SKAITYTOJŲ ŽODIS
Patikslinimas
Mano straipsnyje apie Lietuvos konsularine tarnybą (Į Laisvę, Nr. 99) pasitaikė vienas netikslumas. Dešinėje 45-to puslapio skiltyje, antram sakinyje nuo viršaus, parašyta: „Jos įpėdiniu JAV Valstybės Departamentas paskyrė Vaclovą Kleizą." Turi būti: „Jos įpėdiniu pripažino Vadovą Kleizą." Tas netikslumas pasitaikė per mano paties neapsižiūrėjimą, nes taip parašyta mano originale. Būsiu dėkingas, jei sekančiame numeryje tą patikslinimą įdėtum.
Tavo redaguojamas žurnalas daro labai gerą įspūdį. Sėkmės ir gero vėjo ateityje.
Vadovas Kleiza
Lietuvos gen. konsulas Čikagoje
Gerai, kad iškeliamos dabarties problemos
Mūsų žurnalai paprastai yra per daug įklimpę archyvizman. Todėl balandžio Į Laisvę numeris (Nr. 99) mane pradžiugino aiškiu atsigręžimu į šiandien ir rytojų.
Juozo Kojelio aprašyta buvusio LFB simpoziumo vedamoji mintis „informuotis ir informuoti" atidaro plačias duris į seniai svarstytinus klausimus: kas, kam, kurioje srityje, ką ir kaip. Dr. Tautkus, nors ir ribotai, iškėlė taiklių klausimų dėl OSI ir net padarė konkrečių siūlymų veiklai. Ingrida Bublienė parodė drąsos kelti opų kultūros ir politikos klausimą, ypač nurodydama svarbų faktą, jog „tik mažos įtakingos grupės daro svarbius politinius sprendimus." Deja, nesutinku su jos siūlymu mūsų „elitui" įtaigoti JAV „elitą", paliekant kitus už durų: tai neatitinka JAV politinei ir geopolitinei tikrovei.
Net ir dr. Bronius Nemickas, pasižymėjęs paveikliu intelektualiniu knislumu istorijoje, atsisuko į potencialiai nemalonią „išeivijos politinio ir kultūrinio darbo ateitį".
Bet ypač mane pradžiugino jaunosios kartos atstovo iškelta mintis, kurią ligi šiol, deja nesėkmingai, bandžiau kelti. Edis Sabas siūlo eiti į lietuvybę per kovą į laisvę, o ne atvirkščiai. Kaip tik šią mintį bandžiau pagrįsti jau 1967 m. liepos mėn. Į Laisvę Nr. 40, straipsnyje „Lietuvybės išlaikymo paradoksas". Reikia tikėtis, kad šį „paradoksą" savo kailiu patyrę jaunesnieji gal sugebės paveikti mūsų vadovus, kad šie pakeistų savo pažiūras į tokį svarbų reikalą.
Vilius Bražėnas
Okupanto taktika tebesitęsia
Perskaitęs Karyje dr. K. Eringio ir Į Laisvę gyd. A. Zaksienės tikrai istorinius straipsnius, nustebau, kad mano buvęs klasės draugas Irmija Zaksas yra lietuvių tautai tiek daug žalos padaręs. Lygiai tokia pat taktika okupantas bando užslopinti ir patriotinę išeivijos dalį.
Tai matydamas, neiškenčiau parašyti ir savo dar išlikusius prisiminimus apie šio KGB generolo jaunystę. Jei rasite tinkama, malonėkite juos atspausdinti artimiausiame jūsų redaguojamos Į Laisvę numeryje. (Spausdiname šiame numeryje. Red.)
Juozas Vaičjurgis
Reikia aštrių plunksnų ir skambančių grašių
Džiaugiuosi tavo redaguojama Į Laisvę. Komplimentai plaukia iš kairės ir dešinės. Šildo ir man širdį: mano surastas ir priprašytas (galbūt sakysi — išprievartautas) redaktorius. Dieve, tau padėk. O Dievui padedant, reikia ir aštrių plunksnų ir tų skambančių grašių!
Vytautas Majauskas
Reikia bendradarbiauti
Žinau, kad reikia bendradarbiauti savajame žurnale ... tad šimtajam numeriui parašysiu keletu kuklių žodžių.
Džiaugiuosi, kad vis dar yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie žurnalo vežimą tebeveža.
Antanas Musteikis
Buffalo, N.Y.
Randu įdomių rašinių
Mieli Į Laisvę bičiuliai, neperseniausiai gavau balandžio mėn. žurnalo 99 nr. Skaitydamas Į Laisvę, randu įdomių rašinių. Puiku, kad rašote ir dirbate laisvos Lietuvos labui. Man, gyvenančiam jau 53 metus Argentinoje, daug lietuvių kalbos žodžių yra primiršta, ir tik lietuviškos spaudos dėka aš dar nepamiršau savosios gimtinės.
Petras Čiabis,
Buenos Aires, Argentina
Ambicijos ir aukų trūkumas
Broniaus Nemicko svarstymai ĮL 99 nr. apie intelektualinio ir ekonominio potencialo panaudojimą lietuvybei yra intriguojantys. Iš tiesų, mūsų pajėgumas, palyginus su negausiu mūsų skaičiumi, yra stiprus. Pvz., Lietuvių Fondas, Lituanistikos katedra, opera, jaunimo kongresai ir kt. Deja, nepajėgumas apvaldyti ambicijas, troškulį turtams, bei seni darbo metodai dažnai kliudo darniai veiklai.
... Iš išsimokslinusių ir ekonomiškai stipriai įsikūrusių jaunųjų profesionalų, palyginti su senesniaisiais, labai nedaug dolerių teatplaukia į lietuvybės reikalams iždą. Nėra reikalo atsižadėti rezidencijų, — aukoms turėtų užtekti iš pertekliaus, savęs neskriaudžiant.
A. Valiuškis,
Barrington, Ri
