir atvirumą. Bet čia nieko naujo, ko nebūtų skelbę prieš jį buvę diktatoriai. Jis nesako, kad bus galima kritikuoti sistemą, komunistinę ideologiją, Leniną. Jis pripažįsta ir vykdo tik asmenų ir atskirų apraiškų, kurios kenkia sistemai, kritiką...
... Vakariečiai užsikabino už glasnost žodžio, nesuvokdami, kad „laisvė, demokratija, tautų draugystė" ten kitaip suprantama negu čia, ir priima glasnost tiesiogine prasme ... Visos panašios glasnost praeityje atėjo ir nuėjo, o Komu-
nistų partijos centro komitetas išliko. Ir mano supratimu, nors plati sovietinė imperija, bet joje per maža erdvės, kad kartu galėtų tilpti tikras atvirumas ir KP centro komitetas.
Gintė Damušytė:
Keletas minčių sovietinio glasnost paraštėje — Praėjusiais metais įvykusioje Vienos konferencijoje sovietų užsienio reikalų ministeris Ševernadze tiesiog pribloškė suvažiavusius Vakarų delegatus siūlymu sekančią Helsinkio aktų žmogaus teisių principų peržvalgos konferenciją turėti Maskvoje. Vienas Austrijos laikraštis susumavo reakciją tokiu sakiniu: „Tai būtų lygu debatams apie vištų auginimą lapės urve".
Sovietų vidaus gyvenime didžiausias glasnost dėmesys iš pradžių buvo skirtas socialinėms problemoms, pvz., alkoholizmui, narkomanijai ir pan. Vertas dėmesio reiškinys, kad, Lietuvos intelektualų grupei sėkmingai užprotestavus, buvo laikinai sustabdytas gamtos apsaugos sumetimais alyvos gręžimas Baltijos jūroje.
Bet ne visi atsirandą pasikeitimai eina reformos ar liberalizacijos kryptimi. Pagrindiniai žmogaus teisių pažeidimai tebesikartoja diena iš dienos, religinis persekiojimas dar padidėjo, išpuoliai prieš išeivijos lietuvius tebesitęsia.
Saulius Kondrotas:
... Glasnost idėja yra gera, tik klausimas, ar čia iš tikrųjų yra ta glasnost. Tiesa, paleido kai kuriuos kalinius. Bet negana paleisti politinius kalinius, reikia iš viso panaikinti tokią sąvoką — „politinis kalinys." Reikia, kad paleistųjų būtų atsiprašyta, kad jiems būtų atlyginta skrauda, kad būtų atvertos laikraščių ir televizijos durys. Reikia pastatyti paminklus tiems, kurių paleisti iš lagerių nebeįmanoma, nes jie ten yra mirę. Reikia leisti svarstyti religinius ir tautinius klausimus, ir reikia leisti kritikuoti ne atskirų pareigūnų elgesį, bet visą partijos veiklą, jos politiką ir sistemą. Reikia leisti kritikuoti net Gorbačiovą, jei kam atrodys tai reikalinga. Kol yra nors viena tema uždrausta, apie kurią kalbėti nevalia, tai, mano nuomone, glasnost neegzistuoja.
Socialine prasme kalbėjimas apie glasnost yra beprasmis, jeigu visos sovietų kalbos neatsispindi jų veiksmuose. Neužtenka kviesti atgal emigrantus, reikia atidaryti sienas į pasaulį, sugriauti tokias sienas tarp emigracijos ir tautų. Leisti tautoms laisvai pasirinkti savo egzistencijos formas. Kai Lietuvoje ir kitose respublikose bus pravestas plebiscitas dėl nepriklausomybės, tada bus galima pasakyti Gorbačiovui ačiū už tikrą glasnost.
