Nėra didesnės meilės, kaip to, kuris guldo savo galvą už savo bičiulius. Nėra didesnės tėvynės ir tautos meilės, kaip tų, kurie laisvu apsisprendimu guldo savo galvas už tėvynės ir tautos laisvę.
„Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žemė” — nėra tik poetinė hiperbolė. Amžių būvyje Lietuvos žemė yra gausiai permirkusi krauju tų, kurie guldė savo galvas, kad ji būtų laisva. Mes lenkiame savo galvas ir širdis tos nelygstamos meilės aukoms, nes mes žinome, kad tauta, kuri neturi pagarbos savo didvyriams, yra mirusi.
* * *
Tarp tūkstančių - tūkstančių Lietuvos didvyrių mums ypatingai artimi yra tie jųjų, kurie yra mūsų pačių aplinkos, mūsų pačių šeimos. Su jais dar taip neseniai, rodos, mes dalinomės bendrais rūpesčiais ir sielvartais. Vienas iš jųjų yra a. a. Juozas Lukša -Daumantas - Skrajūnas.
Iki 1949 kovoje dėl Lietuvos laisvės savo galvas paguldė 11 jo giminės narių, tarp jų 75 metų amžiaus tėvas Lukša ir broliai studentas Jurgis ir Stasys, o per 20 giminės narių buvo deportuoti į Sibirą, tarp jų brolis Antanas, mokytojas, ir ūkininkas Vincas. Senutė motina, išvyta iš namų, gyveno duoneliaudama.
1944 rugsėjo mėn. a. a. Juozas su broliu Jurgiu, abu technikos studentai grįžta į Vytauto Didžiojo universitetą Kaune. Abu apsigyvena studentų bendrabutyje. Brolis Jurgis patenka į studentų komitetą. Studentuose vyrauja viena mintis — sovietinė okupacija Lietuvoje baigsis su karo pabaiga, nes Vakarai negi gali išduoti vidurio ir rytų Europos valstybes rusiškajam komunizmui. Šis įsitikinimas didina studentų priešsovietines nuotaikas.
Skaityti daugiau: A. A. JUOZAS LUKŠA-DAUMANTAS - SKRAJŪNAS
_files/I-Laisve-1959-19(56)-4.jpg)
1959 M. GRUODIS NR. 19 (56)
TAUTINES GRUPĖS IR PAVERGTOSIOS TAUTOS
VIENO ATSITIKIMO ISTORIJA
VYTAUTAS VARDYS
Dariaus ir Girėno metinėse, š. m. liepos 17 dieną, prezidentas Eisenhoweris paskelbė Pavergtųjų Tautų Savaitę, paskirdamas jos paminėjimui trečiąją liepos mėnesio savaitę. Prezidentas paaiškino, kad tai darąs Kongreso pavedimu. Sava proklamacija jis išreiškiąs Amerikos vyriausybės ir tautos pritarimą sovietų pavergtų tautų laisvės ir nepriklausomybės siekimams.
Prezidentinės proklamacijos atbalsis platokai nuskambėjo pasauly. Kas paskatino jos paskelbimą? Kokie buvo jos atgarsiai ir reikšmė?
TAUTINIŲ GRUPIŲ VAIDMUO
Kaip ir daugelis demokratijos veiksmų, taip ir šis buvo keleriopų interesų sąveikio rezultatas. Pati idėja buvo kilusi tautinės grupės atstovui profesoriui Lev. E. Dobriansky. Jisai skaito sovietų ekonomijos kursus katalikiškame Georgetown universitete, o dar daugiau laiko nei paskaitoms skiria Ukrainiečių Kongreso Komitetui (Ukrainian Congress Committee), kurio pirmininku yra jau keleri metai. Šitoji organizacija, įjungianti individualią ir grupinę afiliaciją, turi 20,000 narių, organizuotų 29 valstijose, kuriose randami 122 lokaliniai vienetai. Savo dydžiu, kitaip tariant, Ukrainiečių Kongreso Komitetas yra panašus mūsų ALTui. Jis organizuoja ukrainiečių kilmės Amerikos piliečius dalyvavimui Amerikos taikos siekimų pastangose (užsienių politikoje, kitaip tariant) ir kaupia jėgas padėti ukrainų tautai pasiekti demokratinės nepriklausomybės. Komitetas leidžia du anglišku periodiniu leidiniu: Ukrainian Quarterly (geros kokybės trimėnesinį studijų žurnalą) ir informacinį, 2 kart per mėnesį pasirodantį Ukrainian Bulletin. Profesorius Dobriansky, galima sakyti, buvo Kersteno komiteto ideologas, davęs Kerstenui so-vietijos kaip tautų kalėjimo sampratą. Individualių asmenų pagalba Komitetas prieina (ir yra išgirstamas) prie nemaža svarbių kongresmanų. 83-jame Kongrese jam pasisekė prikalbinti net Atstovų Rūmų Užsienių Reikalų Komitetą patyrinėti, kodėl Amerika negali pasiųsti savo konsulų į sovietinę Ukrainą ir Gudiją, kai tų respublikų atstovai randami Jungtinėse Tautose. Labiausiai, atrodo, Dobriansky ir jo kimitetas kooperuoja su anti-sovietiniais Amerikos gudais (šitai nevisada į sveikatą išeina lietuviams).
Skaityti daugiau: VIENO ATSITIKIMO ISTORIJA
_files/I-Laisve-1959-19(56)-1.jpg)
