Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje

MEČYS MUSTEIKIS

MEČYS MUSTEIKIS. Dėl nesveikatos negalėjo emigruoti ir gyvena dabar Gautingo sanatorijoje Vokietijoje. Bet energingai leidžia spaudai skirtą informacijos biuletenį Eli.

Praeitais metais tokiame straipsnyje apžvelgėme 1956 m. laikotarpio kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje (žiūr. Į Laisvę Nr. 14), o šiame peržvelgsime 1957 metus, pasiremdami literatūros žurnalu “Pergalė” ir laikraščiu “Literatūra ir Menas”.

DRAMOS TEATRAI

VilniausValst. Akademinis dramos teatras suvaidino 5 naujus veikalus: Balio Sruogos ‘Apyaušrio dalią”, R. Blaumanio pjesę “Siuvėjų dienos Silmačiuose”, Kazio Sajos komediją “Silva studentauja’, A. Korneičiuko “Eskadros žuvimas” ir J. Būtėno ir A. Kernagio “Pamilau dangaus žydrumą” (iš J. Janonio gyv.).

Kauno Muzikinis dramos teatras davė 5 premjeras: I. Franko pjesę “Pavogtoji laimė”, Bizet operą “Perlų ieškotojai”, F. Šuberto muzikinę komediją “Trijų mergelių namai”, V. Višnevskio “Raitelių pirmoji” ir J. Grušo 5-kių veiksmų tragediją “Herkus Mantas”.

Kauno Jaunojo žiūrovo teatras 4 naujus veikalus: ž. Moljero komediją. “Skapeno išdaigos”, A. Liobytės pasaką “Užburtas karaliūnas’ (arba “Meškos Trobelė”), V. Katajevo komediją “Apskritimo kvadratūra ir R. Blaumanio dramą “Sūnus palaidūnas”.

Klaipėdos Dramos teatras davė 3. Kazio Sajos komediją “Septynios ožkenos”, A. Himeros dramą “Žmogus ir vilkas” ir J. Chlivickio “Neramios širdys’ (šis veikalas vaizduoja, kaip rašo Literatūra ir Menas, “paskutinius fašistinio viešpatavimo Lietuvoje metus).

Skaityti daugiau: Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje

Pasaulio lietuvių bendruomenes seimas

TREMTYJE

LIETUVOS valstybei ir lietuviams katalikams šių sukaktuvinių metų išskirtinumas, ypatingumas laisvojo pasaulio lietuviuose kaip ir nejuntamas. Nei jų valstybinė-politinė veikla, nei religinis gyvenimas 500 metų Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ir jos Šventojo Globėjo Šv. Kazimiero gimimo, 350 Šv. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje, 100 metų Lietuvos himno autoriaus dr. Vinco Kudirkos gimimo ir 40 metų Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto — neatžymėjo nei naujomis visuotinio pobūdžio idėjomis ar sumanymais, nei naujais kūrybiniais žygiais, nei pastangomis sulaužyti rutiną ar atsikratyti snobizmo. Šiame tad kasdienybės fone Bendruomenės Seimas su savo visais palydovais ryškėja kaip šių sukaktuvinių metų vienintelis paminklinis įvykis. Jis išjudino visų laisvųjų lietuvių tarpusavinių tautinių ryšių pajautimą ir paskatino galvoti apie bendrąsias tautines problemas.

VYTAUTAS VAITIEKŪNAS

Pasaulio lietuvių bendruomenės seimui rengti organizacinio komiteto sekretorius, kuriam teko daugiausia darbų.

Kiekvienas seimą savaip vertinam. Bet autorius parodo ir tą seimo rengimo virtuvę, iš kurios matom ne tik, ko buvo norima ir kas pavyko, bet ir kokios yra mūsų pačių moralinės, intelektualinės bei kūrybinės jėgos.

Kūrybinių ir moralinių jėgų manifestacija

Jis pagyvino visų laisvųjų lietuvių tautinės sąmonės budrumą ir suteikė tautinės dvasios polėkiams naujų impulsų. Jis parodė lietuvių kūrybinį pajėgumą, kurį pripažino ir toki svetimųjų autoritetai, kaip žinomasis meno kritikas Stuart Preston. Bendruomenės organizacijos atžvilgiu seimas išbaigė organizacinį pastatą, uždedamas jam stogą — išrinkdamas PLB valdybą. Į mūsų tautos istoriją seimas įsirašo kaip laisvajame pasaulyje išsibarsčiusių lietuviškų diasporų tautinio gyvybingumo, solidarumo bei kūrybingumo manifestacija, sava mozaika apjungusi probleminius svarstymus bei pasisakymus, dainos bei muzikos koncertus, meno bei knygos parodas, iškilmingas pamaldas, sportą bei banketą.Tokia įvairialytė tautinė manifestacija be nebus pirmoji mūsų išeivijoje iš viso.

Skaityti daugiau: Pasaulio lietuvių bendruomenes seimas

Balfas pažangos kelyje

Balfo seimai daromi kas dveji metai. Paskutinis buvo lapkričio 29-30. Newarke, N.J. Dalyvavo 86 skyrių atstovai (po vieną nuo 50 narių) ir 14 Balfo direktorių.

Seimas buvo labai rūpestingai paruoštas. Tai nuopelnas vietos rengėjų komiteto ir Balfo reikalų vedėjo kun. L. Jankaus. Valdybos pranešimai rodė, kad Balfo globojanti ranka pasiekė ne tik Vokietiją, Austriją ar kitą laisvąjį pasaulį, bet ir Lenkijos lietuvius, Sibirą, pačią Lietuvą.

Veikimui toliau gyvinti ir plėsti buvo galvojama, kad naudinga būtų ir Balfo vadovybėje duoti daugiau pasireikšti tiems Balfo veikėjams, kurie vietose pinigus organizuoja (šiam seimui suvežė apie 25.000 dol.). Jau prieš seimą Balfo pirmininkas buvo tuo klausimu taręsis su visuomeninių grupių centrais, kurie lig šiol skirdavo Balfo direktorius, kiekviena grupė po 5. Reformoms neprieštaravo tautinė sąjunga ir katalikų federacija, prieš pasisakė socialistai ir sandariečiai. Klausimas liko nesutartas, bet jis iškilo seime.

Skaityti daugiau: Balfas pažangos kelyje

Biurokratijos ir demokratijos susidūrimas ALTE

Alto sušauktas š.m. birželio 27-28 Amerikos lietuvių kongresas Bostone sukėlė daug aistringų kalbų dėl jame viešai prasiveržusios trinties tarp biurokratijos ir demokratijos.

Lietuvių Enciklopedija biurokratiją pažymi kaip “valdininkų valdžią, neprieinamą visuomenės kontrolei... atsakingą tik savo vyresnybei”. Biurokratija turi savo teigiamų ir neigiamų žymių. Teigiama joje yra valdžios centralizacija ir pastovumas. Tarp neigiamų žymių Enciklopedija mini stoką santykių su visuomene, perdidelį kišimąsi į visus reikalus ir asmens iniciatyvos trukdymą. Biurokratija yra pateisinama laikais, kada visuomenėje yra maža visuomeninio susipratimo ar nusimanymo ir kada ji yra linkusi nuoširdžiai, be kritikos pasitikėti autoritetais. Biurokratija yra sunkiau pateisinama, kada visuomenėje ima augti iniciatyva, o su ja ir atsakomybės už visuomeninius reikalus pajutimas bei aktyvaus dalyvavimo noras. Tai normalus kelias demokratiškai bręstančioje visuomenėje.

Amerikos Lietuvių Taryba veikia nuo 1940. Nuo to laiko ji daug pasitarnavo bendram Lietuvos reikalui. Jos vadovams ir veikėjams priklauso visų padėka už laiką., energiją, kuriuos jie atidavė Lietuvai pagal sumanumą ir išgales. Tačiau nuo 1940 iki dabar Amerikos lietuvių visuomenėje yra įvykę didelių atmainų, o Alto priekyje yra išlikę tie patys žmonės su tais pačiais psichologiniais nusiteikimais, kuriuos jiems per eilę metų išugdė Alto organizacinė struktūra su aiškia biurokratinio principo persvara.

Skaityti daugiau: Biurokratijos ir demokratijos susidūrimas ALTE

KAI KURIE SKAIČIAI IŠ BALFO VEIKIMO

Per 1956-58 metus Balfas turėjo pajamų pinigais 198,293.20 dol., gėrybėmis 523,148.50, viso 829,087.33. Išlaidų viso 717,968.02.

Piniginės pajamos yra daugiausia aukos, viso 130,637.00. Chicaga daugiausia — 27,109.20, New Yorkas -Brooklynas 9,580.70, Detroitas 10,533.80, Clevelandas 5,179.00.

Aukotojai iš šalies: kardinolas Spellmanas 15,000.00, Amerikos katalikų vyskupai 20,000.00.

Išleista pinigais daugiausia Vokietijai 19,214,73, be to, pinigais dar Vasario 16 gimnazijai 48,840.07, piniginei šalpai kituose kraštuose 8,738.10, drauge su maistu ir kitomis gėrybėmis Vokietijai 66,731,07.

Lietuvai siuntinėliams 28,863.27, Sibirui 12,401.78.

Skaityti daugiau: KAI KURIE SKAIČIAI IŠ BALFO VEIKIMO

Daugiau įrašų...

  1. Europos Bičiulių penkta studijų savaitė
  2. Amerikos-Kanados studijų savaitė
  3. AKTAS
  4. Kur Lietuvai durys yra atviros?

Subkategorijos